1.1. Kokia teisė reglamentuoja sutuoktinių turtą? Kokiais kriterijais ir (arba) taisyklėmis vadovaujamasi parenkant taikytiną teisę? Į kokias tarptautines konvencijas atsižvelgiama sprendžiant tam tikrose šalyse gyvenančių sutuoktinių turto klausimus?

Jei sutuoktiniai patys nepasirenka teisės, taikoma santuokos sudarymo metu taikytina teisė (§ 19 Internationales Privatrechts-Gesetz, IPRG). T. y. dabartinės arba paskutinės santuokos metu turėtos bendros pilietybės teisė, jei vienas sutuoktinis ją išlaiko (§ 18 1 Z 1 pastraipa IPRG). Kitaip taikoma tos šalies, kurioje yra abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, teisė arba paskutinės jų santuokos metu turėtos bendros nuolatinės gyvenamosios vietos teisė, jei vienas sutuoktinis ją išlaikė (§ 18 1 Z 2 pastraipa IPRG).

1.2. Ar sutuoktiniai gali rinktis taikomą teisę? Jei taip, kaip reglamentuojamas toks pasirinkimas (pavyzdžiui, įstatymų pasirinkimas, oficialūs reikalavimai, įstatymų taikymas atgaline data)?

Sutuoktiniai gali laisvai pasirinkti, kokia teisė bus taikoma turto klausimams spręsti. Kol nepažeidžia Austrijos viešosios tvarkos (§ 6 IPRG), sutuoktiniai gali rinktis be apribojimų. Pasirinkta teisė nebūtinai turi pabrėžti santuokinį ryšį. Pageidaujama teisė pasirenkama aiškiai (§ 19 IPRG).

2.1. Apibūdinkite bendruosius principus: Koks turtas laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe? Koks turtas laikomas atskira sutuoktinių nuosavybe?

Teisinis sutuoktinių turto režimas reglamentuoja turto atskyrimą. Kiekvienas sutuoktinis išsaugo prieš santuoką turėtą turtą bei tampa vieninteliu santuokos metu paties įsigyto turto savininku (§ 1237 Allgemeines Bürgerliches Gesetzbuch, ABGB). Sutuoktinių teisė disponuoti jiems priklausančiu turtu nėra ribojama, taip pat sutuoktinis neatsako už kito sutuoktinio skolas.

2.2. Ar yra teisinių prielaidų dėl nuosavybės priskyrimo?

Tokių teisinių prielaidų nėra.

2.3. Ar sutuoktiniai turi vesti turto apskaitą? Jei taip, kada ir kaip?

Nėra nuostatos, reikalaujančios vesti turto apskaitą.

2.4. Kas yra atsakingas už turto tvarkymą? Kas turi teisę disponuoti turtu? Ar vienas sutuoktinis gali pats disponuoti / tvarkyti turtą, ar tam būtinas antro sutuoktinio sutikimas (pavyzdžiui, sutuoktinių namo ar buto pardavimas)? Ar be antro sutuoktinio sutikimo sudarytas teisinis sandoris yra galiojantis? Ar sutikimo nedavęs sutuoktinis gali jį užginčyti?

Iš esmės sutuoktiniai gali laisvai disponuoti savo turtu santuokos metu. Taip pat jie gali apriboti laisvę disponuoti tam tikru turtu, susitardami dėl draudimo perleisti ir (arba) įkeisti kito sutuoktinio turtą (§ 364c ABGB). Įregistravus tokį draudimą nekilnojamojo turto registre, jis galioja ir trečiosioms šalims, t. y. bendras nekilnojamasis turtas gali būti parduodamas tik gavus kito sutuoktinio sutikimą.

Kai sutuoktiniai kartu įsigyja komdominiumą, kurio įsigijimą reglamentuoja WEG (Wohnungseigentumsgesetz), parduoti komdominiumą galima taip pat tik susitarus abiems sutuoktiniams (§ 13 4 pastraipa WEG). Kondominiumo turtas taip pat gali būti tik bendrai apribotas, įkeistas arba parduotas. Turto dalies perleidimą turi patvirtinti kitas sutuoktinis. (§ 13 3 pastraipa WEG) Remiantis § 830 ABGB (§ 13 6 pastraipa WEG), jei turima gyvenamoji vieta yra būtina bent vienam iš sutuoktinių, kitas sutuoktinis santuokos metu negali pateikti prašymo panaikinti komdominiumą.

Jei teisę disponuoti gyvenamąja vieta, kuri yra būtinai reikalinga vienam iš sutuoktinių, turi kitas sutuoktinis, jam draudžiama tai daryti kito sutuoktinio nenaudai (§ 97 ABGB).

2.5. Ar vieno sutuoktinio sudarytas teisinis sandoris įpareigoja jo laikytis ir kitą sutuoktinį?

Remiantis vadinamuoju numanomu atstovavimu, sutuoktinis, prižiūrintis namų ūkį ir negaunantis pajamų arba labai mažas pajamas, kito sutuoktinio vardu gali sudaryti kasdienius teisnius sandorius, skirtus namų ūkio reikmėms ir neviršijančius tam tikro sutuoktinių pragyvenimo lygio (§ 96 ABGB). Tokiu atveju, atstovaujamasis sutuoktinis tampa kontrahentu.

2.6. Kas yra atsakingas už santuokos metu susidariusias skolas? Iš kokio sutuoktinių turto kreditoriai gali išieškoti savo pinigus?

Iš esmės kiekvienas sutuoktinis yra atsakingas tik už savo įsiskolinimus. 2.5 punkte paminėtas numanomas atstovavimas yra šios taisyklės išimtis.

Sutuoktiniai gali sudaryti vedybinę sutartį ir susitarti dėl kitokio sutuoktinių turto režimo nei teisinis turto atskyrimas. Tačiau ne visi sutuoktinių susitarimai dėl nuosavybės yra laikomi vedybinėmis sutartimis – jie tokiomis tampa, kai pakeičia teisinį sutuoktinių turto režimą ir yra skirti finansiniams santykiams reguliuoti.

Austrijos įstatymai numato šias sutuoktinių turto režimo alternatyvas: bendroji sutuoktinų nuosavybė ir paveldėjimo sutartis. Tačiau, rinkdamiesi sutuoktinių turto rėžimą, sutuoktiniai nebūtinai turi apsiriboti tik šiais dviem variantais.

Kalbant apie bendrosios sutuoktinių nuosavybės rėžimą, reikia išskirti dvi rūšis: teisiškai nereglamentuojama bendroji sutuoktinių nuosavybė inter vivos ir bendroji sutuoktinių nuosavybė mirus vienam iš sutuoktinių. Sutuoktinių nuosavybė inter vivos gali būti bendroji arba apribotoji. Pirmuoju atveju visas turimas ir planuojamas įsigyti sutuoktinių turtas laikomas bendrąja sutuoktiniu nuosavybe. Antruoju atveju – tik turtas, paminėtas sutartyje. Sutuoktiniai tampa turto bendrasavininkais, jiems priklausančio turto dalis nustatoma sutartyje, jei kyla ginčų, laikoma, jog turto dalys yra vienodo dydžio. Sutuoktiniai gali riboti disponavimo turtu teises, tačiau šiuo atveju turto perdavimo ar pardavimo trečiosioms šalims užginčyti negalima. Trečiosioms šalims perduotą ar parduotą turtą galima užginčyti tik esant nekilnojamojo turto registre užfiksuotam draudimui perduoti arba (ir) įkeisti kitam sutuoktiniui priklausantį turtą, remiantis § 364c ABGB, arba, jei disponavimas apribojimas registruojant bendras teises į turtą.

Bendrojo sutuoktinių turto inter vivos atveju abu sutuoktiniai yra atsakingi už bendro turto įsiskolinimus bei už asmeninio turto įsiskolinimus. Jei sandorius sudarė vienas sutuoktinis arba atsakingas yra tik jis / ji asmeniškai (pavyzdžiui, įsipareigojimas mokėti alimentus arba atlyginti žalą), esant bendrojo sutuoktinių turto režimui, skolos gali būti išieškomos tiek iš bendrojo sutuoktinių turto, tiek iš jo (arba jos) asmeninio turto. Esant apribotam bendrojo sutuoktinių turto rėžimui, priešingai – kitas sutuoktinis neatsako už tokias skolas savo turto dalimi.

Pasirinkus bendrojo sutuoktinių turto rėžimą mirus sutuoktiniui, turtas nėra bendras, kol miršta vienas sutuoktinis, o iki tol kiekvienas sutuoktinis gali laisvai disponuoti savo turtu. Jei miršta vienas sutuoktinis, sutuoktinių turtas sujungiamas į bendrąjį sutuoktinių turtą, kuris, atskaičiavus įsiskolinimus, padalijimas į dvi lygias dalis. Vieną dalį gauną gyvas sutuoktinis, kitą – paveldi mirusio sutuoktinio giminaičiai (§ 1234 ABGB).

Jei yra sudaryta paveldėjimo sutartis, vienas sutuoktinis paskiria kitą arba abu paskiria vienas kitą paveldėtojais (§ 1249 ABGB). Tačiau paveldėjimo sutartis taikoma tik trims ketvirtadaliams viso turto (§ 1253 ABGB).

Be to, yra išankstinių susitarimų dėl kasdienio naudojimo daiktų, santaupų ir (arba) namo / buto dalybų skyrybų atveju. Šie susitarimai neturi įtakos turto atskyrimui santuokos metu. Teisėjas gali ignoruoti galiojantį išankstinį susitarimą tik tuo atveju, jei dalybos būtų labai nesąžiningos vieno iš sutuoktinių atžvilgiu (§ 97 2 pastraipa Ehegesetz, EheG).

3.2. Kokie yra oficialūs reikalavimai ir su kuo turėčiau susisiekti?

Vedybinės sutartys ir išankstiniai susitarimai dėl sutuoktinių santaupų ir nekilnojamojo turto dalybų turi būti sudaromi raštu pas notarą (§ 97 1 pastraipa EheG). Tokiais atvejais sutartį taip pat patvirtina notaras. O išankstiniams susitarimams notaro patvirtinimo nereikia, jie tiesiog turi būti sudaryti raštu (§ 97 1 pastraipa EheG).

3.3. Kada galima sudaryti sutartį ir kada ji įsigalioja?

Vedybinės sutartys ir išankstiniai susitarimai gali būti sudaromi bet kuriuo metu gyvenant santuokoje. Iki vedybų sudarytos vedybinės sutartys įsigalioja tik susituokus. Kad atliktų savo funkciją, vedybinės sutartys ir išankstiniai susitarimai įsigalioja arba iš karto (pavyzdžiui, bendroji sutuoktinių nuosavybė inter vivos) arba tik mirus vienam iš sutuoktinių (bendroji sutuoktinių nuosavybė mirus vienam iš sutuoktinių), arba išsiskyrus (išankstiniai susitarimai).

3.4. Ar sutuoktiniai gali keisti sudarytą sutartį? Jei taip, kokiais atvejais?

Sutuoktiniai gali pakeisti galiojančią sutartį, laikydamiesi oficialių reikalavimų.

Austrijoje nėra specialių vedybinių sutarčių ir kitų sutuoktinių susitarimų registrų, be to, registravimas nėra privalomas. Verslininkų sutuoktiniai gali reikalauti, jog vedybinė sutartis būtų įregistruota įmonių registre, kad galėtų užginčyti įmonės kreditorių ieškinius (§ 36 Unternehmensgesetzbuch, UGB).

5.1. Kaip dalinamas (teisės in rem) turtas?

Jei nesusitarta kitaip, turto atskyrimo principas galioja iki skyrybų (informaciją apie išankstinius susitarimus, pradedančius galioti sutuoktiniams išsiskyrus, rasite 3.1 punkte). Sutuoktiniai gali pasidalyti kasdienio naudojimo daiktus ir santaupas susitarę arba pateikę prašymą teismui per vienerius metus nuo skyrybų paskelbimo (§§ 85, 95 EheG).

Sutuoktinių kasdienio naudojimo daiktai ir santaupos yra dalijamos (§ 81 Abs 1 EheG). Kasdienio naudojimo daiktai yra daiktai, kuriais santuokos metu naudojosi sutuoktiniai (§ 81 2 pastraipa EheG). Į šią sąvoką taip pat įeina namas (butas) ir namų apyvokos daiktai. Teisės taip pat gali sudaryti kasdienio naudojimo sutuoktinių turto dalį (pavyzdžiui, teisės in rem į nekilnojamąjį turtą) (§ 86 1 pastraipa EheG). Sutuoktinų santaupos yra santaupos arba kitas turtas, kurį sutuoktiniai sukaupė santuokos metu ir kuris paprastai yra skirtas realizuoti (§ 81 3 pastraipa EheG). Daiktai, kurie priklausė sutuoktiniams iki susituokiant, gauti kaip palikimas arba dovana iš trečiosios šalies, kuriais naudojasi tik vienas iš sutuoktinių arba kurie reikalingi jo / jos darbui, priklausantys įmonei arba yra įmonės akcijos, yra nedalijami (§ 82 EheG). Sutuoktinių namas (butas) ir namų apyvokos daiktai, net jei priklausė vienam iš sutuoktinių iki susituokiant, buvo paveldėti ar padovanoti, yra dalijami sutuoktiniams susitarus arba kai vienam iš sutuoktinių yra reikalingi pragyvenimo poreikiams patenkinti, arba reikalingi sutuoktinių vaikui (§ 82 2 pastraipa EheG).

Namo (buto) įtraukimas į turto dalybas (pagal § 82 2 pastraipą) gali būti atšauktas sutuoktinių susitarimu (§ 87 1 pastraipa EheG).

Turtas padalijamas sąžiningai. Kad būtų užtikrintas sąžiningumo principas, atsižvelgiama į kiekvieno iš sutuoktinių indėlį įsigijant turtą ir pastangas vaikų gerovei užtikrinti (§ 83 1 pastraipa EheG).

Jei sutuoktiniai sudarė vedybinę sutartį ir bendrasis sutuoktinių turtas nedalijamas pagal §§ 81et seq EheG, ir nėra kitų susitarimų, skyrybų atveju ginčai dėl turto sprendžiami sutuoktinio, dėl kurio kaltės įvyko skyrybos, nenaudai. Jei abiejų sutuoktinių kaltė vienoda, kiekvienas sutuoktinis gauna tai, ką turėjo iki santuokos. Jei vieno iš sutuoktinių kaltė yra didesnė, kitas sutuoktinis gali rinktis: anuliuoti sutartį arba padalyti turtą po lygiai (kaip ir sutuoktinio mirties atveju) (§ 1266 ABGB). Paveldėjimo sutartimi gauta teisė išlieka nekaltojo sutuoktinio naudai (§ 1266 ABGB).

5.2. Kas atsakingas už skolas po skyrybų / separacijos?

Dalybų metu atsižvelgiama į su sutuoktinių kasdienio naudojimo daiktais susijusias skolas, santaupas arba išlaidas (§ 81 1 pastraipa EheG) (§ 83 1 pastraipa EheG). Jei šiuo klausimu sutuoktiniai nėra susitarę, teismas gali nuspręsti, kuris iš sutuoktinių turi sumokėti skolas (§ 92 EheG).

5.3. Ar vienas sutuoktinis gali reikalauti kompensacijos?

Dalybos prasideda nuo turto paskirstymo. Jei tokiu būdu negalima užtikrinti sąžiningų dalybų, teismas gali skirti kompensaciją mažiau turto gavusiam sutuoktiniui (§ 94 1 pastraipa EheG).

Jei turtas atskiriamas santuokos metu, jis lieka atskirtas ir mirus vienam iš sutuoktinių. Gyvas sutuoktinis turi teisę į įstatyme numatytą turto ir palikimo dalį – namų apyvokos daiktus ir teisę gyventi tame name ar bute (§ 758 ABGB).

Jei sutuoktiniai buvo susitarę dėl bendrosios sutuoktinių nuosavybės inter vivos, esančios skolos pirmiausia išieškomos iš bendrojo sutuoktinių turto, o likęs turtas padalijamas, kaip sutarta, esant ginčams – pusiau. Gyvas sutuoktinis gauna vieną pusę, o kita pusė turto atitenka mirusio sutuoktinio giminaičiams. Daugiau informacijos apie bendrąjį sutuoktinių turtą mirus vienam iš sutuoktinių rasite 3.1 punkte.

Ne.

Registruota partnerystė yra paremta Eingetragene Partnerschaft-Gesetz (EPG) ir yra skirta homoseksualioms poroms. Remiantis § 27c IPRG, registruoti partneriai iš skirtingų šalių gali laisvai pasirinkti taikomą teisę. Kitu atveju taikoma šalies, kurioje buvo įregistruota partnerystė, teisė. Austrijos sutuoktinių turto įstatymo nuostatos taip pat galioja registruotoms partnerystėms (§ 1217 2 pastraipa ABGB). Tai pat galioja kondominiumo sutuoktinių turto rėžimas (vadovaujantis § 13 WEG ) bei draudimas perleisti ar įkeisti turtą (vadovaujantis § 364c ABGB).

Partnerio kasdienio naudojimo daiktai ir santaupos dalijamos vadovaujantis §§ 24-41 EPG nuostatomis, kurios yra parengtos pagal §§ 81-98 EheG.

Neregistruoto gyvenimo kartu nesusituokus atveju specialių nuostatų dėl turto nėra, §§ 81et seq EheG nuostatų (turto dalijimas skyrybų atveju) taikymas buvo atmestas teismo sprendimu. Taikomos bendrosios prievolių teisės ir nuosavybės teisės nuostatos.

Turto dalybos skyrybų atveju pagal §§ 81et seq EheG ir §§ 24et seq EPG nuostatas laikomos neginčytinais atvejais. Austrijos teismai turi tarptautinę jurisdikciją tais atvejais, kai sutuoktinis / partneris yra Austrijos pilietis arba gyvena šalyje (§ 114a 4 pastraipa Jurisdiktionsnorm, JN). Bylą nagrinėja tas apylinkės teismas, kurio apylinkėje sutuoktiniai / partneriai paskutinį kartą gyveno kartu, arba tas apylinkės teismas, kuriam priklauso atsakovas (§§ 114a 1 pastraipa bei 76 1 pastraipa JN). Jei skyrybų bylos nagrinėjimas jau prasidėjęs, tačiau bylos svarstymas pirmosios instancijos teisme dar nepasibaigęs, šis teismas taip pat turi teisę dalyti sutuoktinių turtą (§§ 114a 3 pastraipa bei 76 1 pastraipa JN).