1.1. Kokia teisė reglamentuoja sutuoktinių turtą? Kokiais kriterijais ir (arba) taisyklėmis vadovaujamasi parenkant taikytiną teisę? Į kokias tarptautines konvencijas atsižvelgiama sprendžiant tam tikrose šalyse gyvenančių sutuoktinių turto klausimus?

Iki 2019 m. sausio 28 d. sudarytoms santuokoms taikomos Ispanijos nacionalinės normos. Santuoką reglamentuoja abiems sutuoktiniams bendra asmeninius santykius reglamentuojanti teisė (nustatoma pagal turimą pilietybę ir, jei abu sutuoktiniai yra Ispanijos piliečiai, „vecindad civil“, pagal kurią nustatoma, kokia iš skirtingų Ispanijoje nustatytų sistemų turi būti taikoma) santuokos sudarymo momentu. Jei tokios teisės nustatyti negalima, tai sutuoktinių santykiams taikoma jų asmeninius santykius reglamentuojanti teisė arba tos vietos, kur yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, teisė. Jei sutuoktiniai tokios taikytinos teisės nepasirinko, tai sutuoktinių santykiams taikoma tos vietos, kurioje betarpiškai po santuokos sudarymo yra bendra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, teisė, o jei tokia gyvenamoji vieta nenustatyta, tai taikoma tos vietos, kurioje įregistruota santuoka, teisė (CK 9 straipsnio 2 dalis).

Tais atvejais, kai neįmanoma nustatyti taikytinos teisės (t. y. kai skiriasi sutuoktinių vecindad civil ir kai sutuoktiniai iki vedybų nesudarė sutarties, kai sutuoktiniai po santuokos sudarymo neturi bendros nuolatinės gyvenamosios vietos ir kai santuoka sudaryta užsienyje), taikomos Ispanijos piliečių santuokas reglamentuojančios kolizinės normos (CK 16 straipsnio 3 dalis).

Priėmus 2016 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentą (ES) 2016/1103, nustatant, kuri teisė taikytina visoms nuo 2019 m. sausio 29 d. sudarytoms santuokoms ir iki jo įsigaliojimo sudarytoms santuokoms, kai sutuoktiniai pasirinko sutuoktinių turto režimui taikytiną teisę nuo 2019 m. sausio 29 d., vadovaujamasi naujomis taisyklėmis.

Jei taikytina teisė nepasirinkta, vadovaujamasi šiais 26 straipsnyje hierarchijos principu išdėstytais siejamaisiais kriterijais taikytinai teisei nustatyti:

• sutuoktinių pirmos bendros įprastinės gyvenamosios vietos po jų santuokos sudarymo valstybės teisė;
• jei tokios nėra, sutuoktinių bendros pilietybės santuokos sudarymo momentu valstybės teisė. Šiuo kriterijumi negali būti vadovaujamasi, kai sutuoktiniai turi kelias bendras pilietybes;
• jei tokios nėra, valstybės, su kuria santuokos sudarymo momentu abu sutuoktinius kartu sieja glaudžiausi ryšiai, teisė.

Išimties tvarka ir jei to prašo vienas iš sutuoktinių, kompetentinga teisminė institucija gali nuspręsti, kad taikytina teisė yra kitos valstybės teisė, o ne pirmos bendros įprastinės gyvenamosios vietos sudarius santuoką valstybės teisė (22 straipsnio 3 dalis).

1.2. Ar sutuoktiniai gali rinktis taikomą teisę? Jei taip, kaip reglamentuojamas toks pasirinkimas (pavyzdžiui, įstatymų pasirinkimas, oficialūs reikalavimai, įstatymų taikymas atgaline data)?

Iki 2019 m. sausio 28 d. tik skirtingas pilietybes turintys sutuoktiniai turi teisę pasirinkti taikytiną teisę. Remiantis 1.1 punkte nurodytomis nuostatomis, sutuoktiniai gali pasirinkti sutartį pasirašiusiam sutuoktiniui taikomą teisę (t. y. kiekvieno iš sutuoktinių asmeninius santykius reglamentuojančią teisę (žr. ankstesnį punktą) arba vietos, kurioje yra vieno iš sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta santuokos sudarymo metu, teisę) (CK 9 straipsnio 2 dalis).

Reglamente (ES) 2016/1103 numatyta galimybė pasirinkti vienos iš valstybių, kurios pilietybę turi bent vienas iš sutuoktinių, teisę arba kurio nors sutuoktinio įprastinės gyvenamosios vietos pasirinkimo metu teisę kaip sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytiną teisę (22 straipsnis). Teisė gali būti teisėtai pasirenkama tik nuo 2019 m. sausio 29 d. nurodant ją vedybų sutartyje arba sutartyje dėl taikytinos teisės pasirinkimo vadovaujantis 23 straipsnyje nustatytais formaliais reikalavimais, todėl privaloma turėti autentišką notarinės formos dokumentą.

Galiausiai, santuokos metu sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytinos teisės pasirinkimas turės galią tik ateityje, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai susitaria kitaip ir tai nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių.

2.1. Apibūdinkite bendruosius principus: Koks turtas laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe? Koks turtas laikomas atskira sutuoktinių nuosavybe?

Ispanijoje netaikomas sutuoktinių nuosavybės turto režimas ir teisiškai jis nėra reglamentuojamas, todėl šie atsakymai pateikiami Civilinio kodekso pagrindu (išskyrus informaciją apie autonominių bendruomenių teisėtvarką, nurodytą 2.7 punkte).

Sutuoktinių nuosavybės turto režimas yra taikomas taip, kaip nustatyta vedybų sutartyje (CK 1315 straipsnis) (bendroji jungtinė nuosavybė (sociedad de gananciales), atskira nuosavybė arba bendroji dalinė nuosavybė). Jei sutartis nesudaroma, taikomas bendrosios jungtinės nuosavybės turto režimas (CK 1316 straipsnis). Šios sistemos sąlygomis įgytas turtas ar gauta nauda, kurią sutuoktiniai įgyja šios sistemos taikymo metu, yra bendri ir dalijami lygiomis dalimis, jei šis režimas netenka galios (CK 1344 straipsnis). Pagal šią sistemą galimos abi nuosavybių rūšys – asmeninė ir bendroji jungtinė nuosavybė, o taip pat yra galimybė asmeninę nuosavybę priskirti bendrajai jungtinei nuosavybei ir atvirkščiai, sutuoktiniams sudarant sutartį autentiško dokumento forma. Turtas, kuris priskiriamas asmeninei nuosavybei, nurodytas CK 1346 straipsnyje. Šią nuosavybę taip pat sudaro sutuoktinio iki santuokos sudarymo turėtas turtas ir turtas, kurį sutuoktinis santuokos metu įgijo neatlygintinai.

Turtas, kuris priskiriamas bendrajai jungtinei nuosavybei, nurodytas CK 1347 straipsnyje. Kalbant apie disponavimą turtu, kiekvienas iš sutuoktinių gali laisvai disponuoti asmeniniu turtu ir nėra atsakingas už kito sutuoktinio įsiskolinimus (CK 1373 straipsnis).

2.2. Ar yra teisinių prielaidų dėl nuosavybės priskyrimo?

Egzistuoja teisinė prezumpcija dėl nuosavybės priskyrimo bendrosios jungtinės nuosavybės turto režimui (preziumuojama bendroji jungtinė nuosavybė, jei nėra nustatyta kitaip (CK 1361 straipsnis)).

2.3. Ar sutuoktiniai turi vesti turto apskaitą? Jei taip, kada ir kaip?

Nėra prievolės, tačiau rekomenduojama iki santuokos sudarymo sudaryti turto ir įsipareigojimų aprašą. Tačiau aprašas turi būti sudarytas, kai bendrosios jungtinės nuosavybės režimas netenka galios ir tokia nuosavybė turi būti likviduojama (CK 1396 straipsnis). Aprašas taip pat turi būti sudaromas, jei bendrosios jungtinės nuosavybės režimas likviduojamas teismo sprendimu ir yra ginčijamos jo pasibaigimo priežastys (CK 1394 straipsnis).

2.4. Kas yra atsakingas už turto tvarkymą? Kas turi teisę disponuoti turtu? Ar vienas sutuoktinis gali pats disponuoti / tvarkyti turtą, ar tam būtinas antro sutuoktinio sutikimas (pavyzdžiui, sutuoktinių namo ar buto pardavimas)? Ar be antro sutuoktinio sutikimo sudarytas teisinis sandoris yra galiojantis? Ar sutikimo nedavęs sutuoktinis gali jį užginčyti?

Bendrosios jungtinės nuosavybės (turto) administravimas nustatytas CK 1375–1391 straipsniuose. Kiekvienas iš sutuoktinių administruoja savo asmeninį turtą (tačiau yra specialios nuostatos, reglamentuojančios šeimos būsto administravimą, pagal kurias visais atvejais reikalingas abiejų sutuoktinių sutikimas (CK 1320 straipsnis)). Bendrą turtą abu sutuoktiniai administruoja bendrai ( CK 1375 straipsnis), nebent jei jie kitokias sąlygas nustatė vedybų sutartyje. Iš principo, sutuoktiniai santuokos metu gali laisvai disponuoti savo asmeniniu turtu.

Vienas sutuoktinis gali disponuoti bendrąja jungtine nuosavybe tvarkydamas namų ūkį (CK 1319 straipsnis ir CK 1365 straipsnis), išskyrus šeimos būstą (net jei tas būstas yra vieno sutuoktinio nuosavybė, reikalingas kito sutuoktinio sutikimas (CK 1320 straipsnis)).

2.5. Ar vieno sutuoktinio sudarytas teisinis sandoris įpareigoja jo laikytis ir kitą sutuoktinį?

Tais atvejais, kai disponavimo turtu negalima priskirti namų ūkio tvarkymo termino taikymo sričiai, disponuojant bendrąja jungtine nuosavybe yra būtinas abiejų sutuoktinių sutikimas, tačiau tam tikromis aplinkybėmis atitinkamą leidimą gali suteikti teismas (CK 1377 straipsnis). Nesant sutikimo, kitas sutuoktinis gali užginčyti atitinkamą sandorį (CK 1322 ir 1377 straipsnis). Jei disponavimas turtu yra neatlygintinis, visais atvejais reikalingas abiejų sutuoktinių sutikimas, kadangi priešingu atveju toks disponavimas laikomas negaliojančiu (CK 1378 straipsnis). Tokiu būdu Kodeksas reglamentuoja nesąžiningus veiksmus kito sutuoktinio teisių atžvilgiu (CK 1391 straipsnis).

Vieno sutuoktinio sudarytas sandoris galioja ir kitam sutuoktiniui, jei pastarasis aiškiai ar pagal nutylėjimą jam pritaria. Priešingu atveju sandoris gali būti užginčytas (CK 1322 straipsnis), o nustačius nesąžiningus veiksmus, gali būti laikomas neįvykusiu (CK 1391 straipsnis).

2.6. Kas yra atsakingas už santuokos metu susidariusias skolas? Iš kokio sutuoktinių turto kreditoriai gali išieškoti savo pinigus?

Kiekvienas sutuoktinis atsako už savo asmeninius įsiskolinimus ir tokių skolų padengimui gali būti naudojama tik jo asmeninė nuosavybė, tačiau jei tokios nuosavybės nepakanka, kreditoriai gali pateikti reikalavimą įsiskolinimą padengti iš bendrosios jungtinės nuosavybės (CK 1373 straipsnis). Tokiais atvejais bendroji jungtinės nuosavybė netenka galios, ir nuo to momento pradedamas taikyti sutuoktinių nuosavybės atskyrimo režimas (CK 1374 straipsnis).

Bendroji jungtinė nuosavybė gali būti naudojama sutuoktinių išlaidų padengimui (CK 1318 straipsnis) ir šeimos poreikiams, įprastiniam turto administravimui ir sutuoktinio profesinei bei darbinei veiklai (CK 1362 straipsnis). Vieno sutuoktinio skolos, susidariusios tvarkant namų ūkį, gali būti padengiamos iš bendrosios jungtinės nuosavybės, asmeninės įsiskolinusiojo sutuoktinio nuosavybės ir subsidiariai iš kito sutuoktinio nuosavybės (CK 1319 straipsnis). Kreditoriai visais atvejais gali pasinaudoti bendrąja jungtine nuosavybe (CK 1365 straipsnis). Sutuoktinis, padengęs bendrą skolą iš savo asmeninės nuosavybės, turi teisę reikalauti kompensacijos iš bendrosios jungtinės nuosavybės (CK 1364 straipsnis).

Atskirose autonominėse bendruomenėse (regionuose) taip pat taikomi įstatyminiai sutuoktinių nuosavybės turto režimai:

• Aragonas: Taikoma teisė laisvai sudaryti sutartį (Código Civil Foral de Aragón 195 straipsnis). Taikomas turto režimas (tiek nuosavybės atskyrimas (203–209 straipsniai), tiek consorcial aragonés, kuris yra panašus į bendrosios jungtinės nuosavybės režimą) gali būti nustatomas vedybų sutartimi, sudaryta autentiško dokumento forma. Jei sutartis nesudaroma, taikomas consorcial aragonés (Código Civil Foral de Aragón 210–270 straipsniai).
• Katalonija: Jei nesudaryta sutartis, taikomas atskirosios nuosavybės režimas (Katalonijos Civilinio kodekso 231–10 straipsniai). Jį reglamentuoja Katalonijos Civilinio kodekso 231-11–231-30 straipsniai.
• Balearai (Balearų salos):Jei nesudaryta sutartis, taikomas atskirosios  nuosavybės režimas (Compilación Baleares 67 straipsnis).
• Navara: Sutuoktiniai gali nustatyti atskirosios nuosavybės arba visiškos bendrosios jungtinės nuosavybės taikymą. Jei nesudayta sutartis, taikomas sociedad familiar de conquistas – bendrosios jungtinės nuosavybės režimas, panašus į sociedad de gananciales, reglamentuojamą Civiliniame kodekse (Ley 82 de Compilación Navarra).
• Baskija: Remiantis Ley De Derecho Civil Foral Pais Vasco 93–111 straipsniais, sutuoktiniai turi teisę laisvai sudaryti vedybų sutartį. Nesant vedybų sutarties, taikoma vietos teisė  ( Straipsniai  93-111 Ley De Derecho Civil Foral Vasco). Tačiau išimtiniuose miestuose ir kaimuose (Biskajos provincijos civilinės teisės įstatymo – Ley Derecho Civil Foral de Vizcaya 6 straipsnis), taikomos bendrosios Ispanijos teisės nuostatos (sociedad de gananciales pagal Civilinį kodeksą, kai nesudaroma sutartis).
• Galisija: Taikomas turto režimas nustatomas vedybų sutartimi. Jei sutartis nesudaroma, taikoma sociedad de gananciales (Ley Derecho Civil de Galicia 171 straipsnis).
• Valensija: Taikomos visiškos laisvės ir sutuoktinių lygiateisiškumo nuostatos, kadangi sutuoktiniai gali laisvai sudaryti vedybų sutartį. Jei sutartis nesudaroma, taikomas atskirosios nuosavybės režimas (Ley de Régimen Económico Matrimonial Valenciano).

3.1. Kokias nuostatas galima keisti sutartimi, o kokių ne? Kokius sutuoktinių turto režimus galima pasirinkti?

Vedybų sutartyje sutuoktiniai turi teisę nustatyti kitokį sutuoktinių nuosavybės turto režimą, nei pagal nutylėjimą taikomas bendrosios jungtinės nuosavybės turto režimas.

Kaip alternatyvą įstatyminiam sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės turto režimui Ispanijos teisė nustato atskirosios nuosavybės režimą (régimen de separación de bienes) ir dalinės bendrosios jungtinės nuosavybės režimą (régimen de participación). Taikant atskirosios nuosavybės režimą (CK 1435–1444 straipsniai), kiekvienam sutuoktiniui atskirai išlieka teisė į jo iki santuokos sudarymo turėtą turtą ir kaip vienintelio savininko santuokos metu įgytą nuosavybę. Jei neįmanoma nustatyti, kam priklauso nuosavybė, preziumuojama, kad ji priklauso abiems sutuoktiniams lygiomis dalimi.

Taikant dalinės bendrosios jungtinės nuosavybės turto režimą (CK 1411–1434 straipsniai), kiekvienam sutuoktiniui atskirai išlieka teisė į jo iki santuokos sudarymo turėtą turtą ir kaip vienintelio savininko santuokos metu įgytą nuosavybę, bet pagal tokią sistemą kiekvienas sutuoktinis turi teisę į kito sutuoktinio įgyto turto dalį. Tos dalys nustatomos, kai ši turto režimo sistema netenka galios arba nutraukiant santuoką.

Abiejų šių turto režimų atvejais sutuoktinis neatsako už kito sutuoktinio įsiskolinimus ir gali laisvai disponuoti savo nuosavybe, išskyrus šeimos būstą (CK 1320 straipsnis).

3.2. Kokie yra oficialūs reikalavimai ir su kuo turėčiau susisiekti?

Vedybų sutartys (capitulaciones matrimoniales) turi būti sudaromos autentiško dokumento forma (CK 1315 straipsnis). Todėl sutartis turi būti sudaroma dalyvaujant notarui, kuris patvirtina vedybų sutartį (CK 1280 straipsnis). Po to sutartis įregistruojama civiliniame registre, kad ji galiotų prieš trečiąsias šalis.

3.3. Kada galima sudaryti sutartį ir kada ji įsigalioja?

Vedybų sutartis gali būti sudaroma prieš santuokos sudarymą arba bet kuriuo metu gyvenant santuokoje. Prieš santuokos sudarymą sudarytos sutartys įsigalioja tik tuomet, jei vėliau įregistruojama santuoka (CK 1333 straipsnis). Vedybų sutartys, sudarytos santuokos metu, įsigalioja nuo jų sudarymo momento, tačiau negalioja prieš trečiąsias šalis tol, kol nėra įregistruotos civiliniame registre.

3.4. Ar sutuoktiniai gali keisti sudarytą sutartį? Jei taip, kokiais atvejais?

Sutuoktiniai sudarytą sutartį gali keisti, laikydamiesi reikalavimų, taikomų tokios sutarties sudarymui (CK 1331 straipsnis). Tačiau padaryti sutarčių pakeitimai neturi jokios įtakos jau turimoms trečiųjų šalių teisėms (CK 1317 straipsnis).

3.5. Ar vedybų sutartyje galima nustatyti, jog ji galioja atgal, jei sutartis sudaroma santuokos metu?

Ispanijoje santuokos metu sudaryta vedybų sutartis įsigalioja tarp sutuoktinių tą pačią dieną po dokumento įforminimo, o trečiosioms šalims – nuo jos įregistravimo civiliniame registre, žr. Civilinio kodekso 1317 straipsnį, kuriame nurodyta, „kad santuokos metu atliktas sutuoktinių turto režimo pakeitimas jokiu būdu nepažeis trečiųjų asmenų jau įgytų teisių“. Todėl vedybų sutarties santuokos metu sudaryti atgaline data negalima.

Sutuoktinių nuosavybės turto režimas ir visi jo pakeitimai / sąlygos turi būti įregistruoti, kad įsigaliotų trečiųjų šalių atžvilgiu.

4.1. Ar Jūsų šalyje yra sutuoktinių turto registrų? Kur?

Ispanijoje yra keletas civilinių registrų. Tiek santuoka, tiek vedybų sutartis turi būti įregistruojama abiejų sutuoktinių nuolatinės gyvenamosios vietos registre (CK 1333 straipsnis, LRC 69 straipsnis ir LRC 70 straipsnis). Privaloma yra tik santuokos registracija (LRC 71 straipsnis).

4.2. Kokie dokumentai registruojami? Kokia informacija registruojama?

Iki santuokos sudarymo sudarytos vedybų sutartys bei santuokos metu sudarytos vedybų sutartys turi būti registruojamos, jei jų sąlygos keičia sutuoktinių nuosavybės turto sistemą (arba tos sutartys bus negaliojančios trečiųjų šalių atžvilgiu), o taip pat turi būti registruojami teismo sprendimai dėl separacijos ir santuokos nutraukimo (LRC 77 straipsnis). Suinteresuota šalis gali gauti civilinio registro išrašą, patvirtinantį registracijos tikrumą (LRC 75 straipsnis). Kitas praktikoje naudojamas dokumentas yra Libro de Familia („Šeimos knyga“), kurioje registruojami sutuoktinių duomenys, vaikų gimimo datos ir t. t.

4.3. Kas ir kaip gali gauti prieigą prie registre esančios informacijos?

Įregistruota informacija prieinama viešai (LRC 6 straipsnis), tačiau saugomi duomenys suteikiami tik suinteresuotoms šalims ar jų įpėdiniams (Duomenų apsaugos įstatymas 15/1999).

4.4. Kokios yra registracijos teisinės pasekmės (teisėtumas, užginčijimas)?

Teisinės registracijos pasekmė yra tų sutarčių įsigaliojimas trečiųjų šalių atžvilgiu (LRC 70 straipsnis).

4.5.  Ar vedybų sutartis, sudaryta užsienio valstybėje pagal užsienio teisę, gali būti įregistruota Jūsų valstybėje? Jei taip, kokios sąlygos taikomos tokios sutarties įregistravimui?

Taip. Ispanijoje santuokos registre galima įregistruoti santuokos sutartį, kuri buvo sudaryta užsienyje. Tačiau bent vienas iš sutuoktinių turi turėti Ispanijos pilietybę arba įgyti ją po santuokos. Registracija galima tik tuo atveju, jei visi užsienio dokumentai yra išversti į ispanų kalbą (patvirtintas vertimas) ir tinkamai legalizuoti. 

Tačiau atminkite, kad Ispanijos civilinėje metrikacijoje užsieniečių santuoka, sudaryta užsienyje, ir vėliau užsienyje sudarytos vedybinės sutartys negali būti registruojamos, todėl nėra tikslinga reikalauti anksčiau minėtų santuokinių sutarčių registravimo Civiliniame registre, nes teisiškai neįmanoma.

Patikrinkite šią nuorodą: https://www.mjusticia.gob.es/es/ciudadania/tramites/inscripcion-matrimonio

Skyrybų ar separacijos atveju bendrosios jungtinės nuosavybės režimas netenka galios. Tokiu būdu likviduojama bendroji jungtinė nuosavybė (CK 1392 straipsnis). Skyrybos taip pat nutraukia santuokos galiojimą.

5.1. Kaip dalinamas (teisės in rem) turtas?

Nuosavybė paskirstoma toliau nurodyta tvarka. Pirmiausiai turi būti sudaromas (CK 1396 straipsnis) tiek  turto (CK 1397 straipsnis), tiek įsipareigojimų aprašas (CK 1398 straipsnis). Sudarius aprašą, pirmiausiai turi būti padengiami bendrieji įsiskolinimai – grynaisiais pinigais arba bendrosios jungtinės nuosavybės turtu (CK 1399–1400 straipsniai). Kreditorių teisės galioja iki visiško reikalavimų įvykdymo (CK 1401 straipsnis). Atsiskaičius su kreditoriais, turi būti sumokamos visos kiekvienam sutuoktiniui mokėtinos sumos ir kompensacijos (CK 1403 straipsnis), o likęs turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis arba jų įpėdiniams (CK 1404 straipsnis).

Dalijamam turtui nepriskiriamas asmeninis turtas, kuris yra nedalomas, kadangi priklauso savininkui. Toks turtas nustatytas CK 1346 straipsnyje.

Nepaisant to, kad šeimos būstas nėra priskiriamas dalijamam turtui, jei jis priklauso tik vienam iš sutuoktinių, teismo sprendimu gali būti perleidžiamas kitam sutuoktiniui, jei nuo to priklauso pastarojo būtiniausių poreikių užtikrinimas arba jei tolesnis to būsto naudojimas reikalingas esminių bendro vaiko poreikių užtikrinimui (CK 96 straipsnis).

5.2. Kas atsakingas už skolas po skyrybų / separacijos?

Sudarius turto aprašą, grynaisiais pinigais arba bendrosios jungtinės nuosavybės turtu padengiami bendri įsiskolinimai (CK 1399–1400 straipsniai). Kreditorių teisės galioja iki visiško reikalavimų įvykdymo (CK 1401 straipsnis).

5.3. Ar vienas sutuoktinis gali reikalauti kompensacijos??

Jei separacija ar skyrybos sąlygoja vieno iš sutuoktinių nepalankaus ekonominio disbalanso susidarymą, blogesnėje padėtyje atsidūręs sutuoktinis turi teisę į kompensaciją, kurią gali sudaryti laikinas ar nuolatinis išlaikymas arba vienkartinė išmoka. Dėl kompensacijos sutuoktiniai gali susitarti sutartimi, kurią turi patvirtinti teismas, o jei sutuoktiniai negali susitarti, kompensaciją, atsižvelgdamas į visas aplinkybes, gali nustatyti  teismas (CK 97 straipsnis). Be to, sutuoktinis, kuris veikė sąžiningai, turi teisę į kompensaciją, jei santuoka yra anuliuojama (CK 98 straipsnis). Išlaikymo išmokų dydžiai gali būti keičiami, atsižvelgiant į esmines aplinkybes (CK 100 straipsnis). Esant tam tikroms aplinkybėms, teisė į išlaikymą gali būti prarandama (CK 101 straipsnis).

5.3.1. Esant bendrojo sutuoktinių turto perviršio režimui:

• Ar patenkinus ieškinį turi būti sumokėta pinigais ar natūra?
• Kaip įvertinamas ieškinys?
• Kokio dydžio kompensacija mokama?
• Kada ieškiniui sueina senaties terminas?

Dalinės bendrosios jungtinės nuosavybės atveju kompensacijos reikalavimas bei jos dydžio nustatymas, mokėjimai ir jų trukmė, nustatomi pagal 5.3punkte nurodytas nuostatas.

5.3.2. Kitais atvejais (ne turto perviršio atveju)?
Tos pačios taisyklės (nurodytos 5.3) taikomos ir kitų sutuoktinių nuosavybės sistemų atvejais.

Sutuoktinio mirties atveju taikomos 2.3, 5.1 ir  5.2 punktuose nurodytos taisyklės aprašo sudarymo ir turto bei įsiskolinimo nustatymo ir paskirstymo atžvilgiu, išskyrus mirusiajam turėjusią atitekti dalį, kuri dabar atitenka jo įpėdiniams. Tai gali būti kompensacija, ir likęs gyvas sutuoktinis turi teisę į likusiam gyvam sutuoktiniui tenkančias uzufrukto teises (usufructo viudal), ir jos gali skirtis nuo tos sumos, kurią likęs gyvas sutuoktinis paveldi kartu su kitais mirusiojo paveldėtojais ir teisių perėmėjais arba kaip vienintelis paveldėtojas. Turtinės teisės pirmiausiai nustatomos nuosavybės išraiška, bet gali būti nustatomos ir pinigais (CK 834–840 straipsniai). Nuosavybės dalį pagal uzufrukto teisę (iki teisiškai leistinos ribos) galima padidinti testamentu.

Ne.

Ispanijoje nėra vieningo įregistruotos partnerystės reglamentavimo nei daiktinėje, nei privatinėje tarptautinėje teisėje. Kai kuriuose autonominiuose regionuose taikomas atskiras reglamentavimas.

Partnerystę gali sudaryti tiek homoseksualūs, tiek heteroseksualūs asmenys, ji gali būti įregistruota ir neįregistruota. Šis klausimas šalies lygmenyje nėra reglamentuojamas.

Andalūzijoje, Aragone, Astūrijoje, Balearuose, Kanarų salose ir Kantabrijoje, partnerystę reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyta ir partnerysčių registravimo būtinybė.

Tik Katalonijoje yra municipalinis registras. Partnerystės sutartis turi būti sudaroma autentiško dokumento forma.

Estremadūroje, Madride, Navaroje, Baskijoje, Valensijoje, Kastilijoje ir La Mančoje bei Kastilijoje ir Leone nėra atskiro partnerystės reglamentavimo, toks reglamentavimas numatytas partnerysčių registro nuostatose.

Partnerysčių registrai reglamentuojami ne nacionaliniame, bet regioniniame (autonominiame) lygmenyje, atitinkami teisės aktai yra Andalūzijoje, Aragone, Astūrijoje, Balearuose, Kanarų salose, Kastilijoje ir -La Mančoje, Kastilijoje ir Leone, Estremadūroje, Galisijoje, Madride, Baskijoje ir Valensijoje, kuriuose nustatomas ir partnerysčių de facto reglamentavimas.

Kiekviena autonominė bendrija registro klausimus reglamentuoja skirtingai, o registravimo teisinės pasekmės irgi yra skirtingos – nuo paprastos informacinės paskirties iki praktinio prilyginimo santuokai. Kai kuriose autonominėse bendrijose tokių regioninių registrų nėra.

Neregistruotų nesantuokinių partnerysčių atvejais nėra jokių teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės santykius, o ir įregistruotų partnerysčių atvejais partneriai turi nustatyti jų nuosavybės režimą (nebent įstatymuose numatyta kitaip), pasirinkdami analogiškas santuokai taikomas taisykles. Jei nesudaryta sutartis ir nėra tai reglamentuojančių teisės nuostatų, taikomos bendrosios teisės nuostatos dėl įsipareigojimų ir daiktinių teisių.

Jei nenustatyta kitaip, šeimos būstas priklauso savininkui, nebent yra vaikų ir yra reikalinga interesų apsauga, todėl tokiais atvejais sprendimą priima teismas.

Visų iki 2019 m. sausio 28 d. pareikštų ieškinių, priimtų teismo sprendimų ir išduotų aktų atveju, Ispanijos teismams suteikiama tarptautinė jurisdikcija, jei vienas iš sutuoktinių / partnerių turi Ispanijos pilietybę arba jo įprastinė gyvenamoji vieta yra Ispanijoje (LEC 50–60 straipsniai). Tiek tokių bylų dalyko, tiek vietos jurisdikcija priklauso tos vietos, kurioje buvo paskutinė sutuoktinių / partnerių nuolatinė gyvenamoji vieta, apylinkės teismui arba subsidiariai tos apylinkės, kurioje yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismui.

Taip pat numatytas reglamentavimas tais atvejais, kurie nepriskiriami tarptautinei jurisdikcijai (LEC 36 straipsnis).

Neatsižvelgiant į santuokos sudarymo datą, visiems 2019 m. sausio 29 d. ar vėliau pareikštiems ieškiniams, priimtiems teismo sprendimams ir išduotiems aktams bus taikomas 2016 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2016/1103.

Šiame reglamente nustatytos šios kompetentingos institucijos:

• vieno iš sutuoktinių mirties atveju jurisdikciją spręsti su sutuoktinių turto režimu susijusius klausimus turi teismas, kurio kompetencijai priklauso paveldėjimo klausimų sprendimas (4 straipsnis);
• prašymo dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium patvirtinimo ar santuokos pripažinimo negaliojančia atveju jurisdikciją spręsti su sutuoktinių turto režimu susijusius klausimus paprastai turi teismas, kurio kompetencijai priklauso su santuoka susijusių ginčų sprendimas;
• kitais atvejais sutuoktiniai gali susitarti, kad jurisdikciją turi valstybė narė, kurios teisė yra taikoma, arba valstybė narė, kurioje sudaryta santuoka. Toks susitarimas turi būti sudaromas raštu, nurodant datą ir pasirašant šalims. Jei susitarimas nėra sudarytas, jurisdikciją spręsti bet kokius su sutuoktinių turto režimu susijusius klausimus, išskyrus vieno iš sutuoktinių mirties atveju arba su santuoka susijusio ginčo atveju, paprastai turi:
  • valstybės narės, kuri kreipimosi į teismą momentu yra sutuoktinių bendra įprastinė gyvenamoji vieta, teismai, arba, jei ši sąlyga netenkinama
  • valstybės narės, kuri buvo sutuoktinių paskutinė įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš jų ten tebegyvena, teismai, arba, jei ši sąlyga netenkinama
  • valstybės narės, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismai, arba, jei ši sąlyga netenkinama
  • valstybės narės, kurios pilietybė yra bendra abiejų sutuoktinių pilietybė, teismai.

Išskyrus bylinėjimosi atvejus, notarai, kurie Ispanijoje buvo paskirti vykdyti teismui priskirtą funkciją, kaip apibrėžta 3 straipsnio 2 dalyje, yra saistomi šių jurisdikcijos normų, tačiau vis tiek gali laisvai veikti, pavyzdžiui, rengdami vedybų sutartį ar taikytinos teisės pasirinkimo sutartį.