1.1. Kokia teisė reglamentuoja sutuoktinių turtą? Kokiais kriterijais ir (arba) taisyklėmis vadovaujamasi parenkant taikytiną teisę? Į kokias tarptautines konvencijas atsižvelgiama sprendžiant tam tikrose šalyse gyvenančių sutuoktinių turto klausimus?

Sutuoktinių nuosavybės turto režimą reglamentuoja tos šalies teisė, kurioje yra abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta („nuolatinė gyvenamoji vieta“ yra vieta, kurioje asmuo paprastai gyvena, ketindamas joje pasilikti, ir kurią laiko savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta). Jei sutuoktinių nuolatinės gyvenamosios vietos yra skirtingose šalyse, taikoma tos šalies teisė, kurios piliečiais yra abu sutuoktiniai. Jei sutuoktiniai niekada neturėjo bendros nuolatinės gyvenamosios vietos ir yra skirtingų šalių piliečiai, taikoma tos šalies, kurioje buvo sudaryta santuoka, teisė (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.28 straipsnio 1 dalis).

1.2. Ar sutuoktiniai gali rinktis taikomą teisę? Jei taip, kaip reglamentuojamas toks pasirinkimas (pavyzdžiui, įstatymų pasirinkimas, oficialūs reikalavimai, įstatymų taikymas atgaline data)?

Sutuoktiniai turi teisę pasirinkti taikomą teisę. Sutuoktiniai gali pasirinkti tos šalies, kurioje abu turi arba ateityje turės nuolatinę gyvenamąją vietą, teisę arba šalies, kurioje buvo sudaryta santuoka, teisę, arba šalies, kurios piliečiu yra vienas iš sutuoktinių, teisę (CK 1.28 straipsnio 2 dalis).

2.1. Apibūdinkite bendruosius principus: Koks turtas laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe? Koks turtas laikomas atskira sutuoktinių nuosavybe?

Sutuoktinių po santuokos sudarymo įsigyta nuosavybė tampa jų bendrosios jungtinės nuosavybės dalimi, kaip ir iš asmeninės sutuoktinių nuosavybės gautos pajamos ir nauda arba pajamos iš darbo ar intelektualinės veiklos, gautos po santuokos sudarymo. Asmeninę kiekvieno sutuoktinio nuosavybę sudaro:

• abiejų sutuoktinių atskirai iki santuokos sudarymo įgyta nuosavybė;
• sutuoktiniui po santuokos sudarymo dovanota ar jo paveldėta nuosavybė, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn;
• sutuoktinio asmeninėms reikmės skirta nuosavybė (drabužiai, profesinės veiklos įrankiai);
• intelektualinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pagal šias teises gautas pajamas;
• lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai;
• lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti;
• sutuoktinio įgyta nuosavybė už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalis). 

2.2. Ar yra teisinių prielaidų dėl nuosavybės priskyrimo?

Preziumuojama, kad visa nuosavybė yra bendroji jungtinė nuosavybė, jei nenustatyta, kad tai yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

2.3. Ar sutuoktiniai turi vesti turto apskaitą? Jei taip, kada ir kaip?

Sutuoktiniai neprivalo sudaryti turto aprašo.

2.4. Kas yra atsakingas už turto tvarkymą? Kas turi teisę disponuoti turtu? Ar vienas sutuoktinis gali pats disponuoti / tvarkyti turtą, ar tam būtinas antro sutuoktinio sutikimas (pavyzdžiui, sutuoktinių namo ar buto pardavimas)? Ar be antro sutuoktinio sutikimo sudarytas teisinis sandoris yra galiojantis? Ar sutikimo nedavęs sutuoktinis gali jį užginčyti?

Bendrąja jungtine nuosavybe sutuoktiniai naudojasi, ją valdo ir ja disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 straipsnio 3 dalis). Sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės bei vertybinių popierių perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą sudaryti tokį sandorį (CK 3.92 straipsnio 4 dalis).

Jeigu sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo, tai sutikimo sudaryti sandorį nedavęs sutuoktinis gali tokį sandorį patvirtinti per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai sužinojo apie sandorį (CK 3.92 straipsnio 6). Sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali būti nuginčyti pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieškinį per vienerius metus nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie tokį sandorį, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga CK 3.96 straipsnio 1 dalis). Sandoriai, kuriems sudaryti buvo būtinas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas arba kurie galėjo būti sudaryti tik abiejų sutuoktinių, gali būti pripažinti negaliojančiais, neatsižvelgiant į tai, ar kita sandorio šalis yra sąžininga ar nesąžininga, išskyrus atvejus, kai vienas arba abu sutuoktiniai sudarydami sandorį panaudojo apgaulę arba kai jie valstybės registrus tvarkančioms ar kitoms institucijoms ar pareigūnams suteikė neteisingų duomenų. Tokiais atvejais sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tada, jei kita sandorio šalis yra nesąžininga (CK 3.96 straipsnio 2 dalis).

2.5. Ar vieno sutuoktinio sudarytas teisinis sandoris įpareigoja jo laikytis ir kitą sutuoktinį?

Preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 straipsnio 3 dalis).

2.6. Kas yra atsakingas už santuokos metu susidariusias skolas? Iš kokio sutuoktinių turto kreditoriai gali išieškoti savo pinigus?

Iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės vykdomos tokios prievolės:

• prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki jo įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo;
• prievolės, susijusios su jungtinės nuosavybės tvarkymo išlaidomis;
• prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu;
• prievolės, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su bendrąja jungtine nuosavybe arba šeimos interesais;
• prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

Jeigu kreditorių, kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimams visiškai patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka, tai šie reikalavimai tenkinami iš asmeninės sutuoktinių nuosavybės (CK 3.113 straipsnis).

3.1. Kokias nuostatas galima keisti sutartimi, o kokių ne? Kokius sutuoktinių turto režimus galima pasirinkti?

Sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje numatyti, kad:

• nuosavybė, įgyta tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė;
• kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, įgyta iki santuokos, po santuokos sudarymo tampa jų jungtine nuosavybe;
• nuosavybė, įgyta susituokus, yra dalinė sutuoktinių jungtinė nuosavybė (CK 3.104 straipsnio 1 dalis).

Sutuoktiniai vedybų sutartyje gali nustatyti, kad viena iš sutuoktinių nuosavybės turto režimo rūšių bus taikoma visai nuosavybei arba tik tam tikrai jos daliai ar tik konkretiems daiktams (CK 3.104 straipsnio 2 dalis).

Sutuoktiniai vedybų sutartyje gali nustatyti tiek esamos, tiek būsimos sutuoktinių nuosavybės turto režimą (CK 3.104 straipsnio 3 dalis).

Sutuoktiniai vedybų sutartyje gali nustatyti teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu, tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas, taip pat turto padalijimo būdą ir tvarką santuokos nutraukimo atveju bei kitus klausimus, susijusius su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais (CK 3.104 straipsnio 4 dalis).

3.2. Kokie yra oficialūs reikalavimai ir su kuo turėčiau susisiekti?

Vedybų sutartis ir jos pakeitimai turi būti sudaromi notarine forma ir įregistruoti Vedybų sutarčių registre (žr. 4 punktą) (CK 3.103 straipsnis).

3.3. Kada galima sudaryti sutartį ir kada ji įsigalioja?

Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis). Vedybų sutartis, sudaryta iki santuokos įregistravimo, įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos. Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip (CK 3.102 straipsnis).

3.4. Ar sutuoktiniai gali keisti sudarytą sutartį? Jei taip, kokiais atvejais?

Vedybų sutartis gali būti keičiama ar nutraukiama notarine forma abipusiu sutuoktinių susitarimu (CK 3.103 straipsnio 2 dalis, 3.106 straipsnio 1 dalis).

3.5. Ar vedybų sutartyje galima nustatyti, jog ji galioja atgal, jei sutartis sudaroma santuokos metu?

Lietuvoje vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos sudarymo arba po santuokos sudarymo. Ikivedybinė sutartis įsigalioja nuo santuokos registracijos datos. Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo datos, nebent sutartyje numatyta kitaip.

Vedybų sutartis ir jos pakeitimai gali būti panaudoti prieš trečiuosius asmenis, jei vedybų sutartis ir jos pakeitimai yra įregistruoti Vedybų sutarčių registre. Vedybų sutarties pakeitimai negalioja atgal.

4.1. Ar Jūsų šalyje yra sutuoktinių turto registrų? Kur?

Vedybų sutartys turi būti įregistruojamos Vedybų sutarčių registre, kurį tvarko VĮ Registrų centras.

4.2. Kokie dokumentai registruojami? Kokia informacija registruojama?

Registre registruojamos vedybų sutartys ir sutartys dėl sutuoktinių turto padalijimo.

Registre turi būti nurodyta vedybų sutarties sudarymo data, duomenys apie sutarties šalis, data ar sąlygos, kurioms esant sutartis įsigalioja, duomenys apie nuosavybę, kuriai pagal sutartį taikomas nuosavybės teisinis režimas ( Vedybų sutarčių registro nuostatų 14-16 punktas).

Į registrą įrašomi tiek duomenys apie sutartį, tiek teismo sprendimai dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, duomenys apie sutarties šalis arba duomenys apie asmenis, kurių nuosavybė padalijama teismo sprendimu, duomenys apie sutartyje nurodytą nuosavybę arba teismų sprendimai dėl nuosavybės padalijimo bei duomenys apie taikomą teisinį režimą ( Vedybų sutarčių registro nuostatų 17 punktas).

4.3. Kas ir kaip gali gauti prieigą prie registre esančios informacijos?

Išrašai iš registro pateikiami raštu, elektroniniu paštu, paštu ar kitomis ryšio priemonėmis arba asmeniškai ( Vedybų sutarčių registro nuostatų 88 punktas).

Registro duomenys teikiami asmenims, turintiems pagrįstą ir teisinį pagrindą tokių duomenų naudojimui ( Vedybų sutarčių registro nuostatų 85 punktas).

4.4. Kokios yra registracijos teisinės pasekmės (teisėtumas, užginčijimas)?

Vedybų sutartis ir jos pakeitimai prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudoti tik tada, jeigu sutartis ir jos pakeitimai buvo įregistruoti Vedybų sutarčių registre. Ši taisyklė netaikoma, jeigu sandorio sudarymo metu tretieji asmenys žinojo apie vedybų sutartį ar jos pakeitimus (CK 3.103 straipsnio 3 dalis).

4.5.  Ar vedybų sutartis, sudaryta užsienio valstybėje pagal užsienio teisę, gali būti įregistruota Jūsų valstybėje? Jei taip, kokios sąlygos taikomos tokios sutarties įregistravimui?

Lietuvoje yra galimybė vedybų sutartį, sudarytą užsienio valstybėje, įregistruoti Vedybų sutarčių registre. 

Sutuoktiniai, pageidaujantys įregistruoti vedybų sutartį ar įrašyti sutarties pakeitimus, patvirtintus užsienio valstybėje, taip pat įrašyti duomenis apie tokios sutarties pabaigą, duomenis Registrui gali pateikti asmeniškai ar per įgaliotą asmenį, paštu ar elektroniniu būdu.

Visi duomenys ir dokumentai Registro tvarkytojui pateikiami lietuvių kalba. Jeigu dokumentai surašyti ne lietuvių kalba, turi būti pridėtas patvirtintas jų vertimas. Užsienio valstybėje sudaryta vedybų sutartis turi būti patvirtinta pažyma (Apostille) ar legalizuota.

5.1. Kaip dalinamas (teisės in rem) turtas?

Preziumuojama, kad sutuoktinių jungtinės nuosavybės dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Dalijant sutuoktinių jungtinę nuosavybę, pirmiausiai nustatoma bendroji jungtinė nuosavybė ir atitinkamai kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto pirmiausia turi būti sumokamos iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu, sudarius bendrosios jungtinės nuosavybės balansą, paaiškėja, kad jis yra teigiamas, ši nuosavybė padalijama sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus Civiliniame kodekse nustatytus atvejus (CK 3.118 straipsnis).

5.2. Kas atsakingas už skolas po skyrybų / separacijos?

Ir po skyrybų sutuoktiniai atsako už bendras skolas kaip bendraskoliai.

5.3. Ar vienas sutuoktinis gali reikalauti kompensacijos?

Jeigu vienam sutuoktiniui tenkančio turto vertė viršija jo dalį iš bendrosios jungtinės nuosavybės, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (CK 3.117 straipsnio 3 dalis).

Vieno iš sutuoktinių mirties atveju likęs gyvas sutuoktinis turi teisę į pusę bendrosios jungtinės nuosavybės (Notariato įstatymo 52 straipsnis). Be to, likę gyvas sutuoktinis turi teisę paveldėti netestamentinio paveldėjimo būdu su kitais mirusiojo tiek pirmos, tiek antros eilės įpėdiniais. Kartu su pirmos eilės mirusiojo įpėdiniais (vaikais) sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį paveldimo turto, jei be sutuoktinio yra ne daugiau kaip trys įpėdiniai. Jei yra daugiau kaip trys įpėdiniai, sutuoktinis paveldi turtą lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jei sutuoktinis paveldi turtą su antros eilės įpėdiniais (tėvais ir vaikaičiais), jis turi teisę į pusę paveldimo turto. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą (CK 5.13 straipsnis).

Ne.

Įstatymuose nenumatytas specialus registruotų ir neregistruotų partnerių turto režimas.

Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijoje yra šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 784 1 dalis) (toliau – CPK)). Jeigu abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų šeimos bylas nagrinėja išimtinai Lietuvos Respublikos teismai (CPK 784 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teismai taip pat yra kompetentingi nagrinėti šeimos bylas, jeigu abu sutuoktiniai yra užsieniečiai, bet jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (CPK 784 straipsnio 3 dalis).

Išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai nagrinėja bylas dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju turtu (CPK 786 straipsnis).

Visas bylas nagrinėja apylinkės teismai pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 26 ir 29 straipsniai).