1.1. Kokia teisė reglamentuoja sutuoktinių turtą? Kokiais kriterijais ir (arba) taisyklėmis vadovaujamasi parenkant taikytiną teisę? Į kokias tarptautines konvencijas atsižvelgiama sprendžiant tam tikrose šalyse gyvenančių sutuoktinių turto klausimus?

Sutuoktinių turto teisinius režimus reglamentuoja šalies, kurios pilietybę abu sutuoktiniai turi, teisė. Jei sutuoktiniai turi skirtingų šalių pilietybę, taikoma jų bendros nuolatinės gyvenamosios šalies teisė. Jei sutuoktiniai yra skirtingų šalių piliečiai arba neturi bendros nuolatinės gyvenamosios vietos, taikoma paskutinės bendros nuolatinės gyvenamosios šalies teisė. Jei remiantis šiais principais neįmanoma nustatyti taikytinos teisės, taikoma Kroatijos teisė (Privatinės tarptautinės teisės įstatymo 36 straipsnis).

Sutarčių nustatytiems sutuoktinių turto teisiniams režimams taikytina yra ta teisė, kuri buvo taikoma įstatymų nustatytam sutuoktinių turto teisiniam režimui sutuoktinių sutarties sudarymo metu.

Kroatijos Respublika nėra pasirašiusi 1978 m. Hagos konvencijos dėl sutuoktinių turto teisiniams režimams taikytinos teisės.

Kroatija sudarė dvišalius susitarimus dėl tarptautinės teisinės pagalbos, kuriuose išdėstytos su sutuoktinių turtiniais santykiais susijusios kolizinės normos, su Čekijos Respublika, Vengrija, Mongolija, Lenkija, Rumunija, Rusijos Federacija ir Slovakijos Respublika (išsamesnę informaciją rasite adresu http://www.mprh.hr/bilateralna-suradnja-01).

1.2. Ar sutuoktiniai gali rinktis taikomą teisę? Jei taip, kaip reglamentuojamas toks pasirinkimas (pavyzdžiui, įstatymų pasirinkimas, oficialūs reikalavimai, įstatymų taikymas atgaline data)?

Kroatijos teisės nuostatomis nėra nustatyta galimybė pasirinkti taikytiną teisę, todėl jei abu sutuoktiniai yra Kroatijos piliečiai, tokio pasirinkimo atlikti negalima. Tačiau, jei vienas iš sutuoktinių yra kitos šalies pilietis ir jei pasirinkti taikytiną teisę galima remiantis sutuoktinių turtiniams santykiams iš pradžių taikyta teise (teise, kuri taikoma sutuoktinių sutarties sudarymo metu), sutuoktiniai gali pasirinkti taikytiną teisę (Privatinės tarptautinės teisės įstatymo 37 straipsnis), jei tos teisės taikymo poveikis neprieštaraus Kroatijos Respublikos viešajai tvarkai (Konstitucijai) (Privatinės tarptautinės teisės įstatymo 4 straipsnis).

2.1. Apibūdinkite bendruosius principus: Koks turtas laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe? Koks turtas laikomas atskira sutuoktinių nuosavybe?

Remiantis Kroatijos teise sutuoktiniai turi asmeninę nuosavybę ir bendrąją nuosavybę (Šeimos įstatymo 35 straipsnis). Bendroji nuosavybė  tai visas turtas, kurią sutuoktiniai įgijo santuokos metu iš savo darbinės veiklos arba iš tokios nuosavybės gautos pajamos ar nauda (Šeimos įstatymo 36 straipsnis).

Nuosavybė, kuri sutuoktiniui priklauso santuokos sudarymo metu, lieka jo ar jos asmenine nuosavybe. Asmeninei nuosavybei taip pat priskiriama sutuoktinio po santuokos sudarymo paveldėta ar jam dovanota nuosavybė.

2.2. Ar yra teisinių prielaidų dėl nuosavybės priskyrimo?

Pagal įstatymą bendroji nuosavybė lygiomis dalimis priklauso abiems sutuoktiniams, jei jie nėra sudarę sutarties, kuria jų turtiniai santykiai būtų reglamentuojami kitaip.

2.3. Ar sutuoktiniai turi vesti turto apskaitą? Jei taip, kada ir kaip?

Kroatijos teisės normose nėra nustatyto reikalavimo sudaryti turto aprašą.

2.4. Kas yra atsakingas už turto tvarkymą? Kas turi teisę disponuoti turtu? Ar vienas sutuoktinis gali pats disponuoti / tvarkyti turtą, ar tam būtinas antro sutuoktinio sutikimas (pavyzdžiui, sutuoktinių namo ar buto pardavimas)? Ar be antro sutuoktinio sutikimo sudarytas teisinis sandoris yra galiojantis? Ar sutikimo nedavęs sutuoktinis gali jį užginčyti?

Kaip nurodyta 2.1 punkte, sutuoktiniai gali turėti asmeninę nuosavybę ir bendrąją nuosavybę. Asmeninės nuosavybės tvarkymui taikomas individualios nuosavybės tvarkymo režimas. Bendrosios nuosavybės tvarkymas gali būti dviejų rūšių: įprastas ir ypatingas. Įprasto nuosavybės tvarkymo atveju pakanka vieno iš sutuoktinių pareiškimo (kai tai susiję su nuolatine turto priežiūra, eksploatavimu ir naudojimu įprastais tikslais), nes kito sutuoktinio sutikimas yra preziumuojamas. Ypatingo nuosavybės (nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, kurį būtina registruoti) tvarkymo atveju, kai keičiama objekto paskirtis, atliekamas kapitalinis remontas, ketinant parduoti, įkeisti ir t. t., būtina, kad abu sutuoktiniai kartu pareikštų savo valią arba vienas iš sutuoktinių pateiktų notaro patvirtintą kito sutuoktinio pasirašytą rašytinį sutikimą. Jei sutuoktinis nepateikia rašytinio sutikimo, sąžiningai veikiančios trečiosios šalies teisės ir įsipareigojimai nėra pažeidžiami (Šeimos įstatymo 37 straipsnis).

2.5. Ar vieno sutuoktinio sudarytas teisinis sandoris įpareigoja jo laikytis ir kitą sutuoktinį?

Vieno iš sutuoktinių prievolės ir įsipareigojimai, prisiimti iki santuokos ir asmeniškai santuokos metu, tačiau nesusiję su kasdieniais šeimos poreikiais, kito sutuoktinio nesaisto (Šeimos įstatymo 43 straipsnis).

2.6. Kas yra atsakingas už santuokos metu susidariusias skolas? Iš kokio sutuoktinių turto kreditoriai gali išieškoti savo pinigus?

Abu sutuoktiniai yra atsakingi už skolas, atsiradusias dėl vieno iš sutuoktinių veiksmų tenkinant šeimos poreikius, ir skolas, atsiradusias dėl abiejų sutuoktinių veiksmų ir susijusias su bendrąja nuosavybe. Sutuoktiniai yra solidariai atsakingi tiek asmenine, tiek bendrąja nuosavybe (Šeimos įstatymo 44 straipsnis.

3.1. Kokias nuostatas galima keisti sutartimi, o kokių ne? Kokius sutuoktinių turto režimus galima pasirinkti?

Sutuoktiniai gali sudaryti vedybų sutartį, kuria reglamentuojami jų turtiniai santykiai dėl jų esamo ir būsimo turto (Šeimos įstatymo 40 straipsnis).

Sutuoktiniai gali savarankiškai ir savo pačių labui apibrėžti savo turtinius santykius nurodydami, kuris jų turimas turtas sudaro bendrąją nuosavybę, o kuris yra sutuoktinių asmeninė nuosavybė (Šeimos įstatymo 36 straipsnis). Sprendžiant kai kuriuos klausimus, pavyzdžiui, susijusius su nuosavybės administravimu ar padalijimu, būtina atsižvelgti į Nuosavybės ir kitų teisių į turtą įstatymo nuostatas.

Šeimos įstatymo nuostatomis nereglamentuojamos vedybų sutartys, todėl galima sudaryti bet kokią sutartį, kuri neprieštarauja imperatyvioms nuostatoms. Tačiau užsienio valstybės teisės taikymas yra ribojamas, nes vedybų sutartyje draudžiama nurodyti nuosavybei taikytiną užsienio valstybės teisę (Šeimos įstatymo42 straipsnis), jei abu sutuoktiniai yra Kroatijos piliečiai. Jei vienas iš sutuoktinių yra kitos šalies pilietis, taikomos Privatinės tarptautinės teisės įstatymo nuostatos (žr. 1.2 punktą).

3.2. Kokie yra oficialūs reikalavimai ir su kuo turėčiau susisiekti?

Vedybų sutartis turi būti sudaroma raštu, o sutuoktinių parašų tikrumą tvirtina notaras (Šeimos įstatymo 40 straipsnis).

3.3. Kada galima sudaryti sutartį ir kada ji įsigalioja?

Vedybų sutartį galima sudaryti prieš santuoką arba jos metu.

3.4. Ar sutuoktiniai gali keisti sudarytą sutartį? Jei taip, kokiais atvejais?

Bet kuriuo metu sutuoktiniai gali keisti esamos vedybų sutarties nuostatas arba pasirašyti naują sutartį, jei tenkinamos visos minėtos sąlygos.

Remiantis Kroatijos teisės nuostatomis vedybų sutartis neprivalo būti registruojama.

5.1. Kaip dalinamas (teisės in rem) turtas?

Abu sutuoktiniai turi teisę pateikti ieškinį teismui dėl nuosavybės padalijimo nutraukus santuoką (skyrybų atveju) ir santuokos metu. Sutuoktiniai taip pat gali susitarti dėl bendrosios nuosavybės padalijimo. Kilus nesutarimų dėl padalijimo teismas priima sprendimą vadovaudamasis civilinio proceso tvarka. Jei sutuoktiniai nėra sutarę kitaip, jų bendroji nuosavybė dalijama lygiomis dalimis. Bendrąja nuosavybe esantis nekilnojamasis turtas gali būti dalijamas lygiaverčiais vienetais (jei yra keli nekilnojamojo turto objektai), geometriškai padalinant sklypą, parduodant nuosavybę ir padalinant pajamas, sumokant tam tikrą sumą arba suteikiant teisę apsigyventi. Bendrąja nuosavybe esantis kilnojamasis turtas gali būti dalijamas lygiaverčiais vienetais (jei yra keli), parduodant turtą ir padalinant pajamas, sumokant tam tikrą sumą arba fiziškai padalijant.

5.2. Kas atsakingas už skolas po skyrybų / separacijos?

Po skyrybų sutuoktinių atsakomybei už esamas skolas taikomos 2.6 punkte nurodytos nuostatos.

Jei vedybų sutartis, kurioje būtų nurodyta kitaip, nesudaryta, pergyvenęs sutuoktinis gali prašyti atskirti jo bendrajai nuosavybei priskiriamą dalį notarui tvarkant paveldėjimą ir tokiu atveju toks turtas netampa palikimo dalimi.

Atskyrus bendrosios nuosavybės dalį, pergyvenęs sutuoktinis paveldi likusią mirusiojo turto dalį (išskyrus paveldėjimą pagal testamentą) kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais. Paveldėdamas kartu su pirmos eilės įpėdiniais, pergyvenęs sutuoktinis paveldi tokią pat dalį, kokią paveldi mirusiojo vaikas (Paveldėjimo įstatymo 9 straipsnis). Jei mirusysis vaikų neturi, jo sutuoktinis ir tėvai paveldi turtą lygiomis dalimis (pusė tenka sutuoktiniui, o kita pusė  tėvams). Jei mirusiojo tėvai mirę, pergyvenęs sutuoktinis paveldi visą turtą (Paveldėjimo įstatymo 11 straipsnis).

Ne.

Remiantis Šeimos įstatymu nesantuokinė šeimyninė sąjunga yra netekėjusios moters ir nevedusio vyro sąjunga, trunkanti mažiausiai trejus metus arba mažiau, jei jiems gyvenant kartu gimsta vaikas (Šeimos įstatymo 11 straipsnis).

Kroatijos teisės nuostatose nėra reikalavimo registruoti nesantuokinę šeimyninę sąjungą. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar tenkinamos visos sąlygos, kuriomis sąjunga būtų laikoma nesantuokine šeimynine sąjunga.Nesantuokinei šeimyninei sąjungai, kurią sudaro Šeimos įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas atitinkantis vyras ir moteris, taikomos tos pačios Šeimos įstatymo nuostatos, kurios taikomos sutuoktiniams.

Kroatijos Respublikoje tos pačios lyties asmenų sąjungos reglamentuojamos Partnerystės įstatymo nuostatomis. Remiantis minėtu įstatymu partnerystė yra tos pačios lyties dviejų asmenų šeiminė sąjunga, kurią įregistruoja kompetentinga institucija (Partnerystės įstatymo 2 straipsnis). Tos pačios lyties šeiminės sąjungos gali egzistuoti ir kaip neįregistruotos neoficialios partnerystės, jei tenkinamos šios sąlygos: sąjunga egzistuoja ilgiau nei trejus metus, o nuo tokios sąjungos pradžios buvo tenkinamos kitos sąjungos teisėtumo sąlygos (Partnerystės įstatymo 3 straipsnis). Partnerystės ir neoficialios partnerystės šalių turtiniai santykiai reglamentuojami bendrosios nuosavybės ir asmeninės nuosavybės režimui analogišku režimu (žr. 2.1).

Remiantis bendromis jurisdikcijos normomis Kroatijos teismai turi tarptautinę jurisdikciją nagrinėti bylas, kuriose atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Kroatijos Respublikoje (Privatinės tarptautinės teisės įstatymo 46 straipsnio 1 dalis).

Kroatijos teismai taip pat naudojasi tarptautine jurisdikcija spręsdami ginčus dėl sutuoktinių nuosavybės, jei atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Kroatijos Respublikoje, o ieškovo nuolatinė ar laikina gyvenamoji vieta yra Kroatijoje teismui nagrinėjant bylą (Privatinės tarptautinės teisės įstatymo 59 straipsnio 1 dalis).

Jei didžioji dalis sutuoktinių turto yra Kroatijos Respublikoje, o likusi dalis yra užsienio valstybėje, teismas gali priimti sprendimą dėl užsienio valstybėje esančio turto tik tuo atveju, jei jis priima sprendimą dėl Kroatijos Respublikoje esančio turto ir jei atsakovas tam neprieštarauja (Privatinės tarptautinės teisės įstatymo 59 straipsnio 2 dalis).

Tačiau, Kroatijos teismai turi išimtinę jurisdikciją spręsti ginčus dėl teisės disponuoti Kroatijos Respublikos teritorijoje esančiu nekilnojamuoju  turtu (Privatinės tarptautinės teisės įstatymo 56 straipsnis).

Sutuoktiniai gali nuspręsti pasinaudoti užsienio valstybės teismo jurisdikcija tik tuo atveju, jei vienas jų yra užsienio valstybės pilietis ir jei sprendžiamas klausimas nepriklauso išimtinei Kroatijos teismų kompetencijai.

Sutuoktiniai gali nuspręsti pasinaudoti Kroatijos teismų jurisdikcija, jei bent vienas jų yra Kroatijos pilietis (Privatinės tarptautinės teisės įstatymo 49 straipsnio 2 dalis).