1.1. Kokia teisė reglamentuoja sutuoktinių turtą? Kokiais kriterijais ir (arba) taisyklėmis vadovaujamasi parenkant taikytiną teisę? Į kokias tarptautines konvencijas atsižvelgiama sprendžiant tam tikrose šalyse gyvenančių sutuoktinių turto klausimus?

Jei sutuoktiniai nesusitarė kitaip, jų nuosavybei taikoma jų asmeninius santykius reglamentuojanti teisė, t.y.:

• jų bendra nacionalinė teisė, jei sutuoktiniai turi tą pačią pilietybę;
• šalies, kurioje sutuoktiniai tuo metu gyvena, jei jie turi skirtingas pilietybes arba keletą skirtingų pilietybių, teisė (1995 5 31 d. Įstatymo Nr. 218 29 ir 30 straipsniai).

Italija neratifikavo jokių šiuos dalykus reglamentuojančių konvencijų.

1.2. Ar sutuoktiniai gali rinktis taikomą teisę? Jei taip, kaip reglamentuojamas toks pasirinkimas (pavyzdžiui, įstatymų pasirinkimas, oficialūs reikalavimai, įstatymų taikymas atgaline data)?

Taip, sutuoktiniai turi teisę pasirinkti taikomą teisę. Sutuoktiniai gali susitarti, kad jų nuosavybė būtų reglamentuojama pagal šalies, kurios piliečiu yra bent vienas iš jų, teisė arba šalies, kurioje bent vienas iš jų gyvena, teisė. Sutarties, kuria pasirenkama taikoma teisė, sudarymą ir jos turinį reglamentuoja pasirinkta teisė arba tos vietos, kurioje sudaryta sutartis,  teisė (1995 5 31 d. Įstatymo Nr. 218 30 straipsnis).

Mažiausias reikalavimas yra tas, kad sutartis turi būti sudaroma raštu. Sutartis gali būti sudaroma ar papildoma bet kuriuo metu, jos nuostatos netaikomos atgaline tvarka, o sutartis turi būti įregistruojama santuokų sudarymo registre.

2.1. Apibūdinkite bendruosius principus: Koks turtas laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe? Koks turtas laikomas atskira sutuoktinių nuosavybe?

Teisės aktais nustatytas sutuoktinių nuosavybės turto režimas yra bendroji jungtinė nuosavybė (Italijos Civilinio kodekso (toliau – CK) 159 straipsnis).

Teisės aktais nustatyta bendroji jungtinė nuosavybė užtikrina bendrosios jungtinės nuosavybės, asmeninės nuosavybės ir atidėtosios bendrosios jungtinės nuosavybės egzistavimą.

Nuosavybė, kurią sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo individualiai arba kartu, sudaro bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, išskyrus asmeninę nuosavybę ir nuosavybę, kuri laikoma atidėtąja bendrąja jungtine nuosavybe (CK 177 straipsnis).

Toliau nurodyta nuosavybė sudaro asmeninės nuosavybės dalį:

1. nuosavybė, įgyta prieš santuoką arba bendrosios jungtinės nuosavybės taikymo režimą;
2. nuosavybė, įgyta po santuokos sudarymo dovanojimo ar paveldėjimo būdu, nebent autentiškuose dovanojimo ar testamento dokumentuose numatyta, kad tokia nuosavybė priskiriama bendrajai jungtinei nuosavybei;
3. nuosavybė, skirta išskirtinai asmeninėms sutuoktinio reikmėms, ir jos priedai;
4. nuosavybė, reikalinga sutuoktinio profesinei veiklai;
5. nuosavybė, gauta kaip žalos atlyginimas, o taip pat pensija, susijusi su dalinio ar visiško darbingumo praradimu;
6. nuosavybė, įgyta perleidžiant ar keičiant pirmiau nurodytą nuosavybę, su sąlyga, kad tai aiškiai nustatyta nuosavybės įsigijimo momentu.

Norint iš bendrosios jungtinės nuosavybės išskirti nuosavybę, nurodytą c, d ir f punktuose, jei nuosavybė yra nekilnojamasis arba kilnojamasis turtas, įregistruotas specialiame turto registre ir yra įgytas po santuokos sudarymo, išskyrimas turi būti nurodomas įsigijimo dokumentuose, dalyvaujant kitam sutuoktiniui (CK 179 straipsnis).

Toliau nurodyta nuosavybė laikoma atidėtąja bendrąja jungtine nuosavybe:

• pajamos, gautos iš asmeninės sutuoktinio nuosavybės ir jo individualios veiklos vykdymo, su sąlyga, jei jos gaunamos iki bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo momento (CK 177 straipsnio b ir c punktai);
• nuosavybė, skirta vieno iš sutuoktinių įmonės veiklai, jei įmonė įkurta po santuokos sudarymo, o taip pat įmonės, įkurtos prieš santuoką, pajamų padidėjimas su sąlyga, jei jos gaunamos iki bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo momento (CK 178 straipsnis).

Atidėtosios bendrosios nuosavybės kategorija taikoma tik bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo momentu ir, priklausomai nuo esamos doktrinos interpretacijos, nenustato esamų bendrasavininkių teisių ar daiktų nuosavybės, tik teisę į kito sutuoktinio (nuosavybės savininko) išmoką, lygią pusei nuosavybės vertės. Jei dėl šios vertės šalys negali susitarti, ją nustato teismas.

Paveldėjimo atveju tai reiškia mirusiojo sutuoktinio įsiskolinimus, kuriuos turi sumokėti likęs gyvas sutuoktinis.

2.2. Ar yra teisinių prielaidų dėl nuosavybės priskyrimo?

Jei nėra priešingų įrodymų, kilnojamasis turtas laikomas bendrosiso jungtinės nuosavybės dalimi (CK 195 straipsnis).

2.3. Ar sutuoktiniai turi vesti turto apskaitą? Jei taip, kada ir kaip?

Sutuoktiniai neprivalo sudaryti turto aprašo.

2.4. Kas yra atsakingas už turto tvarkymą? Kas turi teisę disponuoti turtu? Ar vienas sutuoktinis gali pats disponuoti / tvarkyti turtą, ar tam būtinas antro sutuoktinio sutikimas (pavyzdžiui, sutuoktinių namo ar buto pardavimas)? Ar be antro sutuoktinio sutikimo sudarytas teisinis sandoris yra galiojantis? Ar sutikimo nedavęs sutuoktinis gali jį užginčyti?

Bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai gali administruoti individualiai.

Tačiau abu sutuoktiniai bendrai privalo laikytis įstatymų dėl ypatingo administravimo ir sutarties nuostatų, suteikiančių vienodas asmenines teises. Todėl atstovavimo teisė atliekant su tuo susijusius teisinius veiksmus priklauso bendrai abiems sutuoktiniams (CK 180 straipsnis).

Jei viešai registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto atvejais disponavimo dokumente (pardavimas ir t. t.) trūksta būtinojo kitos šalies sutikimo, sutuoktinis, kurio sutikimas buvo reikalingas, gali anuliuoti tokį dokumentą per vienus metus nuo to momento, kai jis sužinojo apie tokį dokumentą ir visais atvejais per vienus metus nuo nuorašo sudarymo momento; kitais atvejais sutuoktinis, veikdamas be kito sutuoktinio sutikimo, pastarojo reikalavimu privalo atkurti bendrąją jungtinę nuosavybę taip, kokia ji buvo iki šių veiksmų, o jei tai yra neįmanoma – sumokėti lygiavertę sumą (CK 184 straipsnis).

Sutuoktinis negali disponuoti savo bendrosios jungtinės nuosavybės dalimi iki teisinio bendrosios jungtinės nuosavybės turto režimo pasibaigimo.

Tuo atveju, jei sutuoktinis atsisako duoti susitikimą arba neatvyksta, arba kitaip trukdo, kitas sutuoktinis gali kreiptis į teismą dėl įgaliojimų suteikimo būtinų sandorių vykdymui (CK 181 ir 182 straipsniai). Be to, teismas gali panaikinti vieno iš sutuoktinių teisę administruoti turtą, jei įrodoma, kad jis yra blogas administratorius (CK 183 straipsnis). Vieno iš sutuoktinių visiško ar dalinio neįgalumo arba blogo administravimo pripažinimo atvejais teismas gali priimti sprendimą dėl nuosavybės atskyrimo, kuris gali būti viena iš bendrosios jungtinės nuosavybės turto režimo pasibaigimo priežasčių (CK 193 straipsnis).

Asmeninės nuosavybės ir atidėtosios bendrosios jungtinės nuosavybės požiūriu jos savininkas gali vienas sudaryti visus administravimo sandorius ir disponuoti ta nuosavybe (CK 185 straipsnis).

Teisės aktais nenustatomos jokios specialios sąlygos sutuoktinių būstui arba specialios apsaugos taisyklės turto neturinčiam sutuoktiniui.

2.5. Ar vieno sutuoktinio sudarytas teisinis sandoris įpareigoja jo laikytis ir kitą sutuoktinį?

Kiekvienas sutuoktinis gali atskirai sudaryti paprastus bendrosios nuosavybės administravimo sandorius (CK 180 straipsnis). Už dėl šeimos interesų atsiradusius įsipareigojimus atsakoma bendrąja jungtine nuosavybe, net jei sutuoktinis atskirai prisiėmė tokius įsipareigojimus (CK 186 straipsnis).

2.6. Kas yra atsakingas už santuokos metu susidariusias skolas? Iš kokio sutuoktinių turto kreditoriai gali išieškoti savo pinigus?

Jei kreditorių reikalavimų negalima patenkinti iš asmeninės nuosavybės, santuokos metu susidarę įsiskolinimai tenkinami iš bendrosios jungtinės nuosavybės įsiskolinusiam sutuoktiniui priklausančia dalimi, vykdant sandorius, viršijančius įprastinio administravimo kategoriją be kitos šalies sutikimo (CK 189 straipsnis).

Asmeniniai vieno iš sutuoktinių kreditoriai, net jei įsiskolinimas susidarė iki santuokos, gali reikalauti reikalavimo patenkinimo subsidiariai iš bendrosios jungtinės nuosavybės atitinkamai įsiskolinusiam sutuoktiniui priklausančia bendrosios jungtinės nuosavybės dalimi. Skolų be garantijos atvejais sutuoktinio asmeninių kreditorių atžvilgiu pirmenybė suteikiama kreditoriams, kurių reikalavimai tenkintini iš bendrosios jungtinės nuosavybės (CK 189 straipsnis).

Kreditoriai dėl įsiskolinimų, susijusių su bendrąja jungtine nuosavybe, gali subsidiariai pateikti pretenziją į kiekvieno iš sutuoktinių asmeninį turtą iki pusės tokio reikalavimo vertės, jei nustatoma, kad bendroji jungtinė nuosavybė yra nepakankama (CK 190 straipsnis).

3.1. Kokias nuostatas galima keisti sutartimi, o kokių ne? Kokius sutuoktinių turto režimus galima pasirinkti?

Sutuoktiniai sutartimi gali keisti bendrosios jungtinės nuosavybės režimo sąlygas (CK 210 straipsnis). Asmeninės nuosavybės turto režimo pasirinkimas taip pat gali būti Santuokų sudarymo registre (CK 162 straipsnis).

Įstatymas numato dvi sutartinių nuosavybės turto režimų rūšis: nuosavybės atskyrimą ir bendrąją jungtinę nuosavybę pagal susitarimą.

Nuosavybės atskyrimo režimas visiškai skiriasi nuo įstatymais numatyto turto režimo: Kiekvienas iš sutuoktinių išlaiko išskirtinę teisę į nuosavybę ir turi teisę be apribojimų naudoti ir administruoti iki santuokos ir santuokos metu įgytą nuosavybę bei už savo įsiskolinimus atsako savo nuosavybės dalimi (CK 215 ir 217 straipsniai).

Jei sutuoktiniai nuosavybę įgyja bendrai, ji tampa bendrąją nuosavybę reglamentuojančių teisės aktų dalyku.

Bendrosios jungtinės nuosavybės turto režimas pagal susitarimą taikomas rečiau ir reiškia teisės aktais nustatyto bendrosios jungtinės nuosavybės režimo pakeitimus. Sutuoktiniai gali laisvai nustatyti tokio susitarimo turinį, tačiau sutuoktiniams draudžiama:

• pateikti bendro pobūdžio nuorodas į įstatymus ar teismų praktiką, kai jie nėra jų subjektai; sutuoktiniai privalo nustatyti specialias sutarties sąlygas, reglamentuojančias jų santykius;
• bendrajai jungtinei nuosavybei pagal sutartą nuosavybės turto režimą priskirti 2.1 punkto c, d ir e papunkčiuose nurodytą asmeninę nuosavybę;
• nukrypti nuo bendrosios nuosavybės administravimo taisyklių ir nuosavybės dalių lygiavertiškumo, atsižvelgiant į nuosavybę, kuri būtų įstatymais reglamentuojamos bendrosios jungtinės nuosavybės dalykas (CK 210 straipsnis).

Nors įstatymų leidėjas nenustato turto režimo pagal susitarimą sąlygų ir atsižvelgia tik į konkrečią nuosavybę, jis užtikrina tėvo linija paveldimo fondo sudarymą. Šiam fondui, kuris gali egzistuoti kartu su bendrosios jungtinės arba asmeninės nuosavybės režimu, vienas iš sutuoktinių, abu sutuoktiniai arba trečioji šalis gali priskirti viešai įregistruotą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą bei kitas apyvartines priemones, skirtas šeimos poreikių tenkinimui. Tokia nuosavybė tvarkoma atskirai, panašiai kaip ir administruojamas turtas, tačiau jos negalima panaudoti įsiskolinimų, kurie su kreditoriaus žinia atsirado dėl kitų priežasčių, nei šeimos poreikių tenkinimas, padengimui (167 it tolesni straipsniai).

3.2. Kokie yra oficialūs reikalavimai ir su kuo turėčiau susisiekti?

Sutartis turi būti sudaroma autentiško dokumento forma, dalyvaujant dviems liudininkams, priešingu atveju ji laikoma negaliojančia.

Asmeninės nuosavybės turto režimo pasirinkimas taip pat gali būti Santuokų sudarymo registre (CK 162 straipsnis).

3.3. Kada galima sudaryti sutartį ir kada ji įsigalioja?

Sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo metu iki ar po santuokos sudarymo. Jei sutartis sudaroma iki santuokos, ji įsigalioja tik įregistravus santuoką. Jei ji sudaroma santuokos metu, jos nuostatos įsigalioja nedelsiant.

Bet kokiu atveju sutartį galima naudoti prieš trečiąsias šalis, jei tokia pastaba nurodyta santuokų sudarymo registro įraše, kuris užpildomas Civilinio registro tarnybos archyve (CK 162 straipsnis).

3.4. Ar sutuoktiniai gali keisti sudarytą sutartį? Jei taip, kokiais atvejais?

Sutartis gali būti keičiama bet kuriuo metu autentiško dokumento forma (CK 163 straipsnis). 1981-05-10 d. Įstatymas Nr. 142 panaikino prievolę sutarties pakeitimus patvirtinti teisme. Patvirtinimas reikalingas tik autentiškų dokumentų forma iki 1981-05-07 d. padarytiems pakeitimams.

3.5. Ar vedybų sutartyje galima nustatyti, jog ji galioja atgal, jei sutartis sudaroma santuokos metu?

Remiantis Italijos įstatymais, prieš įsigaliojant ES reglamentams 2016/1103 ir 1104, santuokos sutartims nebuvo galima taikyti atgalinio poveikio. Vadovaujantis pirmiau minėtų taisyklių 22 straipsnio 2 ir 3 dalimis, dabar sutuoktiniams pripažįstama galimybė sutartyje aiškiai nustatyti taikytinos teisės pakeitimą dėl jų turtinių pasekmių. Ši galimybė įmanoma tik tuo atveju, jei bet koks taikytinos teisės pakeitimas atgaline data nepažeidžia trečiųjų šalių teisės, kylančios iš tokio įstatymo.

Teisės aktais nustatytas turto režimas, skirtingai nei režimas pagal susitarimą, turi būti viešai prieinamas taip vadinamais „neigiamais“ atvejais, kadangi tam tikra prasme yra preziumuojamas jos panaudojimas prieš trečiąsias šalis, jei kita numatančios pastabos nėra santuokų sudarymo registro įraše. Režimas pagal susitarimą tampa viešai prieinamu, remiantis pastaba santuokų sudarymo registro įraše, užpildytame popieriuje ar elektrone forma ir saugomame Civilinio registro tarnyboje (2000-11-03 d. Prezidento dekreto Nr. 396 69 straipsnis).

4.1. Ar Jūsų šalyje yra sutuoktinių turto registrų? Kur?

Tam tikrais atvejais be registravimo Civilinio registro tarnyboje, pagal kurį nustatomas sutarties panaudojimas prieš trečiąsias šalis, būtinas sutarties registravimas Nekilnojamojo turto registre (CK 2647 straipsnis), tačiau remiantis dabartine doktrinos interpretacija, tai gali būti atliekama paprasto viešai paskelbto pranešimo forma, nenurodant jos vykdymo prieš trečiąsias šalis svarbos.

4.2. Kokie dokumentai registruojami? Kokia informacija registruojama?

Be  kitų duomenų Civilinio registro tarnybos įraše turi būti nurodyti tokie duomenys (CK 162 straipsnis, 2000 m. Prezidento dekreto Nr. 396 69 straipsnis): sutarties sudarymo data, autentišką dokumentą sudaręs notaras, atskiri duomenys apie sutarties šalis, duomenys apie tai, ar pasirinktas asmeninės nuosavybės režimas, taikoma teisė, teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo ar teisinis nuosavybės atskyrimas. Prašymą įregistruoti sutartį turi pateikti autentišką dokumentą sudaręs notaras.

4.3. Kas ir kaip gali gauti prieigą prie registre esančios informacijos?

Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Civilinio registro tarnybą.

4.4. Kokios yra registracijos teisinės pasekmės (teisėtumas, užginčijimas)?

Viešo registro paskirtis yra ta, kad sutuoktinių nuosavybės turto režimas tampa privalomu trečiosioms šalims.

4.5.  Ar vedybų sutartis, sudaryta užsienio valstybėje pagal užsienio teisę, gali būti įregistruota Jūsų valstybėje? Jei taip, kokios sąlygos taikomos tokios sutarties įregistravimui?

Santuokos sutarčių viešoji registravimo sistema (regime pubblicitario) Italijoje reglamentuojama straipsniu. Civilinio kodekso 162 str. ir 2000 m. lapkričio 3 d. DPR Nr 396 leidžia taikyti nuostatas dėl jų prieštaravimų trečiosioms šalims, kaip numatyta ES reglamentų 2016/1103 ir 1104 28 straipsniuose.

Italų „regime pubblicitario“ leidžia anotuoti susitarimus „registri dello stato civile“ (Civilinės būklės aktų registruose) santuokos akto pusėje. Santuokos sutartys visų pirma turi atitikti formą, numatytą šalies, kurios pagrindu sudaromos, teisę ir bet kokius kitus formalumus, reikalaujamus vykdyti Italijoje (pavyzdžiui, prašymas Apostile pagal kilmės šalį). Tuomet santuoka, be abejo, turėtų būti anotuota Italijos „registro dello stato civile“. Tam, kad būtų laikomasi registracijos reikalavimų, aukščiau paminėto DPR 22 straipsnyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į tai, kas nustatyta tarptautinėse konvencijose, prie užsienio kalba surašytų dokumentų turi būti pridėtas vertimas į italų kalbą, kuris turi būti „certificata conforme“ (atitikti originalą) su užsienio tekstu, atliktas diplomatinės ar konsulinės institucijos arba oficialaus vertėjo ar vertėjo žodžiu, prieš „ufficiale dello stato civile“ (užsienio teksto atitikimas). Galiausiai, reikia pastebėti, kad atitikties Italijos santuokos sutarčių registracijai, kurią reglamentuoja užsienio taikoma teisė galima tik tuo atveju, jei Italijos įstatyme yra numatytas tam tikras turinys, bent jau panašus į šių užsienio sutarčių objektą, remiantis „prisitaikymo principu“ (istituto dell'adattamento) pagal pirmiau minėtų ES reglamentų 29 str. Taip yra todėl, kad, samprotaujant a contrario, Prancūzijoje neturėtų būti įmanoma laikytis susitarimo dėl Prancūzijoje esančio "fondo patrimoniale" registracijos reikalavimo, reglamentuojamo Italijos įstatymais, nes Prancūzijos įstatymai nepripažįsta tokios galimybės sudaryti santuokos sutartį, kurios turinys panašus į „fondo patrimoniale“.

Separacija ir skyrybos sąlygoja sutuoktinių nuosavybės turto režimo pasibaigimą (CK 191 straipsnis).

5.1. Kaip dalinamas (teisės in rem) turtas?

Tais atvejais, kai (teisės aktais nustatytos) bendrosios jungtinės nuosavybės turto režimas pasibaigia, turtas ir įsipareigojimai padalijami lygiomis dalimis, atlikus visus būtinus mokėjimus ar grąžinimus (CK 191 ir paskesni straipsniai, taip pat žr. 5.3 punktą). Likusią bendrąją jungtinę nuosavybę reglamentuoja įprastos nuostatos dėl bendrosios nuosavybės. Jei sutuoktiniai negali susitarti dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, tai padalijimo sąlygas nustato teismas. Jei nėra priešingų įrodymų, preziumuojama, kad kilnojamasis turtas yra bendrosios jungtinės nuosavybės dalis (CK 195 straipsnis). Atsižvelgiant į vaikų poreikius ir jų globą, teismas gali nustatyti kito sutuoktinio nuosavybės dalies uzufruktą kiekvieno sutuoktinio naudai (CK 194 straipsnis).

Bendrosios jungtinės nuosavybės pagal susitarimą (žr. 3.1 punktą) pasibaigimo atveju taikomos pirmiau nurodytos nuostatos, reglamentuojančios teisės aktais nustatytą bendrosios jungtinės nuosavybės turto režimą, atsižvelgiant į kitokias sutuoktinių nustatytas nuostatas.

Tais atvejais, kai asmeninės nuosavybės turto režimas pasibaigia (žr. 3.1 punktą), nuosavybei taikomos įprastos nuosavybę reglamentuojančios nuostatos.

Nutraukus ar anuliavus santuoką, tėvo linija paveldimas fondas (žr. 3.1 punktą) netenka galios. Jei šeimoje yra nepilnamečių vaikų, fondas galioja iki tol, kol paskutinis vaikas tampa pilnametis, o teismo sprendimu fondo turto dalis gali būti skiriama nepilnamečiams, kaip naudojimui skirtos lėšos arba nuosavybė (CK 171 straipsnis).

5.2. Kas atsakingas už skolas po skyrybų / separacijos?

Turto režimo pasibaigimas neturi jokios įtakos įsipareigojimams, atsiradusiems bendrosios jungtinės nuosavybės režimo sąlygomis.

5.3. Ar vienas sutuoktinis gali reikalauti kompensacijos??

5.3.1. Esant bendrojo sutuoktinių turto perviršio režimui:

• Ar patenkinus ieškinį turi būti sumokėta pinigais ar natūra?
• Kaip įvertinamas ieškinys?
• Kokio dydžio kompensacija mokama?
• Kada ieškiniui sueina senaties terminas?

Italijos teisė nereglamentuoja jungtinio kaupiamojo turto vertės padidėjimo režimo.

5.3.2. Kitais atvejais (ne turto perviršio atveju)?
Bendrosios jungtinės nuosavybės atveju kiekvienas sutuoktinis privalo į bendrąją jungtinę nuosavybę grąžinti iš jos panaudotas sumas bei sumas, kurios nebuvo naudojamos bendrų įsipareigojimų vykdymui. Kiekvienas sutuoktinis gali pareikalauti grąžinti iš jo asmeninės nuosavybės sumokėtas sumas, kurios buvo naudojamos bendrajai jungtinei nuosavybei (CK 192 straipsnis).

Sutuoktinio mirtis sąlygoja sutuoktinių nuosavybės turto režimo pasibaigimą su 5 punkte nurodytomis pasekmėmis. Be to, likęs gyvas sutuoktinis pagal paveldėjimo teisę turi teisę į mirusiojo sutuoktinio turto dalį.

Ne.

Bendrosios jungtinės nuosavybės režimas taip pat taikomas registruotoms partnerystėms, išskyrus atvejus, kai partneriai nusprendžia sudaryti sutartį dėl turto (ir, kaip santuoką sudarę asmenys, jie gali nuspręsti savo turtą atskirti). Įstatymo Nr. 76/2016 nuostatos taikomos ir registruotoms partnerystėms, būtent nuostatos dėl paveldėjimo pagal įstatymą, privalomosios palikimo dalies, nušalinimo nuo palikimo, lygiomis dalimis išdalijamo palikimo ir sutarties dėl šeimos turto. Įstatymo Nr. 76/2016 21 straipsniu nustatoma, kad nuostatos dėl paveldėjimo pagal įstatymą, privalomosios palikimo dalies ir nušalinimo nuo palikimo taikomos ir registruotų partnerysčių šalims.

Šių klausimų nagrinėjimas yra tik teismų kompetencijoje. Paprastai galioja pagrindinė taisyklė, kad bylos, kai atsakovo gyvenamoji vieta (asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, kurioje sutelkti esminiai verslo ir kiti interesai, CK 43 straipsnis) arba gyvenamoji vieta (vieta, kurioje yra asmens gyvenamasis būstas, CK 43 straipsnis) yra Italijoje, yra Italijos teismų jurisdikcijoje (1995-05-31 d. Įstatymo Nr. 218 3 straipsnis).

Be to, Italijos teismų jurisdikcijai priklauso santuokos negaliojimo arba anuliavimo, asmeninės separacijos ir santuokos nutraukimo bylos, jei vienas iš sutuoktinių yra Italijos pilietis arba jei santuoka buvo įregistruota Italijoje (1995-05-31 d. Įstatymo Nr. 218 32 straipsnis).