1.1. Kokia teisė reglamentuoja sutuoktinių turtą? Kokiais kriterijais ir (arba) taisyklėmis vadovaujamasi parenkant taikytiną teisę? Į kokias tarptautines konvencijas atsižvelgiama sprendžiant tam tikrose šalyse gyvenančių sutuoktinių turto klausimus?

Jei sutuoktiniai nepasirinko kitaip, sutuoktinių nuosavybės turto režimui taikoma teisė, susijusi su jų pilietybe, jei sutuoktiniai turi vienodą pilietybę. Jei sutuoktinių pilietybės skirtingos, tai sutuoktinių nuosavybės turto režimui taikoma tos šalies, kurioje po santuokos sudarymo yra pirmoji sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, teisė (1978 m. kovo 14 d. Hagos konvencijos dėl taikytinos teisės sutuoktinių turto režimui, kurios nuostatos buvo perkeltos į Liuksemburgo teisę 1984 m. kovo 17 d. įstatymu , 4 straipsnis).

1.2. Ar sutuoktiniai gali rinktis taikomą teisę? Jei taip, kaip reglamentuojamas toks pasirinkimas (pavyzdžiui, įstatymų pasirinkimas, oficialūs reikalavimai, įstatymų taikymas atgaline data)?

Būsimieji sutuoktiniai, net jei jie turi vienodą pilietybę, gali pasirinkti teisės, taikytinos sutuoktinių nuosavybės turto režimui taikymą arba apribojimą. Sutuoktiniai gali pasirinkti vienos iš toliau nurodytų teisių taikymą: šalies, kurios pilietybę pasirinkimo momentu turi vienas iš būsimų sutuoktinių; šalies, kurioje pasirinkimo momentu yra vieno iš būsimų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta; šalies, kurioje yra pirmoji vieno iš sutuoktinių nustatyta nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos sudarymo (Hagos konvencijos 3 ir 6 straipsniai).

Taikomos teisės pasirinkimas turi būti atliekamas pasirinkimą aiškiai nurodant vedybų sutarčiai taikoma forma arba nustatomas, remiantis būtinųjų vedybų sutarties nuostatų vykdymu (Hagos konvencijos 11 ir 13 straipsniai). Civilinio kodekso (Code civil , toliau – CK) 1387 straipsnyje nustatyta, kad nustatyta taikoma teisė negali prieštarauti priimtiems moralės principams arba Civilinio kodekso 1388 ir paskesniems straipsniams.

2.1. Apibūdinkite bendruosius principus: Koks turtas laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe? Koks turtas laikomas atskira sutuoktinių nuosavybe?

Teisės aktais nustatytas sutuoktinių nuosavybės turto režimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės režimas, taip pat vadinamas daline bendrąja jungtine nuosavybe (CK 1400 straipsnis). Pagal šį režimą yra atskiriama kiekvieno iš sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir asmeninė nuosavybė.

Bendrąją jungtinę nuosavybę sudaro įgytas turtas, t. y. už sutuoktinio uždirbtas lėšas įgytas turtas, pajamos ir nauda iš asmeninio turto ir už kiekvieno sutuoktinio lėšas santuokos metu įgytas turtas (CK 1401 straipsnis).

Asmeninę nuosavybę sudaro sutuoktinio dar iki santuokos sudarymo turėtas turtas, santuokos metu sutuoktiniui dovanotas arba jo paveldėtas turtas (CK 1405 straipsnis) ir asmeniniai santuokos metu įsigyti daiktai, priskiriami vieno iš sutuoktinių asmeninei nuosavybei (CK 1404 straipsnis).

2.2. Ar yra teisinių prielaidų dėl nuosavybės priskyrimo?

Remiantis Civilinio kodekso 1402 straipsniu, visa nuosavybė, kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, yra bendroji jungtinė nuosavybė, jei pagal galiojančias teisės nuostatas neįrodoma, kad tai yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė.

Remiantis Civilinio kodekso 1421-1 straipsnio 4 dalimi, bendroji nuosavybė, jei nei vienas iš sutuoktinių negali įrodyti, kad santuokos metu ją įgijo individualiai, yra laikoma abiejų sutuoktinių bendrai įgyta nuosavybe.

2.3. Ar sutuoktiniai turi vesti turto apskaitą? Jei taip, kada ir kaip?

Teisė nenumato turto aprašo sudarymo. Tačiau, norint išvengti ginčų ateityje, rekomenduojama notarine forma sudaryti turto aprašą.

2.4. Kas yra atsakingas už turto tvarkymą? Kas turi teisę disponuoti turtu? Ar vienas sutuoktinis gali pats disponuoti / tvarkyti turtą, ar tam būtinas antro sutuoktinio sutikimas (pavyzdžiui, sutuoktinių namo ar buto pardavimas)? Ar be antro sutuoktinio sutikimo sudarytas teisinis sandoris yra galiojantis? Ar sutikimo nedavęs sutuoktinis gali jį užginčyti?

Sutuoktiniai gali administruoti, naudoti savo asmeninę nuosavybę ar ja disponuoti (CK 1428 straipsnis), išskyrus Civilinio kodekso 215 straipsnyje numatytus apribojimus, pagal kuriuos sutuoktiniai negali atskirai disponuoti teisėmis į turtą, kuris laikomas šeimos būstu bei jam priklausančiu apstatymu. Kiekvienas sutuoktinis administruoja ir savo nuožiūra laisvai valdo turtą, kuriuo jis ar ji savo iniciatyva papildė bendrąją nuosavybę (CK 1421 straipsnis).

Vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo negali disponuoti santuokos metu abiejų sutuoktinių įgyta nuosavybe (CK 1421-1 straipsnis).

Jei vienas iš sutuoktinių savarankiškai administruoja, naudoja ar disponuoja jam priklausančiu asmeniniu kilnojamuoju turtu, trečiųjų šalių atžvilgiu ir veikdamas sąžiningai, tas sutuoktinis turi teisę vienas sudaryti tokį sandorį. Ši nuostata netaikoma nemokamai atliktiems sandoriams. Ši nuostata taip pat netaikoma Civilinio kodekso 215 straipsnio 2 dalyje nurodytam būsto apstatymui arba kilnojamajam materialiam turtui, kuris preziumuojamas kaip kitam sutuoktiniui priklausantis asmeninio naudojimo turtas (CK 222 straipsnis).

Sutuoktiniai yra atsakingi už savo kaltę, susijusią su turto tvarkymu (CK 1421-1 straipsnio 3 dalis). Taikomas civilinės atsakomybės teisinis režimas. Nusikalstamos veikos ar piktnaudžiavimo įgaliojimais atvejais sutuoktinis gali pateikti prašymą dėl tokio kito sutuoktinio sudaryto sandorio, susijusio su bendrąja nuosavybe, anuliavimo. Prašymą anuliuoti sandorį sutuoktinis gali pateikti per dvejus metus, kai sužinojo apie tokį sandorį, tačiau ne ilgiau, kaip per dvejus metus nuo bendrosios jungtinės nuosavybės režimo pasibaigimo (CK 1427 straipsnis).

2.5. Ar vieno sutuoktinio sudarytas teisinis sandoris įpareigoja jo laikytis ir kitą sutuoktinį?

Sutuoktiniai gali individualiai sudaryti sandorius, susijusius su namų ūkio priežiūra ir vaikų auginimu. Todėl už vieno sutuoktinio įsiskolinimą sutuoktiniai yra atsakingi solidariai. Solidari atsakomybė netaikoma, jei išlaidos aiškiai yra pernelyg didelės, atsižvelgiant į įprastas namų ūkio išlaidas, sudaromo sandorio naudingumą ar nereikalingumą, trečiosios sandorio šalies sąžiningumą ar nesąžiningumą. Ji taip pat netaikoma už įsipareigojimus pagal dalinius atsiskaitymus, jei jie buvo sudaryti be abiejų sutuoktinių leidimo (CK 220 straipsnis).

2.6. Kas yra atsakingas už santuokos metu susidariusias skolas? Iš kokio sutuoktinių turto kreditoriai gali išieškoti savo pinigus?

Sutuoktiniai yra atsakingi už savo asmeninius įsiskolinimus (CK 1410 straipsnis).

Dėl asmeninių įsiskolinimų kreditoriai turi teisę išieškoti iš įsiskolinusio sutuoktinio asmeninės nuosavybės ir jo individualiai įgytos nuosavybės santuokos metu (CK 1411–1413 straipsniai).

Vieno sutuoktinio asmeninių įsiskolinimų atveju kreditoriai gali išieškoti iš visos bendrosios nuosavybės ir asmeninės įsiskolinusiojo sutuoktinio nuosavybės. Iš principo, negali būti išieškoma iš sutuoktinio, kuris nėra įsiskolinęs, asmeninės nuosavybės, nebent šis įsiskolinimas yra abiejų sutuoktinių solidarus įsiskolinimas arba jei neskolingasis sutuoktinis veikė kaip garantuotojas (CK 1412–1414 straipsniai).

3.1. Kokias nuostatas galima keisti sutartimi, o kokių ne? Kokius sutuoktinių turto režimus galima pasirinkti?

Sutuoktiniai nėra įpareigojami būti įstatyminio turto režimo subjektais, jie gali sutartimi laisvai pritaikyti šias nuostatas vedybų sutartyje, atsižvelgiant į jų asmeninę situaciją.

Civilinis kodeksas nustato tris sutartinių turto režimų kategorijas:

• bendrosios jungtinės nuosavybės režimas,
• asmeninės nuosavybės režimas,
• dalinės bendrosios jungtinės nuosavybės režimas.

Sutartinis turto režimas remiasi principais, kuriuos sutuoktiniai gali laisvai pasirinkti, nustatydami savo pasirinktą sutuoktinių nuosavybės turto režimą. Tačiau jų laisvė turi tam tikrų apribojimų, nes sutuoktiniai privalo laikytis tam tikrų principų.

Tokiu  būdu vedybų sutartis negali prieštarauti priimtiems moralės principams (CK 1387 straipsnis), nukrypti nuo tėvų valdžią, teisinį administravimą ir globą reglamentuojančių taisyklių (CK 1388 straipsnis) arba sudaryti susitarimus ar nustatyti išimtis, kurios pakeistų įstatyminę paveldėjimo tvarką (CK 1389 straipsnis). Turi būti visiškai laikomasi Civilinio kodekso 212–226 straipsnių nuostatų, išskyrus tas, kurių taikymas nustatomas pagal sutuoktinių turto teisinį režimą.

Bendrosios  jungtinės nuosavybės režimo taikymą reglamentuoja Civilinio kodekso 1497 ir paskesni straipsniai. Sutuoktiniai gali pasirinkti iš tam tikro skaičiaus sutuoktinių turto teisinių režimų, geriausiai žinoma yra sutartis dėl universalios bendrosios jungtinės nuosavybės, reglamentuojama Civilinio kodekso 1526 straipsniu. Universaliosios bendrosios jungtinės nuosavybės atveju visa turima ir būsima nuosavybė, tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis turtas sudaro bendrą turtą. Todėl sutuoktiniai neturi asmeninės nuosavybės. Vienintelė išimtis yra turtas, kuris dėl savo pobūdžio yra tik vieno sutuoktinio nuosavybė. Visi sutuoktinių įsiskolinimai yra bendri, ir sutuoktiniai atsako už juos solidariai. Ši nuostata taikoma ir vieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo turėtiems įsiskolinimams.

Asmeninės nuosavybės režimą reglamentuoja Civilinio kodekso 1536–1541 straipsniai. Iš esmės, taikant tokį režimą sutuoktiniai neturi bendrosios nuosavybės. Visa nuosavybė priklauso arba vienam, arba kitam sutuoktiniui. Sutuoktiniai išlaiko administravimo, naudojimo ir laisvo disponavimo savo asmenine nuosavybe teisę ir atsako už savo įsiskolinimus, susidariusius tiek prieš santuokos sudarymą, tiek santuokos metu (CK 1536 straipsnis). Išimtį sudaro tik vieno arba abiejų sutuoktinių įsiskolinimai, susidarę dėl namų ūkio tvarkymo ir vaikų auginimo.

Dalinės bendrosios jungtinės nuosavybės režimą reglamentuoja Civilinio kodekso 1569–1581 straipsniai. Sutuoktiniams išlieka teisė administruoti, naudoti ir laisvai disponuoti savo asmenine nuosavybe. Santuokos metu šis režimas veikia lyg sutuoktiniai būtų susituokę, taikant asmeninės nuosavybės režimą, o santuokos nutraukimo momentu šis režimas tampa bendrosios jungtinės nuosavybės režimu (CK 1569 straipsnis).

3.2. Kokie yra oficialūs reikalavimai ir su kuo turėčiau susisiekti?

Visos vedybų sutartys turi būti sudaromos notarine forma (CK 1394 straipsnis). Todėl būtina kreiptis į notarą, kad būtų sudaryta tokia sutartis.

3.3. Kada galima sudaryti sutartį ir kada ji įsigalioja?

Vedybų sutartis gali būti sudaroma tiek prieš sudarant santuoką, tiek santuokos metu. Jei sutartis sudaroma iki santuokos sudarymo, ji gali įsigalioti tik santuokos sudarymo dieną (CK 1395 straipsnis). Jei sutartis sudaroma santuokos metu, ji įsigalioja nuo jos įregistravimo notarine forma dienos (CK 1397 straipsnio 2 dalis).

3.4. Ar sutuoktiniai gali keisti sudarytą sutartį? Jei taip, kokiais atvejais?

Praėjus dvejiems metams nuo sutartinio arba įstatyminio sutuoktinių nuosavybės turto režimo įsigaliojimo, sutuoktiniai, kuriems taikomi tam tikri apribojimai, notarine forma gali daryti reikiamus esamo režimo pakeitimus arba visiškai jį pakeisti (CK 1397 straipsnio 1 dalis).

3.5. Ar vedybų sutartyje galima nustatyti, jog ji galioja atgal, jei sutartis sudaroma santuokos metu?

Ne

4.1. Ar Jūsų šalyje yra sutuoktinių turto registrų? Kur?

Liuksemburge vedybų sutartys yra viešai prieinamos, nes sutarčių išrašai laikomi ir papildomi prokuratūros tvarkomame Civiliniame registre (Naujojo civilinio proceso kodekso (toliau – NCPC) 1018, 1026, 1126 ir paskesni straipsniai).

Vedybų sutartyje gali būti nustatytas atskiras turto režimas, numatantis viso ar dalies sutuoktinio turto paskirstymą tais atvejais, kai lieka gyvas vienas sutuoktinis, arba nukrypimas nuo įstatymais nustatyto bendrosios jungtinės nuosavybės paskirstymo, ir kuris yra įregistruotas Liuksemburgo žemės registravimo ir nekilnojamojo turto departamente (Administration de l’Enregistrement et des Domaines).

Pagaliau, jei vienas iš sutuoktinių užsiima prekyba arba mažmenine prekyba, vedybų sutartis turi būti įregistruota Liuksemburgo prekybos ir įmonių registre (NCPC 1020 straipsnio 5 dalis).

4.2. Kokie dokumentai registruojami? Kokia informacija registruojama?

Registruose turi būti nurodomi tokie duomenys: prašymas taikyti nuosavybės atskyrimą, notaro duomenys, sutuoktinių nuosavybės turto režimui taikomos taisyklės ir atskiri duomenys apie sudarytus pakeitimus (nepažeidžiant prieš tai taikyto režimo vėlesnio panaikinimo principų, jei taikoma).

4.3. Kas ir kaip gali gauti prieigą prie registre esančios informacijos?

Civilinio registro įrašų išrašų kopijos gali būti išduodamos visiems besikreipiantiems. Jei prie bylos pridedama nuoroda apie įrašo panaikinimą, minėtus registro išrašų duomenis galima išduoti tik su prokuroro leidimu (NCPC 1129 straipsnis). Išrašus iš Prekybos ir įmonių registro galima gauti tiesiogiai arba užsakyti elektroniniu būdu (www.rcsl.lu).

4.4. Kokios yra registracijos teisinės pasekmės (teisėtumas, užginčijimas)?

Registracijos teisinės pasekmės keičiasi priklausomai nuo to, ar ji susijusi su sutarties šalimis, ar su trečiosiomis šalimis. Sutarties tarp šalių pakeitimai įsigalioja nuo jų registravimo notarine forma dienos. Pakeitimai trečiųjų šalių atžvilgiu įsigalioja praėjus trims mėnesiams po jų įregistravimo byloje, nebent sutuoktiniai, sudarydami sandorį su trečiąja šalimi, pastarąją informuoja apie padarytus pakeitimus (CK 1397 straipsnio 2 dalis). Tačiau pakeitimai neprivaloma kreditoriams, kurie teises įgijo prieš pakeitimo sudarymą (CK 1397 straipsnio 3 dalis).

4.5.  Ar vedybų sutartis, sudaryta užsienio valstybėje pagal užsienio teisę, gali būti įregistruota Jūsų valstybėje? Jei taip, kokios sąlygos taikomos tokios sutarties įregistravimui?

Taip. Šiuo atveju reikalingas „acte de dépôt“ ir vertimas.

5.1. Kaip dalinamas (teisės in rem) turtas?

Įvykus skyryboms, bendrosios jungtinės nuosavybės režimas netenka galios (CK 1441 straipsnis). Pasibaigus režimo galiojimui, sutuoktiniai atgauna teises į savo asmeninę nuosavybę, jei ji dar egzistuoja, natūra arba į atitinkamai perleistą nuosavybę (CK 1467 straipsnis).

Po to turi būti nustatomos grąžintinos sumos pagal tai, koks įsiskolinimas yra sutuoktiniui iš bendrosios jungtinės nuosavybės arba kiek kiekvienas sutuoktinis yra skolingas bendrajai jungtinei nuosavybei (CK 1468 straipsnis).

Po to vykdomas turto paskirstymas ( CK 1475 ir paskesni straipsniai). Tuo atveju, jei šalys negali pasiekti draugiško susitarimo, šalių ginčą nagrinėja teismas.

5.2. Kas atsakingas už skolas po skyrybų / separacijos?

Kai įsiskolina vienas sutuoktinis individualiai, iš jo gali būti išieškoma visa skola. Iš kito sutuoktinio gali būti išieškoma tik pusė įsiskolinimo, išskyrus solidarios sutuoktinių atsakomybės atvejus (CK 1482 ir 1483 straipsniai). Iš sutuoktinio negali būti išieškomos kito sutuoktinio asmeninės skolos.

5.3. Ar vienas sutuoktinis gali reikalauti kompensacijos??

Ne.

Jei miręs sutuoktinis turi vaikų ar palikuonių, likęs gyvas sutuoktinis, nebent testamente mirusiojo pasirinkimas būtų išreikštas kitaip, turi paveldėjimo teisę mažiausiai į kiekvienam teisėtam vaikui priklausančios paveldimos nuosavybės dalį, su sąlyga, kad ta dalis yra nemažesnė už vieną ketvirtąją to turto dalį, arba į bendro su sutuoktiniu turėto turto uzufrukto dalį ir jam priklausantį apstatymą, su sąlyga, kad mirusiajam priklausė visas turtas arba tas turtas buvo bendra nuosavybė su likusiu gyvu sutuoktiniui (CK 767-1 straipsnis).

Jei miręs sutuoktinis nepalieka vaikų ar palikuonių, likęs gyvas sutuoktinis, turi teisę paveldėti visą turtą, nebent testamente nurodyta kitaip (CK 767-2 straipsnis).

Sudaryta vedybų sutartis gali įtakoti turto struktūrą.

Ne.

Iš esmės priimta, kad tarptautiniame lygmenyje teismų kompetencija nustatoma pagal tas pačias taisykles, kaip ir nustatant teritorinę jurisdikciją nacionalinėje teisėje. Priklausomai nuo aplinkybių, gali būti atsižvelgiama į kitus faktorius, tokius kaip tam tikrų bylų jurisdikcija, gyvenamoji vieta (pagrindinė gyvenamoji vieta), pilietybėm nuosavybės buvimo vieta ir t. t.).

Liuksemburgo  teismo sprendimas dėl skyrybų ar teisinės separacijos sąlygoja bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimą ir jos paskirstymą bei suteikia notarams įgaliojimus tokių veiksmų vykdymui.

Iš principo, sutuoktinių nuosavybės turto režimo klausimų jurisdikcija yra nepriklausoma nuo nekilnojamojo turto buvimo vietos. Todėl Liuksemburgo teismai gali priimti sprendimą aukciono būdu parduoti ir užsienyje esančią nuosavybę.

Jei įgaliotas notaras negali suderinti šalių interesų, jis, remdamasis neišsprendžiama situacija, paruošia atitinkamus išsamius šalių pareiškimus ir pateikia juos teismui.

Iš esmės priimta, kad tarptautiniame lygmenyje teismų kompetencija nustatoma pagal tas pačias taisykles, kaip ir nustatant teritorinę jurisdikciją nacionalinėje teisėje. Priklausomai nuo aplinkybių, gali būti atsižvelgiama į kitus faktorius, tokius kaip tam tikrų bylų jurisdikcija, gyvenamoji vieta (pagrindinė gyvenamoji vieta), pilietybėm nuosavybės buvimo vieta ir t. t.).

Liuksemburgo  teismo sprendimas dėl skyrybų ar teisinės separacijos sąlygoja bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimą ir jos paskirstymą bei suteikia notarams įgaliojimus tokių veiksmų vykdymui.

Iš principo, sutuoktinių nuosavybės turto režimo klausimų jurisdikcija yra nepriklausoma nuo nekilnojamojo turto buvimo vietos. Todėl Liuksemburgo teismai gali priimti sprendimą aukciono būdu parduoti ir užsienyje esančią nuosavybę.

Jei įgaliotas notaras negali suderinti šalių interesų, jis, remdamasis neišsprendžiama situacija, paruošia atitinkamus išsamius šalių pareiškimus ir pateikia juos teismui.