1.1. Kokia teisė reglamentuoja sutuoktinių turtą? Kokiais kriterijais ir (arba) taisyklėmis vadovaujamasi parenkant taikytiną teisę? Į kokias tarptautines konvencijas atsižvelgiama sprendžiant tam tikrose šalyse gyvenančių sutuoktinių turto klausimus?

1.2. Ar sutuoktiniai gali rinktis taikomą teisę? Jei taip, kaip reglamentuojamas toks pasirinkimas (pavyzdžiui, įstatymų pasirinkimas, oficialūs reikalavimai, įstatymų taikymas atgaline data)?

2.1. Apibūdinkite bendruosius principus: Koks turtas laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe? Koks turtas laikomas atskira sutuoktinių nuosavybe?

2.2. Ar yra teisinių prielaidų dėl nuosavybės priskyrimo?

2.3. Ar sutuoktiniai turi vesti turto apskaitą? Jei taip, kada ir kaip?

2.4. Kas yra atsakingas už turto tvarkymą? Kas turi teisę disponuoti turtu? Ar vienas sutuoktinis gali pats disponuoti / tvarkyti turtą, ar tam būtinas antro sutuoktinio sutikimas (pavyzdžiui, sutuoktinių namo ar buto pardavimas)? Ar be antro sutuoktinio sutikimo sudarytas teisinis sandoris yra galiojantis? Ar sutikimo nedavęs sutuoktinis gali jį užginčyti?

• Taikant nuosavybės atskyrimo / dalyvavimo turto įsigijime sistemą, kiekvienas sutuoktinis atsakingas už savo nuosavybės administravimą ir disponavimą tokia nuosavybe. Be to, vienas iš sutuoktinių gali suteikti kitam sutuoktiniui įgaliojimus tvarkyti jo asmeninę nuosavybę, be jokios atskaitomybės ar įpareigojimo perduoti pajamas, gautas iš tokio turto valdymo, nebent būtų susitarta kitaip. Tokios pajamos laikomos prievolės prisidėti tenkinant šeimos reikmes dalimi (GCK 1399 straipsnis).
• Taikant bendrosios jungtinės nuosavybės sistemą, sutuoktiniai privalo susitarti dėl to, kas tvarkys bendrąją nuosavybę ir kas turi teisę ja disponuoti, o taip pat dėl to, kada reikalingas sutikimas, jei susitarta, kad vienas iš sutuoktinių turi teisę tvarkyti turtą.

2.5. Ar vieno sutuoktinio sudarytas teisinis sandoris įpareigoja jo laikytis ir kitą sutuoktinį?

2.6. Kas yra atsakingas už santuokos metu susidariusias skolas? Iš kokio sutuoktinių turto kreditoriai gali išieškoti savo pinigus?

• Taikant nuosavybės atskyrimo / dalyvavimo turto įsigijime sistemą, už santuokos metu susidariusius įsiskolinimus atsakingas tik juos turintis sutuoktinis. Kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami tik iš asmeninio įsiskolinusiojo sutuoktinio turto.
• Bendrosios jungtinės nuosavybės režimo atveju atsakomybė už santuokos metu susidariusius įsiskolinimus, susijusius su bendrosios nuosavybės tvarkymu ir šeimos poreikių tenkinimu, tenka įsiskolinusiam sutuoktiniui, o kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami jo asmeninės ir bendrosios nuosavybės dalimi (ir, jei ta nuosavybė yra nepakankama, neįsiskolinusio sutuoktinio asmeninės nuosavybės dalimi, kuria galima padengti ne daugiau kaip pusę reikalavimo vertės, GCK 1410 straipsnis). Asmeninių įsiskolinimų atveju ir tuo atveju, kai įsiskolinimai nesusiję su įsiskolinusiojo sutuoktinio įgaliojimais tvarkyti bendrąją nuosavybę, kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami įsiskolinusiojo sutuoktinio asmeninės nuosavybės dalimi, ir tik jei tokios nuosavybės nepakanka, jų reikalavimai gali būti tenkinami bendrosios nuosavybės dalimi, tačiau irgi ne daugiau kaip pusė tokio reikalavimo vertės (GCK 1408–1409 straipsniai).

3.1. Kokias nuostatas galima keisti sutartimi, o kokių ne? Kokius sutuoktinių turto režimus galima pasirinkti?

3.2. Kokie yra oficialūs reikalavimai ir su kuo turėčiau susisiekti?

3.3. Kada galima sudaryti sutartį ir kada ji įsigalioja?

3.4. Ar sutuoktiniai gali keisti sudarytą sutartį? Jei taip, kokiais atvejais?

4.1. Ar Jūsų šalyje yra sutuoktinių turto registrų? Kur?

4.2. Kokie dokumentai registruojami? Kokia informacija registruojama?

4.3. Kas ir kaip gali gauti prieigą prie registre esančios informacijos?

4.4. Kokios yra registracijos teisinės pasekmės (teisėtumas, užginčijimas)?

5.1. Kaip dalinamas (teisės in rem) turtas?

• Jei taikoma nuosavybės atskyrimo / dalyvavimo turto įsigijime sistema ir jei santuoka pasibaigia, sutuoktinis turi teisę į padidėjusią nuosavybės dalį, kuri susidarė po santuokos sudarymo, jei jis prisidėjo prie to padidėjimo. Indėliu prisidedant prie tokio padidėjimo laikoma suma, sudaranti vieną trečdalį padidėjimo vertės, jei nenustatyta kitaip. Ta pati nuostata taikoma ir sutuoktinių atsiskyrimo laikotarpiu, kuris yra ilgesnis nei treji metai. Tai, ką sutuoktinis įgijo dovanojimo, palikimo ar paveldėjimo būdu, nelaikoma jo nuosavybės padidėjimu (GCK 1400 straipsnis).
• Jei buvo pasirinkta bendrosios jungtinės nuosavybės sistema, skyrybų atveju nuosavybės režimas netenka galios ir, jei yra bendras turtas, yra vykdomas bendrosios nuosavybės padalijimas. Jei sutartyje nenumatyta kitaip, bendrosios nuosavybės padalijimas reglamentuojamas, remiantis jungtinių teisių galiojimo pasibaigimo sąlygomis, o turtas paskirstomas, remiantis GCK.795 ir tolesniais straipsniais bei Graikijos Civilinio proceso kodekso nuostatomis dėl bendrojo turto paskirstymo. Bendroji nuosavybė gali būti paskirstyta tiek remiantis sutarties nuostatomis, tiek, jei kyla ginčas, teismų sprendimu (GCK 1414 straipsnis, 798–799 straipsniai). Kiekvienas sutuoktinis turi teisę į pusę bendrosios nuosavybės. Tokiam padalijimo reikalavimui netaikomas senaties terminas.

5.2. Kas atsakingas už skolas po skyrybų / separacijos?

• Jei taikoma nuosavybės atskyrimo / dalyvavimo turto įsigijime sistema, po skyrybų atsakomybė už esamas skolas tenka įsiskolinusiam sutuoktiniui. Už šiuos įsiskolinimus jis yra atsakingas savo asmeniniu turtu.
• Taip pat ir taikant bendrosios nuosavybės sistemą atsakomybė už esamus įsiskolinimus po skyrybų tenka įsiskolinusiam sutuoktiniui. Tačiau tuo atveju, jei santuokos metu susidaręs sutuoktinio įsiskolinimas yra susijęs su bendrosios nuosavybės tvarkymu ir šeimos poreikiais, bendrosios nuosavybės paskirstymas pasibaigus jungtinės nuosavybės sistemai nedaro įtakos kreditorių teisėms in rem į bendrą turtą (GCK 803 straipsnis).

5.3. Ar vienas sutuoktinis gali reikalauti kompensacijos??

• Jei taikoma nuosavybės atskyrimo / dalyvavimo turto įsigijime sistema, likęs gyvas sutuoktinis paveldi mažiausiai pusę mirusiojo sutuoktinio turto, tiek pagal testamentą, tiek netestamentinio paveldėjimo atveju. Remiantis paveldėjimo be testamento nuostatomis, jei yra vaikų, sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį turto. Jei vaikų nėra, sutuoktinis paveldi pusę turto kartu su mirusiojo broliais ir seserimis ar jų vaikais arba mirusiojo tėvais, o jei pastarųjų nėra – su seneliais, dėdėmis ir pirmos eilės pusbroliais. Jei bendrųjų paveldėtojų nėra, sutuoktinis paveldi visą nuosavybę (GCK 1820–1821 straipsniai). Nepaisant to, ką sutuoktinis nurodė savo testamente, likęs gyvas sutuoktinis turi teisę į teisiškai priklausančią nuosavybės dalį, kuri sudaro pusę tam sutuoktiniui netestamentinio paveldėjimo priklausančios dalies.
• Taikant bendrosios jungtinės nuosavybės sistemą, vieno iš sutuoktinių mirties atveju teisinis režimas baigiasi, o likusiam gyvam sutuoktiniui atitinka jo bendrosios nuosavybės dalis. Be to, jis paveldi mirusiojo sutuoktinio bendrosios nuosavybės dalį ir pastarojo asmeninę nuosavybę arba pagal testamento nuostatas, arba pagal pirmiau nurodyto netestamentinio paveldėjimo sąlygomis. Kad likęs gyvas sutuoktinis galėtų paveldėti turtą pirmiau minėtais būdais, miręs sutuoktinis iki mirties momento neturi būti pradėjęs skyrybų proceso (GCK 1822 straipsnis).

• Jei sutuoktiniai laisvosios partnerystės sutartyje nenustato jokių specialių sąlygų, sutarties galiojimo laikotarpiu taikomas abiejų partnerių turto, turėto iki sutarties sudarymo, ir turto, įsigyto vėliau sutarties galiojimo metu, atskyrimo režimas, arba
• partneriai laisvosios partnerystės sutartyje gali nustatyti, kad visas sutarties galiojimo laikotarpiu vėliau įsigytas turtas priklausys abiems lygiomis dalimis, arba
• partneriai sutartyje gali nustatyti, kad pasibaigus sutarties galiojimo laikotarpiui, kiekviena šalis turi teisę pareikšti reikalavimus kitai šaliai dėl turto, įsigyto sutarties galiojimo laikotarpiui, jei ji prisidėjo prie jo įsigijimo. Tokio reikalavimo teisė netaikoma naudos gavėjo paveldėtojams, kurių jis nenustato arba kurie neturi paveldėjimo teisės, ir atitenka įsipareigojusios šalies įpėdiniams ir paveldėtojams. Tokio reikalavimo nebegalima pateikti, praėjus dvejiems metams po sutarties galiojimo pasibaigimo.
• Jei susitarta dėl likusio gyvo partnerio paveldėjimo teisių pagal netestamentinį paveldėjimą arba pagal testamentą, 11 straipsnyje nustatyta (privaloma teisės norma):
  • Jei partnerystės sutartis nustoja galioti dėl vieno iš partnerių mirties, likęs gyvas partneris turi netestamentinę paveldėjimo teisę į vieną šeštadalį turto, jei yra vaikų, į vieną trečdalį, jei yra kitos eilės eilės paveldėtojų, ir į visą turtą, jei nėra mirusiojo giminaičių, galinčių pretenduoti į netestamentinį paveldėjimą.
  • Nepaisant to, ką sutuoktinis nurodė savo testamente, likęs gyvas partneris turi teisę į teisiškai priklausančią nuosavybės dalį, kuri sudaro pusę tam sutuoktiniui netestamentinio paveldėjimo būdu priklausančios dalies.
• Įstatymai nenumato neregistruotų partnerysčių nuosavybės santykių reglamentavimo.