1.1. Kokia teisė reglamentuoja sutuoktinių turtą? Kokiais kriterijais ir (arba) taisyklėmis vadovaujamasi parenkant taikytiną teisę? Į kokias tarptautines konvencijas atsižvelgiama sprendžiant tam tikrose šalyse gyvenančių sutuoktinių turto klausimus?

Asmeninius ir turtinius sutuoktinių santykius reglamentuoja šalies, kurios piliečiai yra sutuoktiniai, teisė. Jei sutuoktiniai yra skirtingų šalių piliečiai, tuos santykius reglamentuoja Slovakijos teisė. Vedybų sutartis reglamentuoja sutuoktinių turtiniams santykiams sutarties sudarymo metu taikoma teisė (Zákona o medzinárodnom práve súkromnom a procesnom – Tarptautinės privatinės ir proceso teisės įstatymo 21 straipsnis (toliau – ZMPS).

1.2. Ar sutuoktiniai gali rinktis taikomą teisę? Jei taip, kaip reglamentuojamas toks pasirinkimas (pavyzdžiui, įstatymų pasirinkimas, oficialūs reikalavimai, įstatymų taikymas atgaline data)?

Slovakijos įstatymai neleidžia pasirinkti taikomos teisės.

2.1. Apibūdinkite bendruosius principus: Koks turtas laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe? Koks turtas laikomas atskira sutuoktinių nuosavybe?

Remiantis Civilinio kodekso nuostatomis, sutuoktiniams kaip bendrasavininkiams priklauso nedaloma jungtinė nuosavybė, tai reiškia, kad savininkų dalys kiekybiniu požiūriu nėra nustatytos. Visas materialus turtas (kilnojamasis ir nekilnojamasis), teisės ir kita nuosavybė, teisiškai priklausanti vienam sutuoktiniui santuokos metu tampa bendrąja jungtine nuosavybe, išskyrus:

• paveldėjimo būdu įgytą turtą;
• turtą, gautą dovanų;
• turtą, kuris savo prigimtimi yra skirtas tik vieno sutuoktinio asmeninių ir profesinių poreikių tenkinimui;
• turtą, grąžintą pagal restitucijos nuostatus vienam sutuoktiniui, kuriam grąžintas turtas kaip teisiniam buvusio savininko teisių perėmėjui priklausė iki santuokos sudarymo. (Občianskeho zákonníka – Civilinio kodekso (toliau – OZ) 143 straipsnis)

2.2. Ar yra teisinių prielaidų dėl nuosavybės priskyrimo?

Tokios teisinės prezumpcijos nėra.

2.3. Ar sutuoktiniai turi vesti turto apskaitą? Jei taip, kada ir kaip?

Nėra reikalavimo sudaryti turto aprašą.

2.4. Kas yra atsakingas už turto tvarkymą? Kas turi teisę disponuoti turtu? Ar vienas sutuoktinis gali pats disponuoti / tvarkyti turtą, ar tam būtinas antro sutuoktinio sutikimas (pavyzdžiui, sutuoktinių namo ar buto pardavimas)? Ar be antro sutuoktinio sutikimo sudarytas teisinis sandoris yra galiojantis? Ar sutikimo nedavęs sutuoktinis gali jį užginčyti?

Jei nenustatyta kitaip, bendrajai jungtinei nuosavybei priskiriamu turtu gali naudotis abu sutuoktiniai.

Be to, sutuoktiniai dalijasi bendro turto ar jo naudojimo ir išlaikymo išlaidas (OZ 144 straipsnis). Jei vienas iš sutuoktinių padengė išlaidas iš savo nuosavybės, jis gali reikalauti tokių išlaidų atlyginimo, dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę.

Jei sutuoktiniai nesusitaria dėl bendro turto naudojimo būdo arba dėl išlaidų, susijusių su tuo turtu, kiekvienas iš sutuoktinių gali kreiptis į teismą dėl ginčytino klausimo sprendimo. Įprastus dalykus, susijusius su bendrąja jungtine nuosavybe, gali spręsti kiekvienas iš sutuoktinių. Civilinis kodeksas nepateikia termino „įprastas dalykas“ paaiškinimo, todėl jis kiekvienu atveju turi būti nustatomas, remiantis teisine praktika ir esamomis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, teisinėje praktikoje įprastu dalyku nėra laikomas nuomos sutarties sudarymas, nekilnojamojo turto ar kito vertingo turto įsigijimas arba pardavimas. Tokiais atvejais būtinas abiejų sutuoktinių sutikimas, kadangi, priešingu atveju, teisinis sandoris yra negaliojantis, jei kitas sutuoktinis ar kita sandorio šalis pateiktų ieškinį dėl sandorio teisėtumo.

2.5. Ar vieno sutuoktinio sudarytas teisinis sandoris įpareigoja jo laikytis ir kitą sutuoktinį?

Teisinius sandorius, susijusius su bendrosios jungtinės nuosavybės įprastais dalykais, gali vykdyti bet kuris sutuoktinis. Jie gali įpareigoti abu sutuoktinius solidariai.

2.6. Kas yra atsakingas už santuokos metu susidariusias skolas? Iš kokio sutuoktinių turto kreditoriai gali išieškoti savo pinigus?

Teisinių sandorių, susijusių su bendrąja jungtine nuosavybe, atžvilgiu teises ir prievoles turi abu sutuoktiniai (CK 145 straipsnio 2 dalis). Pvz., kiekvienas sutuoktinis privalo apmokėti visą skolą, susijusią su bendrąja jungtine nuosavybe, o kreditorius gali jos reikalauti iš abiejų sutuoktinių atskirai arba kartu.

Sutuoktiniai už bendrosios jungtinės nuosavybės ribų veikia nepriklausomai. Įstatymu leidžiama santuokos metu vieno sutuoktinio kreditoriaus pretenzijas patenkinti taikant vykdymo užtikrinimo procedūras, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe. Kai bendroji jungtinė nuosavybė vėliau padalijama, kiekvienas sutuoktinis turi kompensuoti tai, kas iš bendrosios jungtinės nuosavybės buvo naudota jo asmeninei nuosavybei (CK 150 straipsnis) (žr. 5.1 punktą).

3.1. Kokias nuostatas galima keisti sutartimi, o kokių ne? Kokius sutuoktinių turto režimus galima pasirinkti?

Sudarę santuoką, sutuoktiniai gali susitarti dėl įstatymais nustatytos bendrosios jungtinės nuosavybės ribų išplėtimo arba susiaurinimo.

Nuosavybės ribų išplėtimas reiškia, kad sutuoktiniai gali susitarti ir bendrajai jungtinei nuosavybei priskirti turtą, kuris kitu atveju priklausytų sutuoktiniams atskirai (pavyzdžiui, dovanų gauta, paveldėta nuosavybė ar kitaip iki santuokos sudarymo įgytos nuosavybės ekvivalentas ). Nuosavybės ribų susiaurinimas reiškia, kad sutuoktiniai gali susitarti, jog bendrosios jungtinės nuosavybės dalis (pavyzdžiui, už išskirtinai vienam sutuoktiniui priklausančią nuosavybę gautas pelnas, išmokos ir sukauptos sumos) nebus priskiriama bendrajai jungtinei nuosavybei.

Sutuoktiniai taip pat gali susitarti dėl bendrosios jungtinės nuosavybės tvarkymo (OZ 143a straipsnio 1 dalis)), pavyzdžiui, jie gali nustatyti, kad konkretų turtą tvarko abu sutuoktiniai arba tik vienas iš jų. Jei sutuoktiniai nustato, kad nuosavybė nėra bendrai tvarkoma, kitas sutuoktinis negali pateikti ieškinio dėl tokio disponavimo pripažinimo negaliojančiu. Tokie teisės aktais bendrosios jungtinės nuosavybės taikymo srities pakeitimai gali būti taikomi tik nuosavybei, įgytai po sutarties sudarymo.

Sutuoktiniai gali susitarti dėl atidėtosios nuosavybės, kuriai netaikomas bendrosios jungtinės nuosavybės režimas iki santuokos pasibaigimo momento. Tokiu atveju papildomas ne bendrosios jungtinės nuosavybės ribų išplėtimas, bet nuostata dėl jos sudarymo datos. Todėl santuokos metu kiekvienas iš sutuoktinių turi išskirtines teises į turtą ir tik santuokos pasibaigimo momentu visi turimi daiktai ir reikalavimai sudaro bendrąją jungtinę nuosavybę, kurios režimas įsigalioja nuo santuokos pasibaigimo momento.

3.2. Kokie yra oficialūs reikalavimai ir su kuo turėčiau susisiekti?

Pirmiau paminėtos vedybų sutartys, jų papildymas ar nutraukimas turi būti sudaromas autentiško dokumento notarine forma.

3.3. Kada galima sudaryti sutartį ir kada ji įsigalioja?

Slovakijos teisė nenumato ikivedybinių vedybų sutarčių. Todėl vedybų sutartis galima sudaryti tik sudarius santuoką. Jei sutartyje aptariamas nekilnojamasis turtas, sutartis įsigalioja tik įregistravus ją nekilnojamojo turto kadastre.

3.4. Ar sutuoktiniai gali keisti sudarytą sutartį? Jei taip, kokiais atvejais?

Sutartis gali būti keičiama bet kuriuo metu gyvenant santuokoje. Kad sutarties pakeitimai įsigaliotų, jie turi būti sudaromi autentiško dokumento forma ir patvirtinti notaro.

3.5. Ar vedybų sutartyje galima nustatyti, jog ji galioja atgal, jei sutartis sudaroma santuokos metu?

Slovakijos teisinė sistema pripažįsta tik susitarimus dėl teisinio santuokinio režimo pratęsimo arba sumažinimo. Šios sutartys negalioja atgaline data ir gali būti sudaromos tik santuokos metu.

Slovakijoje nėra specialaus vedybų sutarčių registro. Sutartys autentiško dokumento forma registruojamos Centriniame notarų autentiškų dokumentų registre, kurį tvarko Slovakijos Respublikos Notarų rūmai. Asmuo, turintis autentišką dokumentą, jo tikrumą gali nustatyti, patikrindamas Notarų rūmų tinklapyje, kur Slovakijos Respublikoje šis dokumentas buvo išduotas bei kuris notaras jį sudarė. Autentiško dokumento turinys nėra skelbiamas.

4.5.  Ar vedybų sutartis, sudaryta užsienio valstybėje pagal užsienio teisę, gali būti įregistruota Jūsų valstybėje? Jei taip, kokios sąlygos taikomos tokios sutarties įregistravimui?

Slovakijoje nėra sutarčių dėl santuokinio turto režimo registro.

5.1. Kaip dalinamas (teisės in rem) turtas?

Jei nėra sutarties, kuri nustatytų kitaip, santuokos pasibaigimas reiškia bendrosios jungtinės nuosavybės režimo pasibaigimą, po kurio seka bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas (OZ 148 straipsnio 1 dalis). Nuosavybė gali būti padalijama šalių susitarimu arba teismo sprendimu pagal vieno iš sutuoktinių pareiškimą. Abiem atvejais laikoma, kad abiejų sutuoktinių dalys yra lygios. Kiekvienas iš sutuoktinių turi teisę pateikti ieškinį dėl su bendrąja jungtine nuosavybes susijusių išlaidų, padarytų iš jos asmeninės nuosavybės, kompensavimo ir atvirkščiai – privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės išlaidas, susijusias su jo asmenine nuosavybe. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo atveju būtina atskirai atsižvelgti į nepilnamečių vaikų poreikius bei į tai, kiek kiekvienas sutuoktinis prisidėjo prie šeimos išlaikymo ir bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimo ir tvarkymo. Nustačius kiekvieno sutuoktinio indėlio dydį, būtina atsižvelgti į bendrų vaikų priežiūrą ir bendro namų ūkio tvarkymą (OZ 150 straipsnis).

Jei per trejus metus pasibaigus bendrosios jungtinės nuosavybės režimui nesudaroma nuosavybės padalijimo sutartis ir nei vienas sutuoktinis nesikreipia į teismą su pareiškimu dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, laikoma, kad kilnojamasis bendrosios jungtinės nuosavybės turtas kaip savininkui priklauso išskirtinai tam sutuoktiniui, kuris jį naudoja savo reikmėms, šeimos ar namų ūkio poreikiams. Kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto atžvilgiu laikoma, kad sutuoktiniai jie yra bendrasavininkiai ir turtas jiems priklauso lygiomis dalimis. Tos pačios nuostatos taikomos ir bendrosioms sutuoktinių turtinėms teisėms, tokioms kaip teisė į bendras santaupas ir reikalavimus (OZ 149 straipsnio 4 dalis).

5.2. Kas atsakingas už skolas po skyrybų / separacijos?

Nepasinaudojus trejų metų laikotarpiu suteikiama galimybe padalinti turtą, atsiranda teisinė prezumpcija, kad buvęs sutuoktinis tokia pačia dalimi yra atsakingas už įsiskolinimus. Susitarimo tarp sutuoktinių nesikreipiant į teismą atveju arba nagrinėjant bylą teisme, taip pat nustatomos santuokos metu susidariusios skolos, kilusios iš bendrosios jungtinės nuosavybės tvarkymo. Šis nustatymas taikomas tik sutuoktiniams ir netaikomas trečiosioms šalims. Todėl trečiosios šalys turi teisę pareikšti reikalavimus sumokėti skolas abiems iš buvusių sutuoktinių.

5.3. Ar vienas sutuoktinis gali reikalauti kompensacijos??

Kiekvienas iš sutuoktinių turi teisę pareikalauti išlaidų bendrajai jungtinei nuosavybei iš jo asmeninės nuosavybės grąžinimo. Reikalavimas turi būti padengiamas iš kito sutuoktinio dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Nustatant bendrąją jungtinę nuosavybę, turtas sutuoktiniams padalijamas proporcingai pagal jų turimos dalies dydį. Jei sutuoktiniui paskirto turto dalis yra didesnė, nei jo dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tas sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui pinigine išmoka kompensuoti susidariusį skirtumą.

Vieno iš sutuoktinių mirties atveju bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymas (jei dėl to nebuvo pradėtas teisminis procesas) užbaigiamas paveldėjimo procesiniais veiksmais, kuriuos atlieka notaras, kaip teismo įgaliotinis.

Po to, kai likusiam gyvam sutuoktiniui paskiriama jo bendrosios jungtinės nuosavybės dalis (paprastai jam atitenka pusė turto), jam suteikiama teisė paveldėti mirusiojo sutuoktinio turto dalį. Jei likęs gyvas sutuoktinis paveldi kartu su mirusiojo palikuoniais (pvz., vaikais), jam tenka tokia pati dalis, kaip ir kiekvienam vaikui. Jei nėra tiesioginių palikuonių ir likęs gyvas sutuoktinis paveldi turtą kartu su mirusiojo tėvais, jam tenka mažiausiai pusė mirusiojo turto.

Ne.

Slovakijos teisėje nepripažįstamos registruotos ar neregistruotos partnerystės.

Skyrybų, santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos egzistavimo ar neegzistavimo patvirtinimo bylos yra apylinkės teismų toje vietovėje, kurioje buvo paskutinė sutuoktinių bendra gyvenamoji vieta, kompetencijoje, jei bent vienas iš sutuoktinių toje vietoje gyvena ne mažiau kaip vienus metus. Jei pagal minėtas aplinkybes negalima nustatyti teismingumo, tai byla iš esmės yra ieškovo bendrojo teismo kompetencijoje, o jei negalima nustatyti ir tokio teismo, bylą nagrinėja ieškovo bendrasis teismas (Občianskeho súdneho poriadku – Civilinio proceso kodekso (toliau – OSP) 88 straipsnis. Bendrasis teismas yra apylinkės, kurioje yra tos šalies piliečio gyvenamoji vieta, teismas, o jei jis neturi gyvenamosios vietos, tai apylinkės, kurioje yra piliečio buvimo vieta, teismas.

Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės ir kitos nuosavybės po skyrybų nustatymo bylos arba bendro būsto nuomos nutraukimas yra teismo, nagrinėjančio skyrybų bylą, kompetencijoje. Sprendžiant santuokos klausimus, Slovakijos teismams suteikiama tarptautinė jurisdikcija, jei bent vienas iš sutuoktinių yra Slovakijos Respublikos pilietis. Jei nei vienas iš sutuoktinių nėra Slovakijos pilietis, Slovakijos teismams jurisdikcija suteikiama tokiais atvejais:

• jei Slovakijoje yra bent vieno iš sutuoktinių gyvenamoji vieta ir jei teismo sprendimas gali būti pripažįstamas šalyse, kuriose gyvena abu sutuoktiniai, arba
• jei bent vienas iš sutuoktinių ilgesnį laiką gyveno Slovakijos Respublikoje, arba
• santuokos negaliojimo pripažinimo atvejais, jei sutuoktiniai gyvena Slovakijoje. (ZMPS 38 straipsnis)