1.1. Kokia teisė reglamentuoja sutuoktinių turtą? Kokiais kriterijais ir (arba) taisyklėmis vadovaujamasi parenkant taikytiną teisę? Į kokias tarptautines konvencijas atsižvelgiama sprendžiant tam tikrose šalyse gyvenančių sutuoktinių turto klausimus?

Pagrindinės taikytinos teisės nustatymo taisyklės pateikiamos Įstatyme Nr. 91/2012 dėl tarptautinės privatinės teisės (rink.). Remiantis Įstatymo dėl tarptautinės privatinės teisės 49 straipsnio 3 dalimi, sutuoktinių turtinius santykius reglamentuoja šalies, kurioje sutuoktiniai gyvena, teisė. Jei sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra skirtingose šalyse, tokių sutuoktinių turtinius santykius reglamentuoja šalies, kurios pilietybę turi abu sutuoktinai, teisė. Jei sutuoktiniai turi skirtingas pilietybes, tokius santykius reglamentuoja Čekijos teisė. Šiuos santykius taip pat reglamentuoja dvišalės teisinės pagalbos civilinėse, komercinėse ir šeimos bylose sutartys, pasirašytos tarp Čekijos Respublikos ir buvusių socialistinių valstybių (pvz., 1976 m. lapkričio 25 d. sutartis su Bulgarija, 1987 m. gruodžio 21 d. sutartis su Lenkija, 1964 m. sausio 21 d. sutartis su buvusia Jugoslavijos socialistine federacine respublika, 1994 m. liepos 11 d. sutartis su Rumunija), kuriomis nustatyta, kad nustatant teisės taikymą, lemiamas faktorius yra pilietybė. Bendra nuolatinė sutuoktinių gyvenamoji vieta lemiamu faktoriumi tampa tik tuomet, kai sutuoktiniai turi skirtingas pilietybes. 1982 m. rugpjūčio 12 d. sutartyje su buvusia Tarybų Sąjunga (sutartis galioja Rusijai, Moldovai, Kirgizijai ir Gruzijai) ir 2001 m. gegužės 28 d. sutartyje su Ukraina lemiamu faktoriumi nustatoma bendra nuolatinė sutuoktinių gyvenamoji vieta. Minėtų tarptautinių sutarčių nuostatos taikomos vietoj įstatyminių nuostatų.

Registruotos partnerystės, panašūs santykiai ir jų poveikis, įskaitant partnerių asmeninių ir turtinių santykių pasikeitimą, reglamentuojami šalies, kurioje registruota partnerystė ar panašūs santykiai buvo sudaryti, tteise (Įstatymo dėl tarptautinės privatinės teisės 67 straipsnio 2 dalis).

1.2. Ar sutuoktiniai gali rinktis taikomą teisę? Jei taip, kaip reglamentuojamas toks pasirinkimas (pavyzdžiui, įstatymų pasirinkimas, oficialūs reikalavimai, įstatymų taikymas atgaline data)?

Remiantis Įstatymo dėl tarptautinės privatinės teisės 49 straipsnio 4 dalimi sutuoktiniai gali susitarti, kad jų turtinius santykius reglamentuoja:

• šalies, kurios pilietybę turi vienas iš sutuoktinių, teisė, arba
• šalies, kuri yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, teisė, arba
• nekilnojamojo turto atveju - šalies, kurioje tas nekilnojamasis turtas yra, teisė arba
• Čekijos teisė.

Susitarimas turi būti sudarytas dalyvaujant notarui kaip autentiškas dokumentas ar panašios formos dokumentas, jei susitarimas sudaromas užsienyje.

2.1. Apibūdinkite bendruosius principus: Koks turtas laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe? Koks turtas laikomas atskira sutuoktinių nuosavybe?

Teisės aktais nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas Čekijos Respublikoje yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, kurią reglamentuoja Civilinis kodeksas (Įstatymas Nr. 89/2012 (rink.).

Bendrąją nuosavybę sudarantys objektai išsamiai apibrėžti Civilinio kodekso 709, 710 ir 3040 straipsniuose; jais remiantis bendrąją sutuoktinių nuosavybę sudaro:

• turtas, kurį vienas ar abu sutuoktiniai įgijo būdami santuokoje, išskyrus turtą, kuris:
  • skirtas asmeniniams vieno iš sutuoktinių poreikiams,
  • tik vieno iš sutuoktinių įgytas dovanojimo ar paveldėjimo būdu ar kaip testamentinė išskirtinė, jei dovanotojas dovanodamas ar savo testamente nenurodė kitaip,
  • vieno iš sutuoktinių įgytas kaip kompensacija, išskyrus kompensaciją už jo ar jos prigimtinėms teisėms padarytą su nuosavybe susijusią žalą,
  • vieno iš sutuoktinių įgytas vadovaujantis su išimtinai jam (jai) priklausančia nuosavybe susijusiu teisės aktu,
  • vieno iš sutuoktinių įgytas kaip kompensacija už išimtinai jam (jai) priklausančiai nuosavybei padarytą žalą, jos sunaikinimą ar paradimą,
  • kuris remiantis restitucijos teisės aktu buvo sugrąžintas vienam iš sutuoktinių, turėjusiam tą turtą iki santuokos, arba buvo grąžintas sutuoktiniui kaip buvusio savininko teisių perėmėjui.

Bendrąją sutuoktinių nuosavybę taip pat sudaro iš sutuoktinio asmeninio turto ir turimų įmonės ar kooperatyvo akcijų/pajaus gaunamas pelnas, jei sutuoktinis įmonės dalininku ar kooperatyvo nariu tapo santuokos metu (nebent akcijos buvo įgytos vienu iš išimtyse nurodytų atvejų).

• Santuokos metu atsiradę sutuoktinių įsipareigojimai, išskyrus atvejus, kai:
  • įsipareigojimai yra susiję su išimtinai tik vienam iš sutuoktinių priklausančiu turtu ir apima daugiau nei iš jo gaunamas pelnas, arba
  • įsipareigojimus prisiėmė tik vienas iš sutuoktinių neturėdamas kito sutuoktinio sutikimo, kai neįrodomas kasdienių ar bendrų šeimos poreikių tenkinimas.

2.2. Ar yra teisinių prielaidų dėl nuosavybės priskyrimo?

Šiuo metu Čekijos teisės nuostatose tokios prielaidos nėra numatytos.

2.3. Ar sutuoktiniai turi vesti turto apskaitą? Jei taip, kada ir kaip?

Nėra tokių nuostatų, kuriomis remiantis būtų privaloma sudaryti turto aprašą. Vis dėl to, rekomenduojama sudaryti aprašą, pagal kurį būtų nustatomas sutuoktinių bendrosios nuosavybės padalijimas pasibaigus jos galiojimui (santuokos nutraukimo ar vieno iš sutuoktinių mirties atveju).

2.4. Kas yra atsakingas už turto tvarkymą? Kas turi teisę disponuoti turtu? Ar vienas sutuoktinis gali pats disponuoti / tvarkyti turtą, ar tam būtinas antro sutuoktinio sutikimas (pavyzdžiui, sutuoktinių namo ar buto pardavimas)? Ar be antro sutuoktinio sutikimo sudarytas teisinis sandoris yra galiojantis? Ar sutikimo nedavęs sutuoktinis gali jį užginčyti?

Abu sutuoktiniai (arba vienas iš jų remiantis sutartimi) bendrai naudoja ir valdo turtą, kuris sudaro jų bendrosios nuosavybės dalį. Įprastinį turto, kuris yra bendrosios nuosavybės dalis, administravimą gali vykdyti vienas iš sutuoktinių (pvz., atsiskaitymas už bendrus namų ūkio dalykus, nuolatinių įmokų, tokių, kaip nuoma ir su tuo susijusios paslaugų, mokėjimas, maisto, įprastų vartojimo reikmenų įsigijimas). Tais atvejais, kurie susiję su neįprastine bendrąja sutuoktinių nuosavybe (pvz., nekilnojamojo turto ar didesnės vertės turto perleidimas, nekilnojamojo turto įkeitimas), būtinas abiejų sutuoktinių sutikimas. Jei vienas iš sutuoktinių neduoda sutikimo nenurodydamas svarios priežasties arba negali pareikšti savo valios, vietoj jo ar jos tokį sutikimą gali pareikšti teismas kito sutuoktinio siūlymu. Jei vienas iš sutuoktinių veikia neturėdamas kito sutuoktinio sutikimo tada, kai būtinas abiejų sutuoktinių sutikimas, tas kitas sutuoktinis gali reikalauti paskelbti tokius veiksmus neturinčiais juridinės galios (Civilinio kodekso 713 ir 714 straipsniai); tačiau, jei jis ar ji nereikalauja paskelbti tokius veiksmus neturinčiais juridinės galios, tokie veiksmai laikomi galiojančiais (Civilinio kodekso 586 straipsnio 2 dalis). Šiuos nuostatos taikomos tik tada, jei nėra pakeistos vedybų sutartimi ar teismo sprendimu.

2.5. Ar vieno sutuoktinio sudarytas teisinis sandoris įpareigoja jo laikytis ir kitą sutuoktinį?

Abu sutuoktiniai bendrai ir kiekvienas atskirai turi teisės aktais nustatytas su bendrąja nuosavybe susijusias teises ir prievoles, kurios tenka vienam iš jų, vykdant įprastinį administravimą (Civilinio kodekso 713 straipsnio 3 dalis).

2.6. Kas yra atsakingas už santuokos metu susidariusias skolas? Iš kokio sutuoktinių turto kreditoriai gali išieškoti savo pinigus?

Abu sutuoktiniai solidariai atsako už įsiskolinimus, susijusius su bendrąja nuosavybe (Civilinio kodekso 713 straipsnio 2 dalis). Šiuos įsiskolinimus galima padengti bendrąja sutuoktinių nuosavybe arba kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe.

Vedybų sutartyje gali būti nenumatyta solidarioji sutuoktinių atsakomybė už įsiskolinimus, tačiau toks susitarimas trečiųjų asmenų atžvilgiu galioja tik tuo atveju, jei tretysis asmuo su tuo sutinka (Civilinio kodekso 719 straipsnio 2 dalis) arba jei ji abiejų sutuoktinių prašymu yra įregistruota viešame vedybų sutarčių registre (Civilinio kodekso 721 straipsnio 1 dalis).

Sutuoktiniai yra individualiai atsakingi už įsiskolinimus, kurie nepriskiriami bendrajai sutuoktinių nuosavybei, tai yra:

• su asmenine nuosavybe susijusius įsiskolinimus, jei jie neviršija iš tokio turto gaunamo pelno,
• įsiskolinimus, kuriuos vienas iš sutuoktinių prisiėmė neturėdamas kito sutuoktinio sutikimo ir kuriais nėra tenkinami kasdieniai šeimos poreikiai,
• dėl vieno iš sutuoktinių netinkamų veiksmų atsiradusius įsiskolinimus,
• įsiskolinimus valstybei ir valdžios institucijoms,
• prieš santuoką atsiradusius įsiskolinimus.

Sprendimo vykdymo proceso metu šie įsiskolinimai (išskyrus prieš santuoką atsiradusius įsiskolinimus) gali būti padengiami ne tik įsipareigojusio sutuoktinio asmenine nuosavybe, bet ir bendrąja sutuoktinių nuosavybe.

3.1. Kokias nuostatas galima keisti sutartimi, o kokių ne? Kokius sutuoktinių turto režimus galima pasirinkti?

Vedybų sutartimi (būsimieji) sutuoktiniai gali susitarti dėl kitokio nei įstatyminis sutuoktinių turto režimo taikymo. Vedybų sutartyje jie gali nurodyti turto atskyrimo režimą, pagal kurį bendroji nuosavybė atsiranda santuokos pasibaigimo dieną, taip pat išplėsti ar susiaurinti bendrosios nuosavybės apimtį (Civilinio kodekso 717 straipsnis). Iš esmės sutartyje gali būti susitariama dėl įvairių dalykų, jei tik tai neprieštarauja teisės aktams, joje gali būti nustatytos kitokios esamo ir būsimo turto priskyrimo (nepriskyrimo) bendrajai nuosavybei sąlygos nei tos, kurios nustatytos teisės aktuose. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, sutuoktiniai gali susitarti dėl turto (pvz., nekilnojamojo turto), priklausančio tik vienam iš sutuoktinių, kad tas turtas taptų sutuoktinių bendrosios nuosavybės dalimi. Vedybų sutartimi taip pat gali būti reguliuojami turtiniai santykiai, kai santuoka pasibaigia dėl skyrybų ar sutuoktinio mirties (Civilinio kodekso 718 straipsnio 1 ir 2 dalis). Vedybų sutartimi taip pat galima keisti bendrosios nuosavybės valdymą atsižvelgiant į sutuoktinių poreikius.

Tačiau, net ir taikant turto atskyrimo režimą sutartimi negalima panaikinti reikalavimo dėl abiejų sutuoktinių sutikimo, kuris taikomas norint disponuoti vadinamuoju įprastiniu šeimos namų ūkio objektu (tai yra svarbiausius šeimos poreikius patenkinančiu kilnojamuoju turtu nepaisant to, ar jis priklauso bendrajai nuosavybei, ar tik vienam iš sutuoktinių) (Civilinio kodekso 718 straipsnio 3 dalis). Be to, vedybų sutartyje turi būti atsižvelgiama į jos poveikį sutuoktinio galimybei aprūpinti šeimą; jos nuostatos neturi pažeisti trečiųjų asmenų teisių, išskyrus atvejus, kai tretysis asmuo sutinka, arba jei sutartis abiejų sutuoktinių prašymu yra įregistruota viešame vedybų sutarčių registre (Civilinio kodekso 719 ir 721 straipsniai).

3.2. Kokie yra oficialūs reikalavimai ir su kuo turėčiau susisiekti?

Tokias sutartis turi sudaryti notaras autentiško dokumento forma (Civilinio kodekso 716 straipsnio 2 dalis).

3.3. Kada galima sudaryti sutartį ir kada ji įsigalioja?

Sutartis gali būti sudaroma esant santuokoje bet kuriuo metu, o taip pat prieš santuokos sudarymą. Pirmuoju atveju sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, antruoju atveju – kai sutuoktiniai teisiškai įregistruoja santuoką.

Tačiau jei sutarties dalyką sudaro viešame registre registruotas objektas (pvz. nekilnojamasis turtas), jau priklausantis sutuoktiniams bendrosios nuosavybės teise arba priklausantis tik vienam iš sutuoktinių, ši sutarties dalis tretiesiems asmenims galioja tik tuo atveju, jei ji registruojama minėtame viešame registre (Civilinio kodekso 720 straipsnio 2 dalis). Jei sutuoktiniai susitaria dėl jų nustatyto režimo taikymo atgaline data, tai jiems neturi įtakos.

3.4. Ar sutuoktiniai gali keisti sudarytą sutartį? Jei taip, kokiais atvejais?

Sutuoktiniai susitarę turi teisę laisvai keisti sudarytą vedybų sutartį. Tokius pakeitimus kaip naują susitarimą taip pat turi patvirtinti notaras autentiško dokumento forma. Bendrosios nuosavybės režimas gali būti keičiamas teismo sprendimu (vieno iš sutuoktinių reikalavimu). Tokiems pakeitimams atlikti būtinas sutuoktinių susitarimas arba teismo sprendimas dėl bendrosios sutuoktinių nuosavybės dalių pagal esamą sutuoktinių turto režimą. Tokie pakeitimai gali būti panaudoti prieš trečiuosius asmenis tik esant tam tikroms sąlygoms.

3.5. Ar vedybų sutartyje galima nustatyti, jog ji galioja atgal, jei sutartis sudaroma santuokos metu?

Ne. Pagal Civilinio kodekso 716 straipsnio 1 dalį, santuokos sutartims negali būti suteikta atgalinė data.

4.1. Ar Jūsų šalyje yra sutuoktinių turto registrų? Kur?

Čekijos Respublikoje yra du vedybų sutarčių registrai:

• Sutuoktinių turto režimo dokumentų sąrašas (viešas elektroninis registras),
• Sutuoktinių turto režimo dokumentų registras (neviešas elektroninis registras).

Šiuos registrus prižiūri, tvarko ir administruoja Čekijos Respublikos Notarų rūmai.

4.2. Kokie dokumentai registruojami? Kokia informacija registruojama?

4.3. Kas ir kaip gali gauti prieigą prie registre esančios informacijos?

Sutuoktinių turto režimo dokumentų sąrašas
Dokumentų sąrašas skirtas vedybų sutartims (arba tokias sutartis keičiantiems susitarimams) ir sprendimams dėl sutuoktinių turto režimo. Sąrašą sudaro indeksas ir dokumentų rinkinys.

Šiame registre kaupiama tokia informacija:

• (būsimų) sutuoktinių vardas, pavardė, gimimo data ir gyvenamoji vieta,
• vedybų sutarties sudarymo data ir įsigaliojimo data, režimo, dėl kurio susitarta, nurodymas pagal Civilinį kodeksą, notaro, sudariusio sutartį dėl sutuoktinių turto režimo, vardas, pavardė, adresas, arba
• teismo sprendimo dėl sutuoktinių turto režimo priėmimo data ir įsigaliojimo data, bylos numeris, sprendimą priėmusio teismo pavadinimas ir informacija, ar teismas panaikino ar atnaujino bendrąją sutuoktinių nuosavybę, sumažino jos apimtį ar pakeitė sutuoktinių turto režimą,
• kita informacija, jei reikia.

Dokumentų rinkinyje yra vedybų sutarties ar teismo sprendimo kopija.

Vedybų sutartis į Dokumentų sąrašą įtraukiama tik tada, jei tai nurodyta vedybų sutartyje arba to prašo abu sutuoktiniai. Tačiau teismo sprendimai dėl sutuoktinių turto režimo į Dokumentų sąrašą įtraukiami nepaisant sutuoktinių pageidavimo.

Dokumentų sąrašas yra viešas, o Čekijos Respublikos Notarų rūmai viešai skelbia jame esančią informaciją tokiu būdu, kuris leidžia ja naudotis nuotoliniu būdu. Bet kuris prašymą gavęs notaras išduoda Dokumentų rinkinyje esančios vedybų sutarties arba teismo sprendimo kopiją arba išduoda patvirtinimą, kad toks dokumentas nėra įregistruotas Dokumentų sąraše (Įstatymo Nr. 358/1992 dėl notarų ir jų veiklos (rink.), toliau  Notarinės procedūros, 35j35l straipsniai).

Sutuoktinių turto režimo dokumentų registras
Dokumentų registras taip pat skirtas vedybų sutartims (arba tokias sutartis keičiantiems susitarimams) ir sprendimams dėl sutuoktinių turto režimo.

Šiame registre kaupiama tokia informacija:

• (būsimų) sutuoktinių vardas, pavardė, gimimo data ir gyvenamoji vieta,
• notaro, pas kurį laikoma vedybų sutartis, pavardė, vardas ir jo buveinės adresas (arba analogiška informacija apie teismo sprendimą),
• bylos numeris ir sutarties data (arba analogiška informacija apie teismo sprendimą),
• registracijos data.

Registro duomenimis gali naudotis tik notaras, kuris sudarė vedybų sutartį, ir Čekijos

Respublikos Notarų rūmai. Registras veikia kaip taikomo santuokinės nuosavybės režimo informacijos šaltinis, naudojamas paveldėjimo bylose po vieno iš sutuoktinių mirties. Teismo įgalioto notaro kaip teismo įgaliotinio paveldėjimo byloje prašymu, Notarų rūmai jam suteikia informaciją, ar mirusio asmens vedybų sutartis (ar kelios sutartys (susitarimai)) buvo įregistruota ir pas kurį notarą yra laikoma, arba ar buvo įregistruotas teismo sprendimas dėl testatoriaus santuokinio turto režimo. Visi pirmiau nurodyti duomenys perduodami notarui (Notarinių procedūrų 35d straipsnis).

4.4. Kokios yra registracijos teisinės pasekmės (teisėtumas, užginčijimas)?

Sutuoktinių turto režimo dokumentų sąrašas
Jei vedybų sutartis ar teismo sprendimas dėl sutuoktinių turto režimo registruojami Dokumentų sąraše, sutuoktinių pora gali jais remtis trečiųjų asmenų atžvilgiu, net jei jie nežino jų turinio (Notarinių procedūrų 35 straipsnio 1 dalis).

Sutuoktinių turto režimo dokumentų registras
Įregistravimas registre neturi teisiškai saistančio poveikio. Registras naudojamas tik informavimo tikslais.

4.5.  Ar vedybų sutartis, sudaryta užsienio valstybėje pagal užsienio teisę, gali būti įregistruota Jūsų valstybėje? Jei taip, kokios sąlygos taikomos tokios sutarties įregistravimui?

Ne. Užsienio santuokos sutartys negali būti registruojamos Čekijoje.

5.1. Kaip dalinamas (teisės in rem) turtas?

Remiantis Čekijos teise, bendrosios nuosavybės režimas baigiasi įvykus skyryboms, mirus vienam iš sutuoktinių ar kitais įstatymuose numatytais atvejais. Pasibaigus bendrosios nuosavybės režimui, iki tol abiems sutuoktiniams bendromis buvę teisės ir įsipareigojimai bus dalijami.

Sutuoktiniai (buvę sutuoktiniai) gali susitarti dėl padalijimo būdo (kuris negali pažeisti trečiųjų asmenų teisių) arba tiesiog pasiūlyti teismui priimti sprendimą dėl padalijimo (Civilinio kodekso 740 ir 765 straipsniai). Teismui dalijant teises ir įsipareigojimus (ir, jei reikia, dalijant remiantis sutuoktinių susitarimu) vadovaujamasi principu, kad abiejų sutuoktinių teisės į dalijamą bendrąją nuosavybę yra lygios. Tačiau, atsižvelgiama į šiuos aspektus: visų pirma į išlaikomų vaikų poreikius, tada į tai, kaip kiekvienas sutuoktinis rūpinosi šeima ir kaip jis ar ji prisidėjo prie bendrosios nuosavybės įsigijimo ir priežiūros. Be to, kiekvienas iš sutuoktinių turi kompensuoti tai, kiek bendrosios nuosavybės buvo skirta jo ar jos asmeninei nuosavybei, bei gali paprašyti kompensuoti jo ar jos asmeninę nuosavybę, kuri buvo skirta bendrajai nuosavybei (Civilinio kodekso 742 straipsnis).

Jei bendroji nuosavybė nebuvo padalinta per tris metus nuo bendrosios nuosavybės galiojimo pabaigos (net ir sutuoktiniams susitarus) ir teisme per nurodytą laiką nebuvo gautas pareiškimas dėl padalijimo, bendroji nuosavybė dalijama vadovaujantis įstatymine prezumpcija toliau nurodytu būdu:

• materialusis kilnojamasis turtas priklauso sutuoktiniui, kuris naudojasi juo kaip savininkas išimtinai savo poreikiams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams patenkinti, 
• kitas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas lygiomis dalimis priklauso abiems sutuoktiniams (Civilinio kodekso 741 straipsnis).

Tokios pat nuostatos taikomos ir tada, kai bendroji nuosavybė buvo sumažinta vedybų sutartimi arba panaikinta.

5.2. Kas atsakingas už skolas po skyrybų / separacijos?

Abu sutuoktiniai išlieka solidariai atsakingi trečiųjų asmenų atžvilgiu už įsiskolinimus, kurie susiję su jų bendrąja nuosavybe ir kurie atsirado santuokos metu, nes nuosavybės padalijimas negali daryti įtakos trečiųjų asmenų teisėms. Kitaip tretieji asmenys gali kreiptis į teismą siekdami, kad padalijimas jų atžvilgiu būtų pripažintas neturinčiu juridinės galios. Taigi įsiskolinimų padalijimas galioja tik sutuoktiniams (Civilinio kodekso 737 straipsnis).

Už skolas, susijusias su sutuoktinių asmeniniu turtu, sutuoktiniai lieka atsakingi kiekvienas atskirai.

5.3.1. Esant bendrojo sutuoktinių turto perviršio režimui:

• Ar patenkinus ieškinį turi būti sumokėta pinigais ar natūra?
• Kaip įvertinamas ieškinys?
• Kokio dydžio kompensacija mokama?
• Kada ieškiniui sueina senaties terminas?

Čekijos Respublikoje netaikomas bendros nuosavybės perteklinis režimas.

5.3.2. Kitais atvejais (ne turto perviršio atveju)?
Bet kuris sutuoktinis turi kompensuoti bendrosios nuosavybės dalį, kuri buvo skirta jo ar jos asmeninei nuosavybei, ir turi teisę pareikalauti atlyginimo už tai, ką jis iš savo lėšų išleido bendrajai nuosavybei (Civilinio kodekso 742 straipsnis).

Įstatymai nenustato jokių specialių nuostatų, ar reikalavimas turi būti apmokėtas pinigais, ar padengtas materialinėmis vertybėmis.

Sprendžiant paveldėjimo bylas buvusių sutuoktinių teisės į turtą ir įsipareigojimai vertinami vadovaujantis jiems taikytu nuosavybės režimu (tai yra įstatymuose, sutartyje arba teismo sprendimu nustatytu režimu) ir mirusio sutuoktinio nurodymais (testamentu) dėl jo ar jos turto, kuriuos jis ar ji pageidauja taikyti jo ar jos mirties atveju. Jei reikia, bus taikomi 5.1 punkte nurodyti nuosavybės dalijimo principai, kuriais vadovaujasi teismas. Tačiau palikėją pergyvenęs sutuoktinis ir įpėdiniai gali susitarti kitaip (Civilinio kodekso 764 straipsnio 1 dalis).

Mirusio sutuoktinio pasibaigusios ir padalintos bendrosios nuosavybės dalis (paprastai pusė pasibaigusios bendrosios nuosavybės) sudaro jo ar jos palikimą (kartu su jo ar jos asmeniniu turtu), kuris bus paveldimas. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis ir mirusiojo vaikai paveldi turtą kaip pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis (Civilinio kodekso 1635 straipsnio 1 dalis).

Čekijos teisė nenustato jokio specialaus sutuoktinių turto režimo skirtingą pilietybę turinčioms poroms.

Čekijos teisė nenustato jokio specialaus turto režimo partnerystę įregistravusiems asmenims. Tačiau partnerystę įregistravę asmenys savo turtinius santykius gali laisvai reguliuoti sutartimi. Ta pati nuostata taikoma neregistruotos partnerystės atvejais. Tačiau paveldėjimo atvejais likęs gyvas įregistruotas partneris ir mirusiojo vaikai paveldi turtą kaip pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis (Civilinio kodekso 1635 straipsnio 1 dalis ir 3020 straipsnis).

Čekijos teismai turi tarptautinę jurisdikciją nagrinėti ištuokos bylas (taip pat bylas dėl santuokos paskelbimo negaliojančia, santuokos buvimo ar nebuvimo), jei bent vienas iš sutuoktinių yra Čekijos Respublikos pilietis arba jei atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Čekijos Respublikoje.

Jei abu sutuoktiniai yra užsienio valstybės piliečiai, atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Čekijos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, jis ar ji nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ir nuolat negyvena Jungtinėje Karalystėje ar Airijoje, Čekijos teismai turi jurisdikciją, jei:

• abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Čekijos Respublikoje ir pareiškimą išsituokti padavusio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta vis dar yra Čekijos Respublikoje,
• pareiškimą išsituokti padavusio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra Čekijos Respublikoje ir prie ieškinio prisijungė kitas sutuoktinis arba
• pareiškimą išsituokti padavusio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra Čekijos Respublikoje ir ją tas asmuo turėjo mažiausiai metus iki ieškinio pateikimo. (Įstatymo dėl tarptautinės privatinės teisės 47 straipsnis).

Išimtinai tik Čekijos teismai ar kitos kompetentingos Čekijos institucijos nagrinėja bylas dėl teisių į Čekijos Respublikoje esantį nekilnojamąjį turtą (Įstatymo dėl tarptautinės privatinės teisės 68 straipsnis). Teisė spręsti paveldėjimo bylas teismams suteikiama, jei mirties metu testatoriaus nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Čekijos Respublikoje (Įstatymo dėl tarptautinės privatinės teisės 74 straipsnis).

Sutuoktinių turto bylose (įskaitant sutuoktinių bendrosios nuosavybės dalijimą skyrybų atveju) kompetentinga institucija yra apylinkės teismas, kurio apylinkės teritorijoje yra ar buvo paskutinė gyvenamoji vieta Čekijos Respublikoje, jei bent vienas iš sutuoktinių vis dar gyvena šiam teismui priskiriamoje apylinkėje. Jei tokio teismo nėra, kompetentinga institucija tampa bendrąją jurisdikciją turintis teismas (tai yra gyvenamosios vietos teismas) to sutuoktinio, kuris neteikė prašymo pradėti procesą. Jei tokio teismo taip pat nėra, kompetentinga institucija tampa bendrąją jurisdikciją turintis teismas to sutuoktinio, kuris pateikė prašymą pradėti procesą (Įstatymo Nr. 292/2013 dėl specialių teismo procesų (rink.) 373 ir 383 straipsniai). Tais atvejais, kurie nesusiję su ištuokos procesu, kompetentinga institucija yra:

• atsakovo gyvenamosios vietos apylinkės teismas arba
• pagal susijusį nekilnojamąjį turtą - apylinkės teismas, kurio apylinkėje yra nekilnojamasis turtas, arba
• jei turto padalijimas yra sąlygotas paveldėjimo bylos – apylinkės teismas, nagrinėjantis paveldėjimo  bylą (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnis).