1.1. Kokia teisė reglamentuoja sutuoktinių turtą? Kokiais kriterijais ir (arba) taisyklėmis vadovaujamasi parenkant taikytiną teisę? Į kokias tarptautines konvencijas atsižvelgiama sprendžiant tam tikrose šalyse gyvenančių sutuoktinių turto klausimus?

Asmeniniams ir turtiniams sutuoktinių santykiams taikoma tos šalies teisė, kurios piliečiai yra abu sutuoktiniai (Tarptautinės privatinės teisės 51 straipsnio 1 dalis). Jei sutuoktiniai yra skirtingų pilietybių, taikoma tos šalies teisė, kurioje abu sutuoktiniai nuolat gyvena ("nuolatinė gyvenamoji vieta" yra vieta, kurioje asmuo pasilieka ketindamas įkurti joje nuolatinę savo gyvenamąją vietą; Civilinio kodekso 25 straipsnis). Jei sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje valstybėje, taikoma tos šalies teisė, kurioje yra abiejų sutuoktinių gyvenamoji vieta. Jei sutuoktiniai negyvena toje pačioje valstybėje, taikoma tos šalies teisė, su kuria sutuoktiniai yra artimiausiai susiję (Tarptautinės privatinės teisės 51 straipsnio 2 dalis).

1.2. Ar sutuoktiniai gali rinktis taikomą teisę? Jei taip, kaip reglamentuojamas toks pasirinkimas (pavyzdžiui, įstatymų pasirinkimas, oficialūs reikalavimai, įstatymų taikymas atgaline data)?

Sutuoktiniai gali pasirinkti savo turtiniams santykiams ir vedybų sutarčiai taikytiną tos šalies teisę, kurios pilietis yra kuris nors iš sutuoktinių arba tos šalies, kurioje yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji arba gyvenamoji vieta. Taikytiną teisę jie gali pasirinkti iki santuokos sudarymo arba santuokos laikotarpiu (Tarptautinės privatinės teisės 52 straipsnio 1 dalis). Jei sutuoktiniai to nepadaro, vedybų sutarčiai taikoma teisė, kuri buvo taikoma asmeniniams ir turtiniams sutuoktinių santykiams sutarties sudarymo momentu (Tarptautinės privatinės teisės 52 straipsnio 2 dalis).

Kad taikytinos teisės pasirinkimas būtų galiojantis, jį privaloma atlikti tokia forma, kokią vedybų sutartims nustato pasirinktoji teisė arba tos šalies teisė, kurioje įvyksta teisės pasirinkimas (Tarptautinės privatinės teisės 52 straipsnio 3 dalis). Pagal Lenkijoje galiojančius įstatymus vedybų sutartį privaloma sudaryti notaro tvirtinamu oficialiu dokumentu (Civilinio kodekso 73 straipsnio 2 dalis ir Šeimos ir globos kodekso 47 straipsnio 1 dalis).

2.1. Apibūdinkite bendruosius principus: Koks turtas laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe? Koks turtas laikomas atskira sutuoktinių nuosavybe?

Įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas yra bendrosios nuosavybės režimas, kuris įsigalioja santuokos sudarymo momentu. Šiai nuosavybei priskiriamas turtas, kurį sutuoktiniai atskirai ar bendrai įgijo šio režimo galiojimo metu (bendroji nuosavybė). Turtas, kuris nepriskiriamas bendrajai nuosavybei, priskiriamas kiekvieno iš sutuoktinių asmeninei nuosavybei (Šeimos ir globos kodekso 31 straipsnio 1 dalis).

Konkrečiai bendrajai nuosavybei priskiriama:

• už darbą gautas atlyginimas ir pajamos, gautos iš kitos veiklos, kuria siekiama pelno;
• iš bendrosios nuosavybės bei iš kiekvieno iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės gaunamos pajamos;
• finansinė nauda, gauta iš atvirojo arba dirbančiųjų pensijų fondo (Šeimos ir globos kodekso 31 straipsnio 2 dalis).

Namų ūkio technika, kurią naudoja abu sutuoktiniai, taip pat yra bendrosios nuosavybės dalis, jei ji įgyta paveldėjimo, palikimo pagal testamentą ar dovanojimo būdu, jei testatoriaus arba davėjo nenurodyta kitaip (Šeimos ir globos kodekso 34 straipsnis).

Kiekvieno iš sutuoktinių asmeninei nuosavybei priskiriama, kas nurodyta toliau (bet tuo neapsiribojama):

• turtas, įgytas iki bendrosios nuosavybės teisinio režimo įsigaliojimo, turtas, įgytas paveldėjimo, palikimo pagal testamentą ar dovanojimo būdu, jei testatorius ar davėjas nenurodė kitaip, turtas, kuris išskirtinai naudojamas vieno iš sutuoktinių asmeninėms reikmėms, turtas, gautas kaip atlygis už asmeninius sutuoktinio pasiekimus, ir turtas, įgytas mainais į asmeninį turtą, jei konkrečiomis nuostatomis nenustatyta kitaip;
• nuosavybės teisės, kylančios iš jungtinės nuosavybės, kuriai taikomi atskiri reglamentai (pvz., jungtinė nuosavybė civilinės teisės bendrijoje arba komercinėje bendrijoje);
• neatimamos teisės, kurias gali turėti tik vienas asmuo;
• turtas, gautas kaip kompensacija už kūno sužalojimą ar sveikatos sutrikimą arba kaip kompensacija už patirtą žalą. Tačiau čia nepriskiriamos neįgalumo pašalpos, gaunamos dėl sutuoktinio iš dalies arba visiškai prarasto darbingumo arba dėl jo / jos padidėjusių poreikių arba sumažėjusių ateities galimybių;
• kompensacijos už darbą arba už pajamas, gaunamas iš kitos veiklos, kuria siekiama pelno, reikalavimai;
• autoriaus teisės ir susijusios teisės, intelektinės nuosavybės teisės ar kitos kūrėjo teisės (Šeimos ir globos kodekso 33 straipsnis).

2.2. Ar yra teisinių prielaidų dėl nuosavybės priskyrimo?

Kam priskiriamas konkretus turtas – bendrajai ar asmeninei nuosavybei, priklauso nuo to, kuriai iš pirmiau išvardytų kategorijų jis priklauso, ir nuo būdo, kuriuo jis buvo įgytas (žr. 2.1 punktą).

2.3. Ar sutuoktiniai turi vesti turto apskaitą? Jei taip, kada ir kaip?

Tai nebūtina. Tačiau aprašą visada galima sudaryti, norint turėti įrodymą.

2.4. Kas yra atsakingas už turto tvarkymą? Kas turi teisę disponuoti turtu? Ar vienas sutuoktinis gali pats disponuoti / tvarkyti turtą, ar tam būtinas antro sutuoktinio sutikimas (pavyzdžiui, sutuoktinių namo ar buto pardavimas)? Ar be antro sutuoktinio sutikimo sudarytas teisinis sandoris yra galiojantis? Ar sutikimo nedavęs sutuoktinis gali jį užginčyti?

2.5. Ar vieno sutuoktinio sudarytas teisinis sandoris įpareigoja jo laikytis ir kitą sutuoktinį?

Kiekvienas iš sutuoktinių gali atskirai turėti ir naudoti turtą, kuris yra bendrosios nuosavybės dalis (Šeimos ir globos kodekso 34 straipsnis 1). Kol taikomas įstatymu nustatytas bendrosios nuosavybės teisinis režimas, nei vienas iš sutuoktinių negali pareikalauti padalinti bendrąją nuosavybę. Be to, nei vienas iš sutuoktinių negali perleisti ar įsipareigoti perleisti bendrosios nuosavybės dalį arba šiai nuosavybei priskiriamo turto dalį, kuri jam / jai atitektų nustojus galioti įstatymu nustatytam režimui (Šeimos ir globos kodekso 35 straipsnis). Sutuoktiniai įpareigoti bendradarbiauti tvarkydami savo bendrąją nuosavybę (Šeimos ir globos kodekso 36 straipsnio 1 dalis). Bet kuris iš sutuoktinių gali vienas tvarkyti nuosavybę, tačiau taip ją tvarkant negalima vykdyti veiklos, kuri aprašyta toliau (t. y. veiklos, kuriai vykdyti reikalingas kito sutuoktinio sutikimas). Sutuoktinis gali prieštarauti, kad kitas sutuoktinis tvarkytų bendrąją nuosavybę, išskyrus, jei atliekami kasdienių reikalų veiksmai, veiksmai, kuriais siekiama patenkinti kasdienius šeimos poreikius arba jei atliekamas veiksmas yra dalis veiklos, kuria siekiama pelno (Šeimos ir globos kodekso 36 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Vienam iš sutuoktinių pareikalavus, teismas dėl svarbios priežasties gali atimti iš kito sutuoktinio teisę savarankiškai tvarkyti bendrąją nuosavybę. Teismas taip pat gali nuspręsti, kad vietoj sutuoktinio sutikimo reikia gauti teismo leidimą, jei norima atlikti veiksmus, kurie nurodyti Šeimos ir globos kodekso 37 straipsnio 1 dalyje.

Kito sutuoktinio sutikimas reikalingas:

• bet kokiems teisiniams sandoriams, susijusiems su nekilnojamojo turto disponavimu, suvaržymu arba pirkimu, atlikti arba klausimams, susijusiems su nuolatinio uzufrukto teise arba bet kokiu kitu teisiniu sandoriu, susijusiu su nekilnojamojo turto naudojimu ir eksploatavimu;
• bet kokiems teisiniams sandoriams, susijusiems su in rem teisės į pastatą arba patalpas perleidimu, suvaržymu ar įsigijimu;
• bet kokiems teisiniams sandoriams, susijusiems su žemės ūkio arba žemės ūkio bendrovės perleidimu, suvaržymu, įsigijimu arba išnuomojimu;
• dovanoms, daromoms naudojant bendrąją nuosavybę, išskyrus įprastas pripažintas dovanas (Šeimos ir globos kodekso 37 straipsnio 1 dalis).

Bet kokia sutartis, vieno iš sutuoktinių sudaryta neturint reikalingo kito sutuoktinio sutikimo yra niekinė ir negaliojanti, jei kitas sutuoktinis vėliau jos nepatvirtina. Vienašališkas teisinis vieno iš sutuoktinių veiksmas, atliekamas neturint kito sutuoktinio sutikimo, taip pat yra niekinis ir negaliojantis (Šeimos ir globos kodekso 37 straipsnio 2–4 dalys).

2.6. Kas yra atsakingas už santuokos metu susidariusias skolas? Iš kokio sutuoktinių turto kreditoriai gali išieškoti savo pinigus?

Abu sutuoktiniai solidariai atsako už skolas, kurio nors iš jų sudarytas siekiant patenkinti kasdienius šeimos poreikius (Šeimos ir globos kodekso 30 straipsnis). Jei kuris nors iš sutuoktinių sudaro skolą turėdamas kito sutuoktinio sutikimą, kreditorius gali pareikalauti taip pat panaudoti bendrąją nuosavybę šiai skolai padengti. Jei kuris nors iš sutuoktinių sudaro skolą neturėdamas kito sutuoktinio sutikimo arba jei skola sudaryta ne dėl teisinio sandorio, arba jei skola sudaryta iki bendrosios nuosavybės teisinio režimo įsigaliojimo sutuoktinių atžvilgiu, arba jei skola susijusi su asmeniniu turtu, kreditorius gali reikalauti, kad skola būtų padengta tik naudojant skolininko asmeninę nuosavybę arba tam tikrą turtą, kuris priskiriamas bendrajai nuosavybei (pvz., atlyginimą už darbą) (Šeimos ir globos kodekso 41–42 straipsniai).

3.1. Kokias nuostatas galima keisti sutartimi, o kokių ne? Kokius sutuoktinių turto režimus galima pasirinkti?

Sutuoktiniai gali išplėsti arba apriboti įstatymu nustatytą bendrosios nuosavybės teisinį režimą arba perskirti nuosavybės teisinį režimą, arba perskirti nuosavybės teisinį režimą kartu sulygindami gautą pelną, pasitelkę vedybų sutartį (kuri sudaroma notaro tvirtinamu oficialiu dokumentu). Šią sutartį galima sudaryti iki santuokos sudarymo arba santuokos laikotarpiu. Vedybų sutartį galima keisti arba nutraukti. Jei ji nutraukiama santuokos laikotarpiu, pagal įstatymą sutuoktiniams pritaikomas įstatymu nustatytas bendrosios nuosavybės teisinis režimas, jei sutuoktiniai nenusprendžia kitaip. Jei klausimas susijęs su trečiosiomis šalimis, sutuoktinis gali remtis vedybų sutartimi, jei apie jos sudarymą ir jos turinį šios šalys žinojo (Šeimos ir globos kodekso 47 ir 471 straipsniai).

Sutuoktiniai neturi teisės įtraukti į bendrąją nuosavybę:

• turto, kuris gali būti įgytas ateityje paveldėjimo, palikimo pagal testamentą ar dovanojimo būdu;
• nuosavybės teisių, kylančių iš jungtinės nuosavybės, kuriai taikomi atskiri reglamentai (pvz., jungtinė nuosavybė civilinės teisės bendrijoje arba komercinėje bendrijoje);
• neatimamų teisių, kurias gali turėti tik vienas asmuo;
• kompensacijų už žalą dėl kūno sužalojimo arba sveikatos sutrikimo, jei jos nepriklauso bendrajai nuosavybei, arba kompensacijų už patirtą žalą;
• neišmokėtų sutuoktinių reikalavimų gauti atlyginimą už darbą arba už pajamas iš kitos veiklos, vykdomos siekiant pelno (Šeimos ir globos kodekso 49 straipsnis).

3.2. Kokie yra oficialūs reikalavimai ir su kuo turėčiau susisiekti?

Vedybų sutartį privaloma sudaryti notaro tvirtinamo dokumento forma, antraip ji yra niekinė ir negaliojanti (Šeimos ir globos kodekso 47 straipsnio 1 dalis ir Civilinio kodekso 73 straipsnio 2 dalis).

3.3. Kada galima sudaryti sutartį ir kada ji įsigalioja?

Vedybų sutartį galima sudaryti iki santuokos sudarymo, tokiu atveju ji įsigalioja, kai sudaroma santuoka, arba sudaryti santuokos laikotarpiu, tokiu atveju ji įsigalioja iš karto.

3.4. Ar sutuoktiniai gali keisti sudarytą sutartį? Jei taip, kokiais atvejais?

Sutuoktiniai gali bet kuriuo metu keisti vedybų sutartį, jei vykdomi 3.2 punkte nurodyti oficialūs reikalavimai. Lenkijos teisėje nėra numatyta trumpiausio būtino laiko tarpo nuo vedybų sutarties surašymo iki jos keitimo.

3.5. Ar vedybų sutartyje galima nustatyti, jog ji galioja atgal, jei sutartis sudaroma santuokos metu?

Ne, pagal Lenkijos teisę santuokos sutartys neturi atgalinio poveikio (Lenkijos šeimos ir globos kodekso 47 straipsnis).

Lenkijoje nėra specialaus vedybų sutarčių registro.

Pagal Nacionalinio teismų registrų įstatymą yra sudarytas verslininkų registras. Įstatymu leidžiama registruoti informaciją apie sutuoktinių turto teisinį režimą, susijusį su asmenimis, kurie įrašyti į registrą kaip verslininkai arba komercinių bendrijų partneriai. Registro duomenys yra vieši. Todėl šiuo atveju reikalavimas pranešti apie vedybų sutarties sudarymą susitariančiajai šaliai įvykdomas pateikus pranešimą apie sutuoktinių turto teisinį režimą pirmiau minėtame registre (žr. 3.1 punktą).

4.5.  Ar vedybų sutartis, sudaryta užsienio valstybėje pagal užsienio teisę, gali būti įregistruota Jūsų valstybėje? Jei taip, kokios sąlygos taikomos tokios sutarties įregistravimui?

Lenkijoje nėra santuokos sutarčių, sudarytų Lenkijoje ar užsienyje, registro. Vedybų sutarties sudarytos už Lenkijos ribų  galiojimas priklauso nuo Lenkijos įstatymų kolizinių nuostatų, susijusių su nagrinėjamu teisiniu sandoriu.

5.1. Kaip dalinamas (teisės in rem) turtas?

Jei įstatymu nustatytas bendrosios nuosavybės teisinis režimas nebetaikomas, bendrąją nuosavybę ir jos padalijimą atitinkamai reguliuoja bendrai paveldėto turto ir turto paskirstymo nuostatos (Šeimos ir globos kodekso 46 straipsnis).

Bendrąją nuosavybę galima padalinti, kai nustojama taikyti bendrosios nuosavybės teisinį režimą santuokos laikotarpiu, pavyzdžiui, teismui priėmus tokį sprendimą arba sudarius susitarimą, arba kai nustojama taikyti bendrosios nuosavybės teisinį režimą po santuokos nutraukimo (išsituokus arba įvykus separacijai). Ištuokos arba separacijos procedūros nesusijusios su bendrosios nuosavybės padalijimu. Dažniausiai bendroji nuosavybė padalijama taikant kitas procedūras. Ištuoka ir separacija įvyksta teismo sprendimu. Bendrąją nuosavybę gali padalinti teismas arba ją galima padalinti sutartimi, kurią reikia sudaryti notarine oficialaus dokumento forma, jei bendrajai nuosavybei yra priskiriamas ir nekilnojamasis turtas (tas pat taikoma ir kitoms ypatingoms teisėms).

Sutuoktiniams priklausančios bendrosios nuosavybės dalys yra lygios, jei vedybų sutartyje nėra nustatyta kitaip. Teismo gali būti prašoma nustatyti lygias dalis (Šeimos ir globos kodekso 501 straipsnis).

Kiekvienas iš sutuoktinių turi padengti visas išlaidas, kurios buvo patirtos mokant už jo / jos asmeninę nuosavybę iš bendrosios nuosavybės, ir padengti pelną davusio turto išlaidas. Sutuoktinis gali pareikalauti, kad būtų padengtos išlaidos, kurios buvo padengtas iš jo / jos asmeninio turto mokant už bendrąją nuosavybę. Nei vienas iš sutuoktinių negali reikalauti atlyginti už išlaidas, kurios buvo patirtos tenkinant šeimos poreikius, išskyrus atvejį, jei dėl jų buvo padidėjusi bendrosios nuosavybės vertė, tuo metu, kai bendrosios nuosavybės režimas nustojo būti taikomas. Atlyginama tada, kai dalijama bendroji nuosavybė. Tačiau teismas gali nuspręsti, kad už išlaidas reikia atlyginti anksčiau, jei tai būtina dėl šeimos gerovės (Šeimos ir globos kodekso 45 straipsnio 1 ir 2 dalys).

5.2. Kas atsakingas už skolas po skyrybų / separacijos?

Sutuoktiniai lieka atsakingi už esamas skolas po santuokos nutraukimo / separacijos. Į bendrosios nuosavybės dalybas skolos neįtraukiamos. Bet koks susitarimas tarp sutuoktinių dėl skolų apmokėjimo neturės galios kreditorių atžvilgiu, jei kreditorius neduos sutikimo, kad vienas iš sutuoktinių prisiimtų skolą.

5.3. Ar vienas sutuoktinis gali reikalauti kompensacijos??

Jei atskirojo turto teisinis režimas nustoja būti taikomas ir gautą prieaugį reikia išlyginti, kiekvieno iš sutuoktinių turto vertės padidėjimą, įvykusį, kol režimas buvo taikomas, galima išlyginti išmoka arba natūra (Šeimos ir globos kodekso 514 straipsnio 1 dalis). Tokio išlyginimo ieškinio senatis yra dešimt metų (Civilinio kodekso 118 straipsnis).

Sutuoktiniai paveldi vienas iš kito nepaisant taikomo sutuoktinių turto teisinio režimo tipo. Pavyzdžiui, jei taikomas bendrosios nuosavybės teisinis režimas, pergyvenęs sutuoktinis išlaiko savąją dalį, kurią sudaro pusė bendrosios nuosavybės, ir gauna atitinkamą bendrosios nuosavybės dalį, į kurią turėjo teisę miręs sutuoktinis. Jei testamento nėra, palikėjo vaikai ir sutuoktinis pagal įstatymą paveldi pirmiausia ir gauna lygias dalis. Tačiau dalis, į kurią turi teisę pergyvenęs sutuoktinis, negali būti mažesnė nei ketvirtoji dalis viso turto. Jei palikėjas neturi palikuonių, palikimas atitenka pergyvenusiam sutuoktiniui ir palikėjo tėvams. Jei vienas iš palikėjo tėvų mirė iki palikimo atsiradimo, tą palikimo dalį, į kurią turėjo teisę miręs tėvas ar motina, lygiomis dalimis paveldi mirusio sutuoktinio broliai ar seserys. Pergyvenusiam sutuoktiniui priklausanti palikimo dalis yra pusė palikimo, jei jis / ji paveldi kartu su palikėjo tėvais, broliais ar seserimis ir palikėjo brolio ar sesers palikuonimis. Jei palikėjas neturi palikuonių, tėvų, brolių ar seserų arba brolių ar seserų palikuonių, visas turtas atitenka pergyvenusiam sutuoktiniui (Civilinio kodekso 931–933 straipsniai).

Pergyvenęs sutuoktinis ir kitas palikėjo giminaitis, gyvenęs su sutuoktiniais iki palikėjo mirties, turi teisę toliau ir taip pat naudotis namais ir jo įranga tris mėnesius po palikimo atsiradimo (Civilinio kodekso 923 straipsnio 1 dalis).

Ne.

Teisės aktų, susijusių su registruotomis ar neregistruotomis partnerystėmis, nėra.

Tais atvejais, kurie sprendžiami ginčų procesų metu, Lenkijos teismų jurisdikcijai priskiriami santuokiniai klausimai ir klausimai, susiję su sutuoktinių turtiniais santykiais, jei atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta arba gyvenamoji vieta yra Lenkijoje, arba, jei taip nėra, jei:

• abiejų sutuoktinių paskutinė bendra nuolatinė gyvenamoji vieta arba paskutinė bendra gyvenamoji vieta buvo Lenkijoje ir vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta arba gyvenamoji vieta tebėra Lenkijoje; arba
• sutuoktinio, kuris yra ieškovas, nuolatinė gyvenamoji vieta arba gyvenamoji vieta buvo Lenkijoje ne trumpiau kaip vienerius metus iki proceso pradžios momento; arba
• sutuoktinio, kuris yra Lenkijos pilietis, nuolatinė gyvenamoji vieta arba gyvenamoji vieta buvo Lenkijoje ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki proceso pradžios momento; arba
• abu sutuoktiniai yra Lenkijos piliečiai.

Lenkijos teismai turi išskirtinę jurisdikciją, jei abu sutuoktiniai yra Lenkijos piliečiai ir abiejų nuolatinė gyvenamoji vieta ir gyvenamoji vieta yra Lenkijoje (Civilinio proceso kodekso 1103 straipsnis). Tais atvejais, kurie sprendžiami ne ginčų procesų metu, santuokiniai klausimai priskiriami Lenkijos teismų jurisdikcijai, jei vienas iš sutuoktinių arba vienas iš asmenų, ketinančių susituokti, yra Lenkijos pilietis, arba yra užsienietis, kurio (-os) nuolatinė gyvenamoji vieta arba gyvenamoji vieta yra Lenkijoje, arba kuris ketina susituokti Lenkijoje. Bylos, susijusios su bendrosios nuosavybės padalijimu nustojus galioti bendrosios nuosavybės teisiniam režimui, taip pat priskiriamos Lenkijos teismų jurisdikcijai, jei bendroji nuosavybė arba didelė jos dalis yra Lenkijoje (Civilinio proceso kodekso 1106 straipsnis).