1.1. Kokia teisė reglamentuoja sutuoktinių turtą? Kokiais kriterijais ir (arba) taisyklėmis vadovaujamasi parenkant taikytiną teisę? Į kokias tarptautines konvencijas atsižvelgiama sprendžiant tam tikrose šalyse gyvenančių sutuoktinių turto klausimus?

Atsižvelgiant į Tarptautinės privatinės teisės kodeksą, jei sutuoktiniai nepasirinko teisės, tuomet jų turtiniams santykiams turi būti taikoma teisė, kuri taikoma bendriems santuokos teisiniams padariniams tuo metu, kai sutuoktiniai sudarė santuoką. Bendri teisiniai padariniai nustatomi pagal šalies, kurioje yra sutuoktinių bendra gyvenamoji vieta, teisę. Jei nėra bendros gyvenamosios vietos, taikoma šalies, kurios piliečiai yra abu sutuoktiniai, teisė. Jei sutuoktinių gyvenamosios vietos yra skirtingose valstybėse ir jie turi skirtingas pilietybes, santuokos bendri teisiniai padariniai turi būti nustatomi pagal jų paskutinės bendros gyvenamosios vietos valstybės teisę, jei vieno sutuoktinio gyvenamoji vieta vis dar yra šioje valstybėje. Jei pagal prieš tai minėtus pagrindus neįmanoma nustatyti, kuri teisė taikoma, taikoma šalies, su kuria sutuoktiniai yra kitais atžvilgiais labiausiai susiję, teisė.

Jei sutuoktiniai ar vienas iš sutuoktinių yra Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rusijos ar Ukrainos pilietis arba jei sutuoktiniai gyvena minėtose valstybėse, konkrečiu atveju taikomos tarptautiniuose susitarimuose (sutartyse dėl teisinės pagalbos) nustatytos skirtingos taisyklės.

1.2. Ar sutuoktiniai gali rinktis taikomą teisę? Jei taip, kaip reglamentuojamas toks pasirinkimas (pavyzdžiui, įstatymų pasirinkimas, oficialūs reikalavimai, įstatymų taikymas atgaline data)?

Atsižvelgiant į Tarptautinės privatinės teisės kodeksą sutuoktiniai gali pasirinkti teisę, taikomą jų turtiniams santykiams. Jie gali pasirinkti valstybės, kurioje gyvena vienas iš sutuoktinių, teisę arba valstybės, kurios piliečiu yra vienas iš sutuoktinių teisės pasirinkimo metu, teisę.

2.1. Apibūdinkite bendruosius principus: Koks turtas laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe? Koks turtas laikomas atskira sutuoktinių nuosavybe?

Sudarant santuoką, sutuoktiniai privalo pasirinkti sutuoktinių turto teisinį režimą. Jie gali pasirinkti sutuoktinių turto bendrumo teisinį režimą, gautinų pajamų bendrumo teisinį režimą arba turto atskirumo teisinį režimą.

Jei sutuoktiniai, sudarydami santuoką arba vedybų sutartį, nepasirinko sutuoktinių turto teisinio režimo, laikoma, kad taikomas turto bendrumo teisinis režimas. Pagal šį teisinį režimą turtas, įsigytas santuokos metu, laikomas bendruoju sutuoktinių turtu.
Pagal turto bendrumo teisinį režimą toliau pateiktas turtas laikomas asmeniniu:

• asmeniniai daiktai (pvz., rūbai);
• turtas, kuris priklausė vienam iš sutuoktinių iki santuokos;
• turtas, įgytas neatlygintinai santuokos metu, įskaitant dovanas ar palikimą;
• turtas, įsigytas remiantis iš asmeninio turto kylančia teise arba mainais į asmeninį turtą.

Bendrojo turto padalijimas yra galimas tik pasibaigus turto bendrumo teisiniam režimui (arba vienam sutuoktiniui mirus, nutraukus santuoką arba sudarius vedybų sutartį, pagal kurią nustatomas kitas turto teisinis režimas).

Pagal gautinų pajamų bendrumo teisinį režimą ir turto atskirumo teisinį režimą nėra sutuoktinių bendrosios nuosavybės.

(Estijos šeimos teisės įstatymas)

2.2. Ar yra teisinių prielaidų dėl nuosavybės priskyrimo?

Pagal turto bendrumo teisinį režimą turtas laikomas įtrauktas į sutuoktinių bendrąjį turtą, kol neįrodoma kitaip.

2.3. Ar sutuoktiniai turi vesti turto apskaitą? Jei taip, kada ir kaip?

Turto aprašas neturi būti sudaromas esant turto bendrumo teisiniam režimui ir turto atskirumo teisiniam režimui. Jis turi būti sudaromas esant gautinų pajamų bendrumo teisiniam režimui (žr. 5.3.).

2.4. Kas yra atsakingas už turto tvarkymą? Kas turi teisę disponuoti turtu? Ar vienas sutuoktinis gali pats disponuoti / tvarkyti turtą, ar tam būtinas antro sutuoktinio sutikimas (pavyzdžiui, sutuoktinių namo ar buto pardavimas)? Ar be antro sutuoktinio sutikimo sudarytas teisinis sandoris yra galiojantis? Ar sutikimo nedavęs sutuoktinis gali jį užginčyti?

Pagal turto bendrumo teisinį režimą sutuoktiniai teises ir pareigas, susijusias su jų bendrąja nuosavybe, įgyvendina bendrai arba su kito sutuoktinio sutikimu. Jei sudaromi sandoriai, susiję su kilnojamuoju turtu arba teise į bendrąją sutuoktinių nuosavybę, laikoma, kad yra kito sutuoktinio sutikimas (kai yra nekilnojamasis turtas, nelaikoma, kad yra sutikimas). Sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo gali sudaryti sandorius su bendruoju turtu, kad galėtų patenkinti kasdieninius šeimos poreikius.

Sandoriai su bendruoju nekilnojamuoju turtu laikomi niekiniais, jei yra įvykdyti be kito sutuoktinio sutikimo.

Kiekvienas sutuoktinis tvarko savo asmeninį turtą savarankiškai ir savo lėšomis, o kito sutuoktinio sutikimas nereikalingas. Sutuoktinis gali disponuoti būstu, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir kuris yra naudojamas kaip šeimos namai arba kuriuo individualiai naudojasi nuosavybės teisės į jį neturintis sutuoktinis, ir gali leisti juo naudotis trečiajai šaliai arba nutraukti naudojimąsi tokiu būstu grindžiančius teisinius santykius tik turint kito sutuoktinio sutikimą su sąlyga, kad nuosavybės teisės į būstą buvo įgytos po 2015 m. sausio 1 d. Sandoris neturint kito sutuoktinio sutikimo laikomas niekiniu. Ši nuostata netaikoma būstui, kuris buvo įsigytas iki 2015 m. sausio 1 d.

Pagal gautinų pajamų bendrumo teisinį režimą sutuoktinio turtas yra jo (jos) asmeninis turtas, kuriuo nepriklausomai gali disponuoti tik jo nuosavybės teisę turintis sutuoktinis (be kito sutuoktinio sutikimo), neatsižvelgiant į tai, ar turtas buvo įgytas prieš santuoką ar jos metu. Tačiau pastarojo sutikimas yra būtinas, jei siekiama sudaryti sandorį dėl namo, kuris buvo naudojamas šeimai apgyvendinti, arba kurį naudoja nuosavybės teisės neturintis sutuoktinis. Jei toks sandoris sudaromas nesant nuosavybės teisės neturinčio sutuoktinio sutikimo, jis laikomas niekiniu, o kitas sutuoktinis turi teisę pateikti ieškinį trečiajai šaliai remdamasis disponavimo neteisėtumu.

Kiekvienas sutuoktinis tvarko savo asmeninį turtą savarankiškai ir savo lėšomis.

Pagal turto atskirumo teisinį režimą turtiniuose santykiuose laikomasi prielaidos, kad sutuoktiniai nebuvo sudarę santuokos ir kiekvienas sutuoktinis tvarko ir disponuoja savo turtu savarankiškai savo lėšomis.

2.5. Ar vieno sutuoktinio sudarytas teisinis sandoris įpareigoja jo laikytis ir kitą sutuoktinį?

Neatsižvelgiant į tai, koks sutuoktinių turto teisinis režimas pasirinktas, sutuoktiniai atsako solidariai už sandorius, kuriuos sudarė vienas sutuoktinis, kad galėtų prižiūrėti bendrą namų ūkį, dėl vaikų interesų arba kad patenkintų įprastinius šeimos poreikius (pavyzdžiui, jei vienas sutuoktinis dėl šeimos interesų paima paskolą, kitas sutuoktinis atsako solidariai). Sandorio suma negali viršyti lygio, kuris atitinka sutuoktinių gyvenimo sąlygas.

2.6. Kas yra atsakingas už santuokos metu susidariusias skolas? Iš kokio sutuoktinių turto kreditoriai gali išieškoti savo pinigus?

Neatsižvelgiant į tai, koks sutuoktinių turto teisinis režimas pasirinktas, sutuoktinis atsako už kito sutuoktinio įgytus įsipareigojimus, bet tik, jeigu kitas sutuoktinis savo veiksmais gali atstovauti kitam sutuoktiniui arba jį įpareigoti.

Pagal turto bendrumo teisinį režimą sutuoktiniai turi visišką atsakomybę trečiosioms šalims savo asmeniniu ir bendruoju turtu už:

• įsipareigojimus, kuriuos vienas iš sutuoktinių įgijo, kad patenkintų šeimos poreikius;
• solidarių įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė vienas iš sutuoktinių, įvykdymą;
• įsipareigojimus, kai sutuoktinis susitarė su trečiosiomis šalimis, kad jis bus atsakingas asmeniniu ir bendruoju turtu (kito sutuoktinio sutikimas yra būtinas).

Kitų įsipareigojimų atveju kiekvienas sutuoktinis atsako savo asmeniniu turtu ir ½ bendrojo turto dalimi (t. y. jam (jai) priklausančia dalimi). Kreditorius gali reikalauti, kad bendrasis turtas būtų padalintas, jei įrodoma, kad sutuoktinio, kuris yra skolininkas, asmeninio turto nepakanka įsipareigojimams įvykdyti.

3.1. Kokias nuostatas galima keisti sutartimi, o kokių ne? Kokius sutuoktinių turto režimus galima pasirinkti?

Santuokos metu turto bendrumo, gautinų pajamų bendrumo ir turto atskirumo sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti keičiamas neribotą kartų skaičių sudarant vedybų sutartį.

Nepaisant nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo sutuoktiniai vedybų sutartimi gali:

• nutraukti turto teisinį režimą, pasirinktą santuokos sudarymo metu arba nustatytą vedybų sutartimi;
• pasirinkti kitą teisės aktuose nustatytą turto teisinį režimą;
• teisės aktuose nustatytais atvejais atlikti pasirinkto turto teisinio režimo pakeitimus;
• nurodyti teisę, taikomą turtiniams santykiams, jei sutuoktinių gyvenamosios vietos yra skirtingose šalyse arba jie turi skirtingas pilietybes.

Turto bendrumo teisinio režimo atveju vedybų sutartyje gali būti nustatyta, kad:

• atskiri daiktai arba tam tikros rūšies daiktai gali būti nurodomi kaip bendrasis arba asmeninis turtas;
• teisės aktuose nustatyti apribojimai su šeimos namais arba tik vieno iš sutuoktinių naudojamais namais susijusiems sandoriams netaikomi (žr. 2.4);
• teisė tvarkyti bendrąjį turtą gali būti patikėta vienam sutuoktiniui ir tokia teisė gali būti apribota sutartimi nustatytomis sąlygomis;
• sandoriams, kuriuos vienas sutuoktinis vykdo nepriklausomos ekonominės veiklos metu, kito sutuoktinio sutikimas yra nebūtinas.

Gautinų pajamų bendrumo teisinio režimo atveju vedybų sutartyje gali būti nustatyti tokie dalykai:

• teisės aktais nustatyti apribojimai netaikomi sandoriams dėl šeimos namo arba namo, kurį atskirai naudoja vienas iš sutuoktinių (žr. 2.4.);
• ilgalaikio turto apimtis ir skaičius nustatomas kitaip, nei nurodyta teisės aktuose (žr. 5.3.).

3.2. Kokie yra oficialūs reikalavimai ir su kuo turėčiau susisiekti?

Sutuoktiniai vedybų sutartį sudaro asmeniškai. Sutarties dokumentą turi parengti ir patvirtinti notaras.

3.3. Kada galima sudaryti sutartį ir kada ji įsigalioja?

Vedybų sutartis gali būti sudaroma prieš sudarant santuoką arba santuokos metu (pastaruoju atveju ji įsigalioja jos sudarymo metu). Jei sudaroma prieš sudarant santuoką, ji įsigalioja dieną, kada sudaroma santuoka

3.4. Ar sutuoktiniai gali keisti sudarytą sutartį? Jei taip, kokiais atvejais?

Sutuoktiniai gali nevaržomai keisti vedybų sutartį (žr. 3.1.).

3.5. Ar vedybų sutartyje galima nustatyti, jog ji galioja atgal, jei sutartis sudaroma santuokos metu?

Pagal Estijos teisę sutuoktiniai santuokinio turto sutartyje gali numatyti, kad ji galioja atgaline data, tačiau tokia sutartis galiotų tik tarp jų ir neturės jokios įtakos tretiesiems asmenims.

Jei santuokos sudarymo metu sutuoktiniai pasirenka gautinų pajamų bendrumo teisinį režimą arba turto atskirumo teisinį režimą, santuoką įregistravęs civilinės metrikacijos įstaigos pareigūnas arba notaras turi pranešti sutuoktinių turto registrui, kad būtų padarytas atitinkamas įrašas.

Jei būsimi sutuoktiniai nepasirenka turtinių santykių tipo, nenurodo jo sudarydami santuoką ir nesudaro vedybų sutarties, nuo santuokos sudarymo jų turtiniams santykiams taikomos turto bendrumą reglamentuojančios nuostatos, o įrašas sutuoktinių turto registre nėra daromas.

Jei sutuoktiniai sudaro vedybų sutartį, sutarties duomenys, bent vienam iš sutuoktinių pageidaujant, įrašomi į sutuoktinių turto registrą remiantis notaro patvirtinta paraiška.

Jei teismas nutraukia turto bendrumo teisinį režimą arba gautinų pajamų bendrumo teisinį režimą, jis siunčia teismo sprendimo kopiją Notarų rūmams, kurie įrašo šią informaciją į sutuoktinių turto registrą.

4.1. Ar Jūsų šalyje yra sutuoktinių turto registrų? Kur?

Estijos Respublikoje yra vienas sutuoktinių turto registras, kurį tvarko Notarų rūmai.

(Estijos sutuoktinių turto registro įstatymas)

4.2. Kokie dokumentai registruojami? Kokia informacija registruojama?

Į registro kortelę įvedami tokie duomenys: asmeniniai sutuoktinių duomenys, sutuoktinių turto režimas, sutuoktinių turtinių teisių pataisos, Estijos arba užsienio valstybės teisės taikymas sutuoktinių turtinėms teisėms ir duomenys apie vedybų sutartį.

Registro byla – tai vieta, kurioje saugomi dokumentai, kurių pagrindu daromi įrašai (vedybų sutartys, teismo sprendimai, paraiškos įrašams atlikti ir pan.).

4.3. Kas ir kaip gali gauti prieigą prie registre esančios informacijos?

Galimybė susipažinti su sutuoktinių turto registre saugomų kortelių informacija ir ją atspausdinti yra neribojama. Susipažinti su registro byla ir atspausdinti dokumentus galima esant teisėtam suinteresuotumui.

Sutuoktinių, notarų, antstolių, bankroto administratorių, teismų ir institucijų, kurios įgaliotos vykdyti priežiūrą, atstovų teisėtas suinteresuotumas preziumuojamas.

Su sutuoktinių turto registre saugoma informacija galima susipažinti notaro biuruose ir atitinkame interneto puslapyje. Už galimybę susipažinti su sutuoktinių turto registro informacija notaro biure imamas mokestis vadovaujantis Notaro paslaugų įkainių įstatymu.

4.4. Kokios yra registracijos teisinės pasekmės (teisėtumas, užginčijimas)?

Teisiniai padariniai trečiosioms šalims atsiranda, jei sutuoktiniai keičia turto bendrumo teisinį režimą arba nutraukia savo sutuoktinių turto teisinį režimą (žr. 3.1.), tačiau tik tada, kai pakeitimai įregistruojami sutuoktinių turto registre, arba jeigu trečioji šalis žinojo apie vedybų sutarties buvimą.

4.5.  Ar vedybų sutartis, sudaryta užsienio valstybėje pagal užsienio teisę, gali būti įregistruota Jūsų valstybėje? Jei taip, kokios sąlygos taikomos tokios sutarties įregistravimui?

Taip, užsienio valstybėje sudaryta vedybų sutartis gali būti įregistruota Estijos santuokinio turto registre. Norėdami įrašyti į santuokinio turto registrą užsienyje sudarytą santuokinio turto sutartį, sutuoktiniai notarui pateikia rašytinį prašymą arba skaitmeniniu parašu pasirašytą prašymą (Notarinio reglamento 451 straipsnio 3 dalis). Dokumentai, kurie nėra estų kalba, turi būti pateikti kartu su patvirtinto vertėjo vertimu į estų kalbą (Santuokinės nuosavybės registro 8 straipsnio 2 dalis).

5.1. Kaip dalinamas (teisės in rem) turtas?

Turto bendrumo teisinio režimo atveju bendrasis turtas padalijamas tarp sutuoktinių atsižvelgiant į nuostatas dėl bendros nuosavybės nutraukimo. Pagal Turto įstatymą, kai baigiasi bendra nuosavybė, turtas padalijamas atsižvelgiant į susitarimą tarp bendraturčių. Jei nepasiekiamas susitarimas, teismas priima teismo nutarimą.

Bendrojo turto padalijimas yra galimas tik pasibaigus turto bendrumo teisiniam režimui (arba vienam sutuoktiniui mirus, nutraukus santuoką arba sudarius vedybų sutartį, pagal kurią nustatomas kitas turto teisinis režimas). Turtas, kuris nebuvo padalytas, iki jo padalijimo yra laikomas sutuoktinių bendruoju turtu.

Pagal gautinų pajamų bendrumo ir turto atskirumo teisinį režimą nėra sutuoktinių bendrojo turto, todėl turtas nedalijamas.

5.2. Kas atsakingas už skolas po skyrybų / separacijos?

Taikomos tokios pačios taisyklės, kaip ir apibūdintos 2.5. ir 2.6. punktuose.

5.3. Ar vienas sutuoktinis gali reikalauti kompensacijos??

Neatsižvelgiant į tai, kuris sutuoktinių turto teisinis režimas yra taikomas, jei vienas sutuoktinis dėl šeimos patiria didesnes pinigines išlaidas nei kitas sutuoktinis, laikoma, kad sutuoktinis neturi teisės reikalauti kompensacijos už tai, už ką jis išleido daugiau nei kitas sutuoktinis.

Pagal turto bendrumo teisinį režimą, jei sutuoktinis, turintis teisę tvarkyti bendrąjį turtą, bendrąjį turtą naudoja savo asmeninio turto interesais, jis (ji) turi kompensuoti naudoto turto vertę. Turi būti laikoma, kad kompensacija sudaro bendrojo turto dalį. Jei sutuoktinis savo asmeninį turtą naudoja bendrojo turto interesais, jis (ji) gali prašyti, kad bendruoju turtu būtų kompensuojama panaudoto turto vertė.

Pagal gautinų pajamų bendrumo teisinį režimą sutuoktinių turto teisinio režimo pabaigoje sutuoktinis turi teisę reikalauti, kad būtų suvienodintos turto dalys ir išmokėta piniginė kompensacija. Gautinų pajamų bendrumo teisinis režimas pasibaigia sutuoktiniui mirus, nutraukus santuoką arba sudarius vedybų sutartį, kuria nustatomas kitas turto teisinis režimas, arba sutuoktiniui prašant – teismo nutarimu.

Kiekvieno sutuoktinio turto dalys, padidėjusios (įsigijus turtą) gautinų pajamų bendrumo teisinio režimo metu, yra užskaitomos tarpusavyje.

Siekiant nustatyti, kiek turto galima tarpusavyje užskaityti, sudaromas kiekvienam sutuoktiniui priklausančio turto aprašas, kuriame pateikiamas visas sutuoktinių turtas (turtas iš viso), atskirai nurodant abiejų sutuoktinių turtą santuokos arba turto teisinio režimo pradžioje (ilgalaikis turtas) ir abiejų sutuoktinių turtą, įsigytą santuokos arba turto teisinio režimo pabaigoje (įsigytas turtas) ir tokio turto vertę.

Turtas, kuris negali būti tarpusavyje užskaitytas:

• turtas, kuris priklausė vienam iš sutuoktinių iki santuokos;
• turtas, įgytas neatlygintinai santuokos metu (toks, kaip dovana arba palikimas);
• teisės, kurias sutuoktinis įgyja dėl sveikatos problemų arba kūno sužalojimo ir remiantis valstybiniu ir privalomuoju pensijų draudimu;
• turtas, įsigytas mainais į turtą, kuriam netaikoma tarpusavio užskaita.

Pagal turto atskirumo teisinį režimą turtinių santykių tikslais laikomasi prielaidos, kad sutuoktiniai yra nesudarę santuokos. Vadinasi, sutuoktinis gali reikalauti kompensacijos tik bendrais pagrindais (tokie, kaip nepagrįstas praturtėjimas, nuostolių kompensavimas).

Netestamentinio paveldėjimo atveju likęs gyvas sutuoktinis paveldi kartu su mirusiojo artimaisiais, o jo (jos) dalis priklauso nuo artimųjų, kurie turi teisę paveldėti, eilės (artimieji paveldi pagal tris eiles).

Jei likęs gyvas sutuoktinis paveldi su pirmos eilės įpėdiniais (vaikais), jis (ji) turi teisę paveldėti lygiomis dalimis su vaikais, tačiau gauna ne mažiau kaip ketvirtadalį turto.

Jei likęs gyvas sutuoktinis paveldi kartu su antros eilės įpėdiniais (mirusiojo tėvais ir jų palikuonimis, t. y. mirusiojo broliais ir seserimis), jis (ji) turi teisę gauti pusę turto. Jei likęs gyvas sutuoktinis paveldi kartu su antros eilės įpėdiniais, jis (ji) taip pat turi teisę paveldėti papildomą privalomąją turto dalį (bendro namo namų ūkio apyvokos daiktus).

Jei nėra pirmos arba antros eilės įpėdinių, likęs gyvas sutuoktinis paveldi visą turtą.

Be turto dalies pergyvenęs sutuoktinis turi teisę siekti asmeninės teisės naudoti nekilnojamąjį turtą, kuris buvo naudojamas kaip bendras namas.

Ne.

Pagal Estijos teisę nesantuokinis gyvenimas negali būti registruojamas. Taip pat nėra numatyto specialaus teisinio reguliavimo dėl nesantuokinio gyvenimo. Nesantuokiniai sugyventiniai gali naudoti kitas teisines priemones, nenurodytas šeimos teisėje: jie gali sudaryti partnerystę pagal prievolių teisę (susijusios sutartys gali būti taikomos tik kilnojamam turtui), įgyti bendrą nuosavybę pagal daiktinę teisę, testamentus sudaryti pagal paveldėjimo teisę ir pan.

Pagal Estijos civilinio proceso kodeksą klausimas priklauso Estijos teismo kompetencijai, jeigu jis gali priimti sprendimą dėl šio klausimo atsižvelgiant į nuostatas dėl kompetencijos arba remiantis susitarimu dėl kompetencijos, išskyrus, kai teisės aktuose arba tarptautiniame susitarime nustatyta kitaip. Teisės aktuose numatytais atvejais šalys gali sudaryti susitarimą, susijusį su kompetencija. Susitarimas, susijęs su kompetencija, gali apimti susitarimą spręsti ginčą konkrečiame teisme.

Dėl teisinių klausimų, susijusių su sutuoktinių turtiniais santykiais, galima kreiptis į notarą.