1.1. Kokia teisė reglamentuoja sutuoktinių turtą? Kokiais kriterijais ir (arba) taisyklėmis vadovaujamasi parenkant taikytiną teisę? Į kokias tarptautines konvencijas atsižvelgiama sprendžiant tam tikrose šalyse gyvenančių sutuoktinių turto klausimus?

Sutuoktinių nuosavybės santykiams turi būti taikomi įstatymai, reglamentuojantys jų asmeninius santykius. Asmeniniams sutuoktinių santykiams turi būti taikomos bendrosios nacionalinės teisės nuostatos. Jei sutuoktiniai turi skirtingas pilietybes, jų santykiams turi būti taikoma bendros nuolatinės gyvenamosios vietos šalies teisė, o jei tokia gyvenamoji vieta nėra nustatyta, turi būti taikoma tos šalies teisė, su kuria abu sutuoktinius sieja artimiausi santykiai (Privatinės tarptautinės teisės kodekso 79 straipsnis (toliau – PTTK)).

1.2. Ar sutuoktiniai gali rinktis taikomą teisę? Jei taip, kaip reglamentuojamas toks pasirinkimas (pavyzdžiui, įstatymų pasirinkimas, oficialūs reikalavimai, įstatymų taikymas atgaline data)?

Sutuoktiniai gali pasirinkti jų nuosavybės santykių reguliavimui taikytiną teisę, jei tai leidžiama 1.1 punkte nurodytame įstatyme. (PTTK 79 straipsnis). Bulgarijos įstatymai leidžia tokį teisės pasirinkimą. Teisės pasirinkimo sutartis turi būti sudaryta raštu, joje turi būti nurodyta data ir ją turi pasirašyti (būsimi) sutuoktiniai. Sutarties galiojimą numato pasirinktos teisės nuostatos (PTTK 80 straipsnis).

2.1. Apibūdinkite bendruosius principus: Koks turtas laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe? Koks turtas laikomas atskira sutuoktinių nuosavybe?

Teisės aktais nustatytas bendrosios jungtinės nuosavybės režimas:
Laikantis  tarp sutuoktinių sudarytos sutarties, kurioje jie pasirinko kitą režimą, turi būti taikomas teisės aktais nustatytas bendrosios jungtinės nuosavybės režimas (Šeimos kodekso (toliau – ŠK) 18 straipsnio 2 dalis). 21 ir tolesni Šeimos kodekso straipsniai reglamentuoja teisės aktais nustatytą bendrosios jungtinės nuosavybės režimą. Santuokos metu įsigytas turtas kaip bendrų sutuoktinių įnašų rezultatas priklauso bendrai abiems sutuoktiniams (jie yra bendrosios jungtinės nuosavybės šalys), neatsižvelgiant į tai, kieno vardu turtas buvo įsigytas. Bendrajai jungtinei nuosavybei nepriklauso turtas, įsigytas iki santuokos arba santuokos metu paveldėjimo ar dovanojimo būdu įgytas turtas.

Kilnojamasis turtas, santuokos metu įsigytas vieno iš sutuoktinių ir skirtas jo asmeniniam naudojimui, profesinėms ar prekybos reikmėms, yra jo asmeninė nuosavybė. Kilnojamasis turtas, santuokos metu įsigytas sutuoktinio, kuris veikia kaip individualus prekybininkas, yra jo asmeninės nuosavybės dalis. Santuokoje įsigytas turtas, kuris yra nurodytas kaip asmeninė nuosavybė, taip pat yra asmeninis turtas (ŠK 22 ir 23 straipsniai).

2.2. Ar yra teisinių prielaidų dėl nuosavybės priskyrimo?

Ne.

2.3. Ar sutuoktiniai turi vesti turto apskaitą? Jei taip, kada ir kaip?

Sutuoktiniai neprivalo sudaryti turto aprašo.

2.4. Kas yra atsakingas už turto tvarkymą? Kas turi teisę disponuoti turtu? Ar vienas sutuoktinis gali pats disponuoti / tvarkyti turtą, ar tam būtinas antro sutuoktinio sutikimas (pavyzdžiui, sutuoktinių namo ar buto pardavimas)? Ar be antro sutuoktinio sutikimo sudarytas teisinis sandoris yra galiojantis? Ar sutikimo nedavęs sutuoktinis gali jį užginčyti?

Abu sutuoktiniai turi teisę valdyti bendrąją jungtinę nuosavybę. SSu bendrosios jungtinės nuosavybės valdymu susijusius veiksmus gali atlikti kiekvienas iš sutuoktinių (ŠK 24 straipsnio 1 dalis).

Santuokos metu nei vienas iš sutuoktinių negali disponuoti bendrosios jungtinės nuosavybės turtu, kuris jam tektų pasibaigus bendrosios jungtinės nuosavybės galiojimui. Bendrosios jungtinės nuosavybės turtu abu sutuoktiniai gali disponuoti tik bendrai (ŠK 24 straipsnio 3 dalis).

Vieno iš sutuoktinių disponavimas bendrosios jungtinės nuosavybės nekilnojamuoju turtu gali būti užginčytas. Kitas sutuoktinis gali tokius disponavimo veiksmus apskųsti per šešis mėnesius nuo to momento, kai jam tai tapo žinoma, tačiau ne vėliau kaip per trejus metus nuo tokių veiksmų atlikimo (ŠK 24 straipsnio 4 dalis).

Tuo atveju, jei bendrosios jungtinės nuosavybės kilnojamuoju turtu disponavimo veiksmus už atlygį atlieka vienas sutuoktinis be kitos sutuoktinio sutikimo, sutartis privalomai galioja ir kitam sutuoktiniui, jei trečioji šalis nežinojo ar negalėjo žinoti, kad nėra kito sutuoktinio sutikimo. Neatlygintino disponavimo bendrosios jungtinės nuosavybės kilnojamuoju turtu atveju arba atveju, kai kilnojamojo turto disponavimo sutartis turi būti sudaroma raštu ir sutarties parašų tikrumą turi patvirtinti notaras, taikoma nuostata dėl nekilnojamojo turto disponavimo be kito sutuoktinio sutikimo (žr. ankstesnę nuostatą) (ŠK 24 straipsnio 5 dalis).

Net jei sutuoktinis yra vienintelis šeimos būsto savininkas, jis negali juo disponuoti be kito sutuoktinio sutikimo, jei sutuoktiniai neturi kito būsto. Jei sutikimo nėra, leidimą disponuoti turtu gali suteikti apylinkės teismas, jei nėra duomenų, kad tai galėtų pakenkti nepilnamečiams vaikams ir šeimai (ŠK 26 straipsnis).

Kiekvienas iš sutuoktinių gali sudaryti sutartis dėl savo asmeninės nuosavybės su trečiąja šalimi arba kitu sutuoktiniu (ŠK 25 straipsnis).

2.5. Ar vieno sutuoktinio sudarytas teisinis sandoris įpareigoja jo laikytis ir kitą sutuoktinį?

Kaip jau buvo minėta, tuo atveju, jei bendrosios jungtinės nuosavybės kilnojamuoju turtu disponavimo veiksmus už atlygį atlieka vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo, sutartis privalomai galioja ir kitam sutuoktiniui, jei trečioji šalis nežinojo ar negalėjo žinoti, kad nėra kito sutuoktinio sutikimo. Sutuoktinio įsiskolinimai, susidarę dėl šeimos poreikių tenkinimo, yra bendri įsiskolinimai, už kuriuos atsako abu sutuoktiniai (ŠK 32 straipsnis).

2.6. Kas yra atsakingas už santuokos metu susidariusias skolas? Iš kokio sutuoktinių turto kreditoriai gali išieškoti savo pinigus?

Išlaidas, reikalingas šeimos poreikių tenkinimui, turi padengti abu sutuoktiniai. Jie bendrai atsako už įsiskolinimus, susidariusius dėl šeimos poreikių tenkinimo (ŠK 32 straipsnis). Už asmeninius įsiskolinimus sutuoktiniai atsako savo asmeniniu turtu ir savo bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi.

3.1. Kokias nuostatas galima keisti sutartimi, o kokių ne? Kokius sutuoktinių turto režimus galima pasirinkti?

Sutuoktiniai gali keisti nuosavybės santykius, sudarydami vedybų sutartį (ŠK 37 straipsnis). Vedybų sutartyje gali būti numatytos tik sutuoktinių nuosavybės santykius reglamentuojančios nuostatos. Be to, sutuoktiniai gali nustatyti, kokia nuosavybė bus bendrosios jungtinės nuosavybės dalis ir kas yra įgaliotas valdyti bendrosios jungtinės nuosavybės turtą arba juo disponuoti. Sutuoktiniai taip pat gali susitarti ir dėl nuosavybės atskyrimo. Taikant atskyrimo režimą, santuokos metu kiekvieno sutuoktinio įsigytas turtas yra jo asmeninės nuosavybės dalis (ŠK 33 straipsnis). Tai yra ne bendroji jungtinė nuosavybė, o sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Atvejams, kurių nereglamentuoja sutartis, taikomas teisės aktais nustatytas bendrosios jungtinės nuosavybės režimas (ŠK 38 straipsnis).

3.2. Kokie yra oficialūs reikalavimai ir su kuo turėčiau susisiekti?

Vedybų sutartis turi būti sudaroma raštu asmeniškai dalyvaujant šalims ir patvirtinant parašų bei turinio tikrumą (ŠK 39 straipsnio 1 dalis).

Jei teisės į nekilnojamąjį turtą yra nustatytos ar perleistos vedybų sutartimi, sutartį tvirtina vietos, kurioje yra nuosavybė, notaras (ŠK 39 straipsnio 2 dalis).

3.3. Kada galima sudaryti sutartį ir kada ji įsigalioja?

Vedybų sutartį abi šalys gali sudaryti ir būdamos santuokoje (ŠK 37 straipsnio 3 dalis). Jei sutartis sudaryta prieš santuokos sudarymą, ji įsigalioja nuo santuokos sudarymo dienos. Jei sutartis sudaroma santuokos metu, ji įsigalioja nuo jos sudarymo dienos arba kitos dienos, nustatytos sutartyje (ŠK 40 straipsnio 1 dalis).

3.4. Ar sutuoktiniai gali keisti sudarytą sutartį? Jei taip, kokiais atvejais?

Vedybų sutartis gali būti keičiama. Sutarties pakeitimai turi būti sudaromi tokiu pat būdu, kaip ir buvo sudaryta pati sutartis (ŠK 41 straipsnio 1 dalis).

Nuosavybės režimas turi būti registruojamas.

4.1. Ar Jūsų šalyje yra sutuoktinių turto registrų? Kur?

Tai atliekama centriniame elektroniniame Registro tarnybos registre (ŠK 19 straipsnis).

4.2. Kokie dokumentai registruojami? Kokia informacija registruojama?

Vedybų sutartys ir taikomas santuokinės nuosavybės režimas turi būti registruojami.

4.3. Kas ir kaip gali gauti prieigą prie registre esančios informacijos?

Registras yra viešas. Už registro išrašus ir pažymėjimus mokamos rinkliavos pagal Ministrų Tarybos patvirtintus tarifus (ŠK 19 straipsnio 4 dalis).

4.4. Kokios yra registracijos teisinės pasekmės (teisėtumas, užginčijimas)?

Trečiųjų šalių atžvilgiu taikomas teisės aktų nustatytas bendrosios jungtinės nuosavybės režimas, jei nėra įregistruotas kitas režimas (ŠK 20 straipsnis).

Santuokos nutraukimas sąlygoja santuokinės nuosavybės režimo galiojimo pasibaigimą (ŠK 27 straipsnis) ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą.

5.1. Kaip dalinamas (teisės in rem) turtas?

Bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę sudaro vienodos sutuoktinių nuosavybės dalys (ŠK 28 straipsnis).

Bet kokiu atveju teismas gali nustatyti didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, tenkančią sutuoktiniui, kuriam suteikiama nepilnamečių vaikų globos teisė, jei tai jam sudaro ypatingų sunkumų. Be jo turto dalies tam sutuoktiniui skiriamas kilnojamasis turtas vaikų ugdymui ir lavinimui (ŠK 29 straipsnio 1 ir 2 dalys). Skyrybų atveju teismas taip pat gali skirti didesnę turto dalį, jei vieno iš sutuoktinių indėlis įsigyjant nuosavybę yra žymiai didesnis nei kito sutuoktinio (ŠK 29 straipsnio 3 dalis).

Skyrybų atveju kiekvienas sutuoktinis turi teisę į turto vertės dalį, reikalingą profesinei veiklai ar prekybai ir į iš kito sutuoktinio gautinas sumas, į kurias teisė buvo įgyta santuokos metu, jei jų vertė yra didelė ir jei jis savo darbu, lėšomis, vaikų priežiūra ar darbu namų ūkyje prisidėjo prie jų įsigijimo. Pretenzija taip pat gali būti pareikšta iki skyrybų, remiantis tuo, kad nuosavybę įsigijusio sutuoktinio elgesys kelia pavojų kito sutuoktinio ar vaikų interesams (ŠK 30 straipsnis).

ŠK 31 straipsnis nustato, kad pretenzijos pagal 29 straipsnio 3 dalį ir 30 straipsnį gali būti pateiktos per vienus metus po santuokos nutraukimo, pretenzija pagal 29 straipsnio 1 ir 2 dalis gali būti pateikta per vienerius metus nuo teismo sprendimo dėl vaikų globos įsigaliojimo.

Nuosavybės atskyrimo režimas:
Sutuoktinių santuokoje įsigytas turtas yra jų asmeninė nuosavybė (ŠK 33 straipsnio 1 dalis).

Nutraukus santuoką kiekvienas sutuoktinis gali pareikšti pretenziją dėl santuokos metu kito sutuoktinio įsigytos nuosavybės vertės dalies, nustatant, kad pirmasis sutuoktinis prie to prisidėjo savo darbu, fondais, vaikų priežiūra, darbu namų ūkyje ar kitais būdais (ŠK 33 straipsnio 2 dalis).

Sutarties sąlygos:
Vedybų sutartimi sutuoktiniai gali susitarti dėl jų nuosavybės padalijimo skyrybų atveju (ŠK 38 straipsnis).

5.2. Kas atsakingas už skolas po skyrybų / separacijos?

ŠK 38 straipsnis nustato, kad vedybų sutartyje sutuoktiniai gali nustatyti atsakomybę už santuokos metu susidariusias jų išlaidas ir įsipareigojimus. Tokiu atveju, jei sutuoktiniai nesudarė vedybų sutarties, nustatančios jų atsakomybę, turi būti taikomos 36 straipsnio 2 dalies nuostatos: sutuoktiniai yra bendrai atsakingi už įsipareigojimus, susidariusius tenkinant esamus šeimos poreikius. Santuokai pasibaigus skyrybomis, bendroji sutuoktinių atsakomybė dėl esamų įsipareigojimų, susidariusių santuokos metu, išlieka kaip paprastų bendrų skolininkų atsakomybė, nors jie daugiau nėra bendrai atsakingi kaip sutuoktiniai.

5.3. Ar vienas sutuoktinis gali reikalauti kompensacijos??

Šeimos kodekse reglamentuojami atvejai, kai sutuoktinis turi teisę gauti didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės dalį (žr. 5.1 punktą).

Vieno iš sutuoktinių mirties atveju baigiasi santuokinės nuosavybės režimas ir, jei buvo bendroji jungtinė nuosavybė, ji bus paskirstyta, laikantis 5.1 straipsnyje nustatytų principų. Likusiam gyvam sutuoktiniui tenka jo dalis, o kita bendrosios jungtinės nuosavybės dalis tampa mirusiojo turto dalimi, kuri yra paskirstoma, laikantis Paveldėjimo įstatymo. Remiantis šiuo įstatymu, likęs gyvas sutuoktinis ir kiekvienas vaikas paveldi vienodą turto dalį. Jei mirusiojo vaikai jau yra mirę ar neturi paveldėjimo teisės, jų palikuoniai netenka paveldėjimo teisės (Paveldėjimo įstatymo 10 straipsnis).

Jei sutuoktinis paveldi turtą kartu su seneliais, tėvais, vaikais ir anūkais arba mirusiojo broliais ir seserimis ar jų palikuoniais, jam tenka pusė paveldimo turto, jei santuoka truko mažiau nei 10 metų, kitu atveju jam atitenka du trečdaliai paveldimo turto. Jei sutuoktinis paveldi turtą kartu su seneliais, tėvais, vaikais ir anūkais ir mirusiojo broliais ir seserimis ar jų palikuoniais, jam tenka vienas trečdalis paveldimo pirmuoju atveju (jei santuoka truko mažiau nei 10 metų), o antruoju atveju jam atitenka pusė paveldimo turto. Jei nėra kitų paveldėtojų, sutuoktinis paveldi visą nuosavybę (Paveldėjimo įstatymo 9 straipsnis).

Tik civilinė santuoka, sudaryta Šeimos kodekse nustatyta forma, sudaro sąlygas atsirasti įstatymuose numatytiems santuokinio turto nuosavybės santykiams.

Tik civilinė santuoka, sudaryta Šeimos kodekse nustatyta forma, sudaro sąlygas atsirasti įstatymuose numatytiems santuokinio turto nuosavybės santykiams.

Santuokos bylų nagrinėjimas yra Bulgarijos teismų jurisdikcijoje, jei vienas iš sutuoktinių yra Bulgarijos pilietis arba jei sutuoktinių gyvenamoji vieta yra Bulgarijoje. Remiantis PTTK 7 straipsniu, Bulgarijos teismų jurisdikcijai priklauso sutuoktinių asmeninių ir nuosavybės santykių nagrinėjimas.

Kompetentingas  apygardos teismas vietovės, kurioje yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismas (Civilinio proceso kodekso 105 straipsnis).