1.1. Kokia teisė reglamentuoja sutuoktinių turtą? Kokiais kriterijais ir (arba) taisyklėmis vadovaujamasi parenkant taikytiną teisę? Į kokias tarptautines konvencijas atsižvelgiama sprendžiant tam tikrose šalyse gyvenančių sutuoktinių turto klausimus?

Sutuoktinių nuosavybės turto režimui taikoma Latvijos teisė, jei sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Latvijoje. Jei sutuoktinių nuosavybė yra Latvijoje, tai tokios nuosavybės reglamentavimas irgi yra Latvijos teisės dalykas, net jei sutuoktiniai Latvijoje neturi gyvenamosios vietos Latvijos Civilinio kodekso 13 straipsnis (toliau – CK).

1.2. Ar sutuoktiniai gali rinktis taikomą teisę? Jei taip, kaip reglamentuojamas toks pasirinkimas (pavyzdžiui, įstatymų pasirinkimas, oficialūs reikalavimai, įstatymų taikymas atgaline data)?

Latvijos teisė nenumato teisės pasirinkimo galimybės.

2.1. Apibūdinkite bendruosius principus: Koks turtas laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe? Koks turtas laikomas atskira sutuoktinių nuosavybe?

Pagal įstatymais nustatytą santuokinės nuosavybės turto režimą, kiekvienam iš sutuoktinių priklauso jo iki santuokos turėta nuosavybė, o taip pat santuokos metu įgyta nuosavybė.

Viskas, ką sutuoktiniai santuokos metu įgyja kartu, arba ką įgyja vienas sutuoktinis iš abiems sutuoktiniams priklausančių lėšų ar veiksmais prisidedant kitam sutuoktiniui, yra bendroji abiejų sutuoktinių nuosavybė; teisinio neaiškumo atvejais preziumuojama, kad tokia nuosavybė sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis(CK 89 straipsnis).

Asmeninę kiekvieno sutuoktinio nuosavybę sudaro:

• nuosavybė, kurią sutuoktinis turėjo iki santuokos, arba sutuoktinio nuosavybė, kuri, remiantis sudaryta sutartimi, yra laikoma asmenine nuosavybe;
• turtas, skirtas vieno iš sutuoktinių asmeniniams poreikiams, arba įgytas iš lėšų, gautų už savarankišką darbą;
• turtas, skirtas vieno iš sutuoktinių asmeniniams poreikiams, arba įgytas iš lėšų, gautų už savarankišką darbą;
• pajamos iš sutuoktinio asmeninės nuosavybės, kurios nėra priskiriamos šeimos ar bendro namų ūkio poreikiams; ir
• nuosavybė, kuri įgyjama keičiant į anksteniuose punktuose (1–4) nurodytą nuosavybę. (CK 91 straipsnis).

2.2. Ar yra teisinių prielaidų dėl nuosavybės priskyrimo?

Įrodymo pareiga, kad nuosavybė yra asmeninė, tenka tam sutuoktiniui, kuriam tas turtas priklauso. Aplinkybė, kad nekilnojamasis turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, turi būti įregistruota nekilnojamojo turto registre.

Kilus abejonėms, preziumuojama, kad bendroji nuosavybė priklauso abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis.

2.3. Ar sutuoktiniai turi vesti turto apskaitą? Jei taip, kada ir kaip?

Nėra jokių taisyklių, reikalaujančių sudaryti turto aprašą.

2.4. Kas yra atsakingas už turto tvarkymą? Kas turi teisę disponuoti turtu? Ar vienas sutuoktinis gali pats disponuoti / tvarkyti turtą, ar tam būtinas antro sutuoktinio sutikimas (pavyzdžiui, sutuoktinių namo ar buto pardavimas)? Ar be antro sutuoktinio sutikimo sudarytas teisinis sandoris yra galiojantis? Ar sutikimo nedavęs sutuoktinis gali jį užginčyti?

Sutuoktiniai santuokos metu gali laisvai tvarkyti ir naudoti savo asmeninę nuosavybę (CK 90 straipsnio 1 dalis).

Sutuoktiniai bendrai tvarko ir naudoja savo bendrąją nuosavybę, tačiau pagal tarp sutuoktinių sudarytą sutartį, turtą gali tvarkyti ir tik vienas iš sutuoktinių. Vienam sutuoktiniui disponuojant tokia nuosavybe, reikalingas kito sutuoktinio sutikimas (CK 90 straipsnio 2 dalis).

Siekiant apsaugoti trečiųjų šalių interesus, preziumuojama, kad disponuojant kilnojamuoju turtu toks sutikimas yra duotas, išskyrus atvejus, jei trečioji šalis žinojo arba turėjo žinoti, kad toks sutikimas nebuvo duotas arba kad nuosavybė, kuria disponuoja vienas sutuoktinis, akivaizdžiai priklauso kitam sutuoktiniui.

2.5. Ar vieno sutuoktinio sudarytas teisinis sandoris įpareigoja jo laikytis ir kitą sutuoktinį?

Už vieno sutuoktinio prievoles, susijusias su šeimos ar bendro namų ūkio poreikiais, kitas sutuoktinis atsako savo asmenine nuosavybe tik jei tos prievolės buvo naudojamos šeimos ir bendro namų ūkio reikmėms (CK 96 straipsnio 2 dalis).

2.6. Kas yra atsakingas už santuokos metu susidariusias skolas? Iš kokio sutuoktinių turto kreditoriai gali išieškoti savo pinigus?

Vieno sutuoktinio nuosavybės neleidžiama naudoti kito sutuoktinio įsipareigojimų vykdymui. Jei dėl vieno sutuoktinio skolų reikalavimo vykdymui naudojama kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė, tai pastarasis gali pareikalauti, kad jo nuosavybė nebūtų naudojama tokių reikalavimų vykdymui (CK 100 straipsnis). Jei vieno sutuoktinio įsiskolinimų apmokėjimui naudojama bendroji nuosavybė, kitas sutuoktinis gali pareikalauti padalinti nuosavybę ir nenaudoti jo dalies reikalavimų vykdymui.

Už bendrus sutuoktinių prisiimtus įsipareigojimus dėl šeimos ar bendro namų ūkio poreikių tenkinimo sutuoktiniai atsakingi bendrąja nuosavybe, o jei ji yra nepakankama, ir jų asmeninės nuosavybės dalimi (CK 96 straipsnio 1 dalis). Už vieno sutuoktinio prisiimtus įsipareigojimus dėl šeimos ar bendro namų ūkio poreikių tenkinimo yra atsakingas tas sutuoktinis savo asmeninės nuosavybės dalimi, jei bendroji sutuoktinių nuosavybė yra nepakankama. Už tokius įsipareigojimus kitas sutuoktinis yra atsakingas savo asmeninės nuosavybės dalimi, jei tokia prievolė atsirado tik dėl šeimos ar bendro namų ūkio poreikių tenkinimo (CK 96 straipsnio 2 dalis).

3.1. Kokias nuostatas galima keisti sutartimi, o kokių ne? Kokius sutuoktinių turto režimus galima pasirinkti?

Sudarydami vedybų sutartį, sutuoktiniai gali nustatyti nuosavybės atskyrimo arba bendrosios jungtinės nuosavybės režimą (CK 116 straipsnis).

Jei sutuoktiniai nustato bendrosios jungtinės nuosavybės režimą, tai iki santuokos turėtas sutuoktinių turtas, o taip pat santuokos metu įgyta nuosavybė iš esmės tampa bendros nedalomos nuosavybės dalimi. Tačiau tokiai bendrajai jungtinei nuosavybei nepriskiriama sutuoktinių nuosavybė, kuri pagal vedybų sutartį priskiriama asmeninei kiekvieno sutuoktinio nuosavybei.

Sutuoktiniai susitaria, kuris iš jų tvarkys bendrąją jungtinę nuosavybę (žmona, vyras arba abu bendrai). Jei bendrąją jungtinę nuosavybę administruoja vienas sutuoktinis, tai jis, išskyrus teisės aktais numatytus apribojimus, gali savo vardu naudoti tą turtą ir juo disponuoti bei yra įpareigotas padengti šeimos ir bendro namų ūkio išlaidas (CK 124 straipsnis). Kito sutuoktinio sutikimas reikalingas teisių in rem į nekilnojamąjį turtą perleidimo, įkeitimo ar suvaržymo atvejais (CK 128 straipsnis). Sutikimas yra reikalingas ir kilnojamosios bendrosios jungtinės nuosavybės dovanojimo atveju, jei dovanos vertė viršija įprastinę nedidelės dovanos vertę (CK 129 straipsnis). Kiekvienas sutuoktinis nepriklausomai disponuoja savo asmenine nuosavybe (CK 125 straipsnio 2 dalis).

Bendrosios jungtinės nuosavybės atveju sutuoktinis yra atsakingas už kito sutuoktinio įsiskolinimus, susidariusius dėl šeimos ir bendro namų ūkio poreikių tenkinimo taip pat ir savo asmenine nuosavybe, tačiau tik tuo atveju, jei bendroji jungtinė nuosavybė ir įsiskolinusiojo sutuoktinio asmeninė nuosavybė yra nepakankama (CK 130 straipsnis).

Jei  yra nustatyta asmeninė nuosavybė, kiekvienas sutuoktinis ne tik išlieka iki santuokos turėtos nuosavybės savininku, bet santuokos metu gali nepriklausomai nuo kito sutuoktinio nuosavybę įsigyti ir naudoti, administruoti ir ja disponuoti (CK 117 straipsnis). Sutuoktinis negali naudoti, administruoti ar disponuoti kito sutuoktinio nuosavybe be pastarojo sutuoktinio sutikimo (CK 118 straipsnio. 1 dalis). Tačiau sutuoktiniai gali susitarti, kad vieno sutuoktinio nuosavybę gali administruoti kitas sutuoktinis. Tokiu atveju turtą administruojantis sutuoktinis yra atsakingas už nuostolius, atsiradusius dėl didelio aplaidumo. (CK 119 straipsnis).

Taikant asmeninės nuosavybės režimą, kiekvienas sutuoktinis yra atsakingas už savo įsiskolinimus savo nuosavybės dalimi (CK 121 straipsnis).

3.2. Kokie yra oficialūs reikalavimai ir su kuo turėčiau susisiekti?

Vedybų sutartis turi būti pasirašoma pas notarą, dalyvaujant abiems sutuoktiniams, arba, jei vienas iš jų yra nepilnametis, dalyvaujant jo teisiniam atstovui (CK 115 straipsnis).

3.3. Kada galima sudaryti sutartį ir kada ji įsigalioja?

Vedybų sutartis gali būti sudaroma tiek prieš santuokos sudarymą, tiek santuokos metu, tačiau tokiu atveju sutartis įregistruojama tik sudarius santuoką (CK 114 straipsnis). Sutuoktiniams sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento. Kad sutartis įsigaliotų trečiųjų šalių atžvilgiu, ji turi būti įregistruota.

3.4. Ar sutuoktiniai gali keisti sudarytą sutartį? Jei taip, kokiais atvejais?

Sutuoktiniai esamą sutartį gali keisti tomis pačiomis sąlygomis, kurios buvo taikomos jiems pasirašant sutartį.

3.5. Ar vedybų sutartyje galima nustatyti, jog ji galioja atgal, jei sutartis sudaroma santuokos metu?

Latvijoje vedybų sutartis gali būti sudaroma tiek prieš susituokiant, tiek santuokos metu. Kad vedybų sutartys būtų privalomos tretiesiems asmenims, jos turi būti registruojamos Sutuoktinių turtinių santykių registre, o nekilnojamasis turtas – ir Nekilnojamojo turto registre. Vedybų sutartis yra privaloma nuo jos sudarymo momento. Todėl vedybų sutarties santuokos metu sudaryti atgaline data negalima.

4.1. Ar Jūsų šalyje yra sutuoktinių turto registrų? Kur?

Kad vedybų sutartyje nustatytas sutuoktinių nuosavybės turto režimas įsigaliotų trečiųjų šalių atžvilgiu, sutartis turi būti įregistruota Sutuoktinių nuosavybės santykių registre prie Latvijos Respublikos įmonių registro. Be to, turi būti registruojama kita teisės aktais nustatyta informacija (žr. 4.2 punktą) ir sutartys, teismų sprendimai, nutarimai ir pranešimai, susiję su sutuoktinių turtiniais santykiais.

Vedybų sutartis registruojama atitinkamame Įmonių registro departamente, kurio administruojamoje teritorijoje yra įregistruota vieno iš sutuoktinių gyvenamoji vieta. Jei vedybų sutartyje numatyta sąlyga dėl nekilnojamojo turto, tai sutartis turi būti įregistruojama tos vietos, kurioje yra nuosavybė, nekilnojamojo turto registre.

4.2. Kokie dokumentai registruojami? Kokia informacija registruojama?

Sutuoktinių nuosavybės santykių registre turi būti pateikiama tokia informacija:

• informacija apie sutuoktinius;
• nustatytą turto režimą: nuosavybės atskyrimą arba bendrąją jungtinę nuosavybę; įrašymo į registrą data, informacija apie vedybų sutartį, sutuoktinių nuosavybės turto režimo pasibaigimo data;
• speciali informacija: informacija apie turtą, kuris sudaro kiekvieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę, sutuoktinio atsakomybė už kito sutuoktinio įsipareigojimus; teisių į sutuoktinio nuosavybę apribojimas, kita informacija, susijusi su trečiosiomis šalimis; pastabos.

4.3. Kas ir kaip gali gauti prieigą prie registre esančios informacijos?

Kiekvienas asmuo gali kreiptis į registrą ir paprašyti šių duomenų išrašų.

4.4. Kokios yra registracijos teisinės pasekmės (teisėtumas, užginčijimas)?

Sutartis bei teismų sprendimai dėl bendrosios nuosavybės padalijimo tampa žinomais trečiosioms šalims, kai yra įregistruojami Sutuoktinių nuosavybės santykių registre; informacija apie nekilnojamąjį turtą tampa žinoma, kai ji įregistruojama Nekilnojamojo turto registre.

4.5.  Ar vedybų sutartis, sudaryta užsienio valstybėje pagal užsienio teisę, gali būti įregistruota Jūsų valstybėje? Jei taip, kokios sąlygos taikomos tokios sutarties įregistravimui?

Latvijoje santuokos registre galima įregistruoti santuokos sutartį, kuri sudaryta užsienyje. Registracija galima tik pateikus įgalioto vertėjo atliktą sutarties vertimą į latvių kalbą. Daugiau informacijos rasite.

5.1. Kaip dalinamas (teisės in rem) turtas?

Taikant teisės aktais nustatytą sutuoktinių nuosavybės turto režimą, po skyrybų kiekvienam sutuoktiniui atitenka jo asmeninė nuosavybė. Bendroji nuosavybė sutuoktiniams padalijama lygiomis dalimis.

Jei buvo pasirinktas bendrosios jungtinės nuosavybės režimas ir nenustatytos jokios kitos sąlygos, skyrybų atveju bendroji jungtinė nuosavybė, atskaičius įsiskolinimus, sutuoktiniams padalijama lygiomis dalimis (CK 137 straipsnis).

Jei vedybų sutartyje numatytas nuosavybės atskyrimo režimas, skyrybų atveju turtas nėra dalijamas. Kiekvienam sutuoktiniui išlieka teisė į jo iki santuokos turėtą turtą, o taip pat į nuosavybę, kurią jis įgijo santuokos metu (CK 117 straipsnis).

Sutuoktiniai susitarimą dėl nuosavybės padalijimo gali pasirašyti notaro akivaizdoje arba gali sudaryti privačią sutartį. Tokia sutartis gali būti pasirašoma tik santuokos metu. Jei sutuoktiniai negali susitarti, ginčas ieškinio forma turi būti pateikiamas teismui.

5.2. Kas atsakingas už skolas po skyrybų / separacijos?

Nuosavybės padalijimo metu būtina atsižvelgti į įsiskolinimus. Sutuoktiniai gali sudaryti sutartį dėl bendrų prievolių pasidalijimo. Jei šalys negali susitarti, ginčas ieškinio forma turi būti pateikiamas teismui.

5.3. Ar vienas sutuoktinis gali reikalauti kompensacijos??

Santuokos nutraukimo metu arba po jos nutraukimo (buvęs) sutuoktinis turi teisę kreiptis dėl kito (buvusio) sutuoktinio paramos proporcingai to sutuoktinio turimoms priemonėms, jei pastarasis savo veiksmais prisidėjo prie santuokos pasibaigimo ir jei parama reikalinga užtikrinti reikalavimą pateikusio sutuoktinio ankstenio gyvenimo standartams (CK 81 straipsnis).

Jei sutuoktinis, administruodamas kito sutuoktinio nuosavybę turėjo būtinųjų išlaidų iš savo asmeninės nuosavybės, tai tik santuokos nutraukimo atveju jis gali iš kito sutuoktinio pareikalauti padengti tokias išlaidas, jei jis neturėjo prievolės jų sumokėti (CK 101 straipsnis).

Ieškovas turi pateikti reikalavimą; ginčo sprendimui turi būti kreipiamasi į ekspertus. Be to, taikant sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės režimą, sutuoktinis turi grąžinti iš bendrosios jungtinės nuosavybės padarytas išlaidas jo asmeninės nuosavybės naudai. Jei sutuoktinis turėjo išlaidų iš savo asmeninės nuosavybės bendrosios jungtinės nuosavybės naudai, jis gali pareikalauti jų atlyginimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės (CK 138 straipsnis).

Mirties atveju abu sutuoktiniai nepriklausomai nuo taikomo sutuoktinių nuosavybės turto režimo, turi teisę laisvai disponuoti savo asmenine nuosavybe (CK 88 straipsnis).

Likęs gyvas sutuoktinis paveldi mirusiojo sutuoktinio nuosavybę, nepriklausomai nuo santuokos metu taikomo sutuoktinių nuosavybės turto režimo (CK 392 straipsnis).

Likusiam gyvam sutuoktiniui atitenka tokia pati paveldimo turto dalis, kaip ir kiekvienam vaikui, jei yra mažiau nei keturi vaikai. Jei yra keturi ar daugiau vaikų, sutuoktiniui atitenka vienas ketvirtadalis paveldimo turto (CK 393 straipsnis).

Jei miręs sutuoktinis neturi nei gyvų palikuonių, nei įvaikintų vaikų, likusiam gyvam sutuoktiniui atitenka pusė paveldimo turto bei sutuoktinių būsto apstatymas.

Jei miręs sutuoktinis neturi nei gyvų palikuonių, nei įvaikintų vaikų, teisių perėmėjų, brolių ir seserų bei jų vaikų arba jei likusieji paveldėtojai nepareikalauja savo dalies, visas paveldimas turtas atitenka likusiam gyvam sutuoktiniui (CK 396 straipsnis).

Ne, Latvijos įstatymai nenustato jokio specialaus sutuoktinių nuosavybės turto režimo skirtingą pilietybę turinčioms poroms.

Latvijos teisėje pripažįstamos tik heteroseksualių asmenų santuokos. Nėra įstatymų, reglamentuojančių registruotą ar neregistruotą partnerystę.

Visi ginčai pagal civilinę teisę yra nagrinėjami teisme. Jie nagrinėjami apylinkės (miesto) teisme, išskyrus bylas, kurios, remiantis įstatymais, priskiriamos apygardos teismo kompetencijai.

Jei nuosavybės padalijimas vykdomas sprendžiant skyrybų bylą, tai iš principo tokia byla yra tos apylinkės, kurioje yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismo kompetencijoje (Latvijos Civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 1 dalis).

Jei abipusiams šalių santykiams taikomos 2003 m. lapkričio 27 d. Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo nuostatos, Latvijos teismų jurisdikcija nustatoma pagal šio Reglamento reikalavimus.