1.1. Kokia teisė reglamentuoja sutuoktinių turtą? Kokiais kriterijais ir (arba) taisyklėmis vadovaujamasi parenkant taikytiną teisę? Į kokias tarptautines konvencijas atsižvelgiama sprendžiant tam tikrose šalyse gyvenančių sutuoktinių turto klausimus?

Nekilnojamajam turtui taikoma lex rei sitae taisyklė. Tai reiškia, kad šiam turtui taikomi tos šalies įstatymai, kurioje jis yra.

1.2. Ar sutuoktiniai gali rinktis taikomą teisę? Jei taip, kaip reglamentuojamas toks pasirinkimas (pavyzdžiui, įstatymų pasirinkimas, oficialūs reikalavimai, įstatymų taikymas atgaline data)?

Sutuoktiniai negali pasirinkti jų sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytinos teisės.

2.1. Apibūdinkite bendruosius principus: Koks turtas laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe? Koks turtas laikomas atskira sutuoktinių nuosavybe?

Jei vedybų sutartis nesudaryta, sutuoktiniams taikomas bendrosios nuosavybės principas (Maltos civilinio kodekso (toliau – CK) 1316 straipsnis). Bendrąją nuosavybę sudaro visas turtas, kurį kiekvienas iš sutuoktinių įgijo savo darbu, kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybės duodama nauda ir kilnojamasis bei nekilnojamasis turtas, įgytas kurio nors iš sutuoktinių už atlygį santuokos laikotarpiu. Visa nuosavybė, kurią kuris nors iš sutuoktinių įgijo kaip dovaną arba paveldėjo, laikoma asmenine to sutuoktinio, kuris ją gauna arba paveldi, nuosavybe.

2.2. Ar yra teisinių prielaidų dėl nuosavybės priskyrimo?

Jei neįrodyta kitaip, visas turtas, kurį turi sutuoktiniai arba vienas iš sutuoktinių, laikomas bendrosios nuosavybės dalimi (CK 1321 straipsnio 1 dalis). Jei vedybų sutartis nėra sudaryta, laikoma, kad visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, įgytas kurio nors iš sutuoktinių už atlygį santuokos laikotarpiu, lygiai priklauso abiem sutuoktiniams.

2.3. Ar sutuoktiniai turi vesti turto apskaitą? Jei taip, kada ir kaip?

Įstatymas niekaip neįpareigoja to daryti. Tačiau vedybų sutartyje sutuoktiniai gali laisvai inventorizuoti kiekvieno iš jų turimą turtą.

2.4. Kas yra atsakingas už turto tvarkymą? Kas turi teisę disponuoti turtu? Ar vienas sutuoktinis gali pats disponuoti / tvarkyti turtą, ar tam būtinas antro sutuoktinio sutikimas (pavyzdžiui, sutuoktinių namo ar buto pardavimas)? Ar be antro sutuoktinio sutikimo sudarytas teisinis sandoris yra galiojantis? Ar sutikimo nedavęs sutuoktinis gali jį užginčyti?

Bet kuris iš sutuoktinių gali paprastai administruoti bendrąją nuosavybę. Tačiau vykdyti išskirtinį jos administravimą abu sutuoktiniai turi kartu. Įstatyme konkrečiai nurodyta, kokie veiksmai priskiriami išskirtiniam administravimui, kuriam vykdyti reikalingas abiejų sutuoktinių sutikimas (CK 1322 straipsnis).

Pavyzdžiui, abiejų sutuoktinių sutikimo reikia norint disponuoti nekilnojamuoju turtu, priskiriamu bendrajai nuosavybei, ir sutuoktinių būstu, net jei jis priklauso tik vienam iš sutuoktinių. Jei veiksmus, kuriems atlikti reikia abiejų sutuoktinių sutikimo, atlieka tik vienas sutuoktinis neturėdamas kito sutuoktinio sutikimo, juos galima pripažinti negaliojančiais pastarojo prašymu, jei šie veiksmai susiję su daiktinės arba asmeninės teisės į nekilnojamąjį turtą perleidimu arba įgijimu. Jei tokie veiksmai susiję su kilnojamuoju turtu, juos galima pripažinti negaliojančiais tik, jei jais neatlygintinai suteikiamos teisės į tokį kilnojamąjį turtą (CK 1326 straipsnis).

2.5. Ar vieno sutuoktinio sudarytas teisinis sandoris įpareigoja jo laikytis ir kitą sutuoktinį?

Bendrosios nuosavybės paprasto administravimo veiksmus gali atlikti ir vienas sutuoktinis, tačiau šie veiksmai įpareigoja kitą sutuoktinį.

2.6. Kas yra atsakingas už santuokos metu susidariusias skolas? Iš kokio sutuoktinių turto kreditoriai gali išieškoti savo pinigus?

Abiem sutuoktiniams tenka bendra atsakomybė už skolas, susijusias su bendrąja nuosavybę, ir už susidariusias dėl šeimos reikmių, susijusių su bendrąja nuosavybe ir jų asmenine nuosavybe (CK 1327 ir 1330 straipsniai).

Skolos, susijusios su sutuoktinio asmenine nuosavybe, sudaro jo / jos asmenines skolas, kaip ir skolos, susidariusios atliekant išskirtinį bendrosios nuosavybės administravimą be reikalingo kito sutuoktinio sutikimo. Asmeninių skolų kreditoriai išieško skolas iš skolų turinčio sutuoktinio asmeninės nuosavybės. Jei jos nepakanka, jie gali panaudoti ir bendrąją nuosavybę, tačiau tik tiek, kiek verta skolų turinčiam sutuoktiniui priklausanti šią bendrąją nuosavybę sudaranti dalis (CK 1329 straipsnis).

3.1. Kokias nuostatas galima keisti sutartimi, o kokių ne? Kokius sutuoktinių turto režimus galima pasirinkti?

Sutuoktiniai gali laisvai sudaryti vedybų sutartį, kurioje jie pasirenka jų turtinius santykius reguliuojantį sutuoktinių turto teisinį režimą. Galima pasirinkti 1) bendrosios nuosavybės arba 2) atskirojo turto, arba 3) atskirai administruojamo bendrojo likusio atskaičius skolas ir išlaidas turto teisinį režimą. Jei taikomas bendrojo likusio atskaičius skolas ir išlaidas turto režimas, nuosavybę, kurią kiekvienas iš sutuoktinių įgijo santuokos laikotarpiu, turi ir administruoja tas sutuoktinis, kuris jį įgijo, lyg jis / ji būtų vienintelis savininkas (CK 1339 straipsnis). Nutraukus bendrojo likusio atskaičius skolas ir išlaidas turto režimą, galutinis sutuoktinių likęs atskaičius skolas turtas po skolų išskaičiavimo išlyginamas (CK 1341 straipsnis).

3.2. Kokie yra oficialūs reikalavimai ir su kuo turėčiau susisiekti?

Vedybų sutartis turi būti sudaryta oficialiu dokumentu. Reikia kreiptis į notarą.

3.3. Kada galima sudaryti sutartį ir kada ji įsigalioja?

Jei vedybų sutartis sudaroma iki santuokos, ji įsigalioja tuo momentu, kai santuoka sudaroma. Trečiųjų šalių atžvilgiu vedybų sutartis įsigalioja nuo dienos, kurią notaras užregistruoja šį dokumentą Viešajame registre. Jei vedybų sutartis sudaroma po santuokos, sutuoktinių atžvilgiu ji įsigalioja nuo sutarties sudarymo dienos, o trečiųjų šalių atžvilgiu nuo dienos, kada notaras užregistruoja šį dokumentą Viešajame registre.

3.4. Ar sutuoktiniai gali keisti sudarytą sutartį? Jei taip, kokiais atvejais?

Taip, vedybų sutartį galima keisti, tačiau norint padaryti bet kokį pakeitimą po santuokos sudarymo reikia gauti teisėjo, vadovaujančio neprivalomos jurisdikcijos teismui, leidimą. Esamų kreditorių, kurių ieškiniai iškelti iki šio pakeitimo, atžvilgiu niekas nesikeičia.

3.5. Ar vedybų sutartyje galima nustatyti, jog ji galioja atgal, jei sutartis sudaroma santuokos metu?

Pagal Maltos teisę, santuokos režimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos, todėl negali turėti atgalinės galios.

Notaras turi registruoti vedybų sutartį ne vėliau kaip per 15 dienų po sutarties sudarymo dienos.

4.1. Ar Jūsų šalyje yra sutuoktinių turto registrų? Kur?

Yra tik vienas registras. Tai – Teisingumo ministerijos administruojamas Viešasis registras.

4.2. Kokie dokumentai registruojami? Kokia informacija registruojama?

Reikia registruoti toliau nurodytą informaciją: faktą, kad yra sudaryta vedybų sutartis; dokumento datą; sutartį sudarančių šalių duomenis; ir sutuoktinių turto teisinio režimo tipą, kurį šalys pasirinko jų turtiniams santykiams reguliuoti.

4.3. Kas ir kaip gali gauti prieigą prie registre esančios informacijos?

Informacija Viešajame registre prieinama bet kuriam asmeniui, prašančiam suteikti tokią informaciją. Registrui pateikiamas paprastas rašytinis prašymas, o oficialus atsakymas gaunamas per 10 dienų nuo prašymo pateikimo. Notarai turi internetinę prieigą prie Registro ir gali iš karto gauti atsakymą.

4.4. Kokios yra registracijos teisinės pasekmės (teisėtumas, užginčijimas)?

Svarbiausias poveikis – laikoma, kad trečiosios šalys (ypač kreditoriai) žino apie sudarytą vedybų sutartį.

4.5.  Ar vedybų sutartis, sudaryta užsienio valstybėje pagal užsienio teisę, gali būti įregistruota Jūsų valstybėje? Jei taip, kokios sąlygos taikomos tokios sutarties įregistravimui?

Pagal Maltos įstatymus užsienyje sudarytų santuokos sutarčių registruoti neįmanoma, tačiau jos pripažįstamos. Notarui reikės pateikti oficialų vertimą.

5.1. Kaip dalinamas (teisės in rem) turtas?

Tai priklauso nuo pasirinkto sutuoktinių turto teisinio režimo. Jei ištuoka / separacija ginčijamos, teismas turi nuspręsti, kaip reikia padalinti nuosavybę. Jei jos neginčijamos, tada patys sutuoktiniai priima sprendimą, o teismas patvirtina. Civilinio kodekso 1333 straipsnyje nustatyta, kad bendroji nuosavybė padalijama skiriant kiekvienam sutuoktiniui po pusę turto, kuris priskiriamas bendrajai nuosavybei.

5.2. Kas atsakingas už skolas po skyrybų / separacijos?

Tai priklauso nuo pasirinkto sutuoktinių turto teisinio režimo. Jei ištuoka / separacija ginčijamos, teismas turi nuspręsti, kaip reikia padalinti nuosavybę. Jei jos neginčijamos, tada patys sutuoktiniai priima sprendimą, o teismas patvirtina. Civilinio kodekso 1333 straipsnyje nustatyta, kad dalijant bendrąją nuosavybę kiekvienam iš sutuoktinių skiriama pusė įsipareigojimų, kurie priskiriami bendrajai nuosavybei.

5.3. Ar vienas sutuoktinis gali reikalauti kompensacijos??

Pagal bendrosios nuosavybės teisinį režimą, kiekvienas iš sutuoktinių turi grąžinti bendrąją nuosavybę, jei jis / ji panaudojo bendrąją nuosavybę savo skoloms padengti (CK 1331 straipsnio 1 dalis). Jei sutuoktinio asmeninė nuosavybė buvo panaudota bendrajai skolai padengti arba investicijai į bendrąją nuosavybę padaryti, jis / ji turi teisę gauti kompensaciją (CK 1331 straipsnio 2 dalis). Ši kompensacija vykdoma skiriant pinigus (CK 1331 straipsnio 3 dalis).

Tai priklauso nuo to, ar anksčiau miręs sutuoktinis mirė palikęs testamentą ar nepalikęs jo. Sutuoktiniai testamente gali laisvai paskirti vienas kitą viso jų turto įpėdiniais. Tokiu atveju mirusio sutuoktinio palikuonys gali reikalauti jiems pagal įstatymą priklausančios dalies (nors ši teisė beveik niekada nėra pareiškiama). Jei testamento nėra, o palikėjas turi palikuonių, vaikai (arba jų palikuonys, jei tie yra mirę sutuoktinio mirties metu) gauna pusę palikimo, o kita pusė atitenka pergyvenusiam sutuoktiniui (CK 808 straipsnio 1 dalis). Pergyvenęs sutuoktinis taip pat turi teisę toliau gyventi pagrindinėje savo gyvenamojoje vietoje (CK 633 straipsnis). Jei palikėjas neturi vaikų ar kitų palikuonių, pergyvenęs sutuoktinis yra vienintelis įpėdinis (CK 810 straipsnis).

Tai priklauso nuo to, ar anksčiau miręs sutuoktinis mirė palikęs testamentą ar nepalikęs jo. Sutuoktiniai testamente gali laisvai paskirti vienas kitą viso jų turto įpėdiniais. Tokiu atveju mirusio sutuoktinio palikuonys gali reikalauti jiems pagal įstatymą priklausančios dalies (nors ši teisė beveik niekada nėra pareiškiama). Jei testamento nėra, o palikėjas turi palikuonių, vaikai (arba jų palikuonys, jei tie yra mirę sutuoktinio mirties metu) gauna pusę palikimo, o kita pusė atitenka pergyvenusiam sutuoktiniui (CK 808 straipsnio 1 dalis). Pergyvenęs sutuoktinis taip pat turi teisę toliau gyventi pagrindinėje savo gyvenamojoje vietoje (CK 633 straipsnis). Jei palikėjas neturi vaikų ar kitų palikuonių, pergyvenęs sutuoktinis yra vienintelis įpėdinis (CK 810 straipsnis).

Ne.

Naujai priimtame Akte dėl bendro gyvenimo, Maltos įstatymų 571 skyriuje nustatytos tik registruotų partnerysčių atveju taikomos specialios nuostatos dėl „įprastinio, pagrindinio, bendro būsto“.

Mirus vienam iš registruotų partnerių (jei bendras būstas priklausė abiem partneriams), kitas partneris turi teisę jame gyventi likusį gyvenimą arba tol, kol jis ar ji sudaro santuoką, civilinę sąjungą ar kitą registruotą partnerystę.

Jei bendras būstas priklausė mirusiam registruotam partneriui, kitas partneris turi teisę gyventi tame būste tiek metų, kiek metų partneriai kartu pragyveno, tačiau ne ilgiau nei 15 metų. Be to, įstatyme taip pat nurodyta, kad likęs partneris minėta teise gyventi tokiame būste naudojasi vita durante arba tol, kol jis ar ji sudaro santuoką, civilinę sąjungą ar kitą registruotą partnerystę.

Kilnojamąjį turtą reglamentuojančiose įstatymo nuostatose daroma gerbtina prielaida, kad kiekvienas partneris turi teisę į pusę „įprastiniame, pagrindiniame, bendrame būste“ esančio kilnojamojo turto, kuris buvo įsigytas jam ar jai gyvenant kartu su partneriu.

Nepatekę į Reglamento (EB) 2201/2003 taikymo sritį, santuokos nutraukimo procesai yra Maltos teismų jurisdikcijoje, jei tą dieną, kurią kompetentingam civiliniam teismui paduodamas santuokos nutraukimo prašymas, bent vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Maltoje arba jei bent vienas iš sutuoktinių vienerius metus buvo paprastas Maltos gyventojas iki pat santuokos nutraukimo prašymo pateikimo momento.