1.1. Kokia teisė reglamentuoja sutuoktinių turtą? Kokiais kriterijais ir (arba) taisyklėmis vadovaujamasi parenkant taikytiną teisę? Į kokias tarptautines konvencijas atsižvelgiama sprendžiant tam tikrose šalyse gyvenančių sutuoktinių turto klausimus?

Sutuoktinių asmeninius ir turtinius santykius reguliuoja tos šalies teisė, kurios piliečiai yra abu sutuoktiniai. Jei jie yra skirtingų šalių piliečiai, taikoma tos šalies teisė, kurioje yra nuolatinė jų gyvenamoji vieta. Jei jie nėra tos pačios šalies piliečiai ir neturi nuolatinės gyvenamosios vietos toje pačioje šalyje, taikoma tos šalies teisė, kurioje jie paskutinį kartą kartu gyveno. Jei taikytinos teisės negalima nustatyti pagal šias taisykles, taikoma tos šalies teisė, su kuria sutuoktiniai yra artimiausiai susiję (Tarptautinės privatinės teisė ir proceso įstatymo 38 straipsnio 1 dalis).

Taip pat turtinius nesusituokusių kartu gyvenančių partnerių santykius reguliuoja tos šalies teisė, kurios piliečiai yra abu partneriai. Jei jie yra skirtingų šalių piliečiai, taikoma tos šalies teisė, kurioje yra bendra jų gyvenamoji vieta.

Jei susituokusi pora sudarė sutartį dėl nuosavybės, taikytina teisė, kuri buvo taikoma jų turtiniams santykiams tuo metu, kai jie sudarė sutartį.

Dvišalės konvencijos dėl tarptautinės teisinės pagalbos, kuriose numatytos sutuoktinių turtinių santykių teisės kolizijos taisyklės, yra pasirašytos su Čekija, Prancūzija, Vengrija, Mongolija, Lenkija, Rumunija, Rusijos Federacija ir Slovakija (žr. http://www.mp.gov.si/).

1.2. Ar sutuoktiniai gali rinktis taikomą teisę? Jei taip, kaip reglamentuojamas toks pasirinkimas (pavyzdžiui, įstatymų pasirinkimas, oficialūs reikalavimai, įstatymų taikymas atgaline data)?

Sutuoktiniai gali pasirinkti jų turtiniams santykiams taikytiną teisę, jei iš pradžių jų turtiniams santykiams taikyta teisė leidžia daryti tokį pasirinkimą (Tarptautinės privatinės teisės ir proceso įstatymo 39 straipsnis). Tačiau pasirinktoji teisė nebus taikoma, jei dėl jos taikymo daromas poveikis prieštaraus Slovėnijos Respublikos viešajai tvarkai (Tarptautinės privatinės teisės ir proceso įstatymo 6 straipsnis). Pačioje Slovėnijos teisėje nenumatyta galimybė pasirinkti taikytiną teisę.

2.1. Apibūdinkite bendruosius principus: Koks turtas laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe? Koks turtas laikomas atskira sutuoktinių nuosavybe?

Įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas yra bendrosios nuosavybės režimas, grindžiamas bendra turto nuosavybės teise. Jis derinamas su atskira atskirojo turto, kuris priklausė vienam iš sutuoktinių iki santuokos arba kurį jis / ji neatlygintinai gavo santuokos laikotarpiu (pvz., dovana arba palikimas), ar gavo iš atskirojo turto (pvz., palūkanos ir vaisiai), nuosavybės teise.

Remiantis Slovėnijos Šeimos kodekso 67 straipsniu bendrąją sutuoktinių nuosavybę sudaro visos nuosavybės teisės, kurios yra įgytos darbu arba gautos iš bendrosios nuosavybės santuokos ir sutuoktinių bendro gyvenimo laikotarpiu, neatsižvelgiant į tai, kurio iš sutuoktinių vardu ji įgyta. Bendrajai sutuoktinių nuosavybei priskiriama ir nuosavybė, įgyta remiantis ir pasinaudojus bendrąja sutuoktinių nuosavybe, ir (arba) iš jos atsiradusi nuosavybė. Jei nuosavybė turi būti padalinta, laikoma, kad nuosavybė abiem sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis, nebent vienas iš sutuoktinių įrodo, kad jis / ji turi teisę į didesnę jos dalį. Jei dėl to kyla ginčas, teismas atsižvelgia ne tik į kiekvieno sutuoktinio pajamas, bet ir į kitas aplinkybes, pavyzdžiui, jų indėlį į namų ūkį, vaikų priežiūrą ir bendrosios nuosavybės priežiūrą.

Kiekvieno sutuoktinio atskira nuosavybe laikoma nuosavybė, kurią jis / ji įsigijo iki santuokos arba neatlygintinai gavo santuokos laikotarpiu (Slovėnijos Šeimos kodekso 77 straipsnio 1 dalis). Tačiau nepaisant įsigytos nuosavybės kilmės ar rūšies, sutuoktinio atskirai nuosavybei priskiriami mažesnės vertės vien tik jo / jos asmeniniam naudojimui skirti daiktai (Slovėnijos Šeimos kodekso 77 straipsnio 2 dalis).

2.2. Ar yra teisinių prielaidų dėl nuosavybės priskyrimo?

Visos asmeninės pajamos (įskaitant iš senatvės pensijos gaunamas pajamas) arba bet kokio pobūdžio užmokestis, gaunamas už sutuoktinio darbą, arba bendrosios nuosavybės duodamas pelnas teisiškai yra laikomos bendrosios nuosavybės dalimi. Sutuoktinis gali pareikalauti turtą laikyti jo / jos atskiruoju turtu tik, jei jis / ji įrodo, kad jis atsirado iki santuokos sudarymo arba kad jis nekyla iš bendrosios nuosavybės.

Sutuoktiniams taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (t. y. sutuoktinių bendrajai nuosavybei taikomas bendrosios nuosavybės teisinis režimas, o kiekvienam sutuoktiniui atskirai taikomas atskiros nuosavybės teisinis režimas), išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai sudarydami sutartį dėl nuosavybės valdymo ir teisinių santykių susitaria dėl nuosavybės teisinio režimo turinio. Tokiu atveju jiems taikomas sutartyje nustatytas sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas.

2.3. Ar sutuoktiniai turi vesti turto apskaitą? Jei taip, kada ir kaip?

Slovėnijos teisė nereikalauja sudaryti turto sąrašo.

2.4. Kas yra atsakingas už turto tvarkymą? Kas turi teisę disponuoti turtu? Ar vienas sutuoktinis gali pats disponuoti / tvarkyti turtą, ar tam būtinas antro sutuoktinio sutikimas (pavyzdžiui, sutuoktinių namo ar buto pardavimas)? Ar be antro sutuoktinio sutikimo sudarytas teisinis sandoris yra galiojantis? Ar sutikimo nedavęs sutuoktinis gali jį užginčyti?

Sutuoktiniai bendrai ir sutartinai administruoja ir naudoja bendrąją nuosavybę, jei jie nėra susitarę, kad tik vienas iš sutuoktinių turi teisę administruoti bendrąją nuosavybę ir disponuoti bendruoju turtu abiejų sutuoktinių naudai. Kitas sutuoktinis gali bet kada pasitraukti iš tokios sutarties. Jei vienas sutuoktinis perleidžia bendrąją nuosavybę neturėdamas reikalingo kito sutuoktinio sutikimo, pastarasis gali užginčyti tokį teisinį sandorį, jei trečioji sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad šis turtas yra bendrosios nuosavybės dalis. Antraip, jo netekęs sutuoktinis turi teisę reikalauti tik kompensacijos iš kito sutuoktinio. Sutuoktiniai negali atskirai disponuoti savo bendrosios nuosavybės nenustatyta dalimi, tačiau gali nepriklausomai naudotis savo nuosavybės teise į savo atskirąjį turtą.

2.5. Ar vieno sutuoktinio sudarytas teisinis sandoris įpareigoja jo laikytis ir kitą sutuoktinį?

Teisiniai sandoriai, susiję su bendrąja nuosavybe ir kasdieniais šeimos poreikiais, kuriuos sudaro tik vienas iš sutuoktinių, sudaro bendrus įpareigojimus, kurie yra privalomi abiem sutuoktiniams. Sutuoktiniai solidariai atsako už bendrus įsipareigojimus.

2.6. Kas yra atsakingas už santuokos metu susidariusias skolas? Iš kokio sutuoktinių turto kreditoriai gali išieškoti savo pinigus?

Abu sutuoktiniai solidariai atsako už skolas, sudarytas santuokos laikotarpiu, kurios susijusios su bendrąja nuosavybe ir šeiminėmis išlaidomis. Bendrąją nuosavybę ir, jei jos nepakanka, sutuoktinių atskirąjį turtą galima panaudoti kreditorių ieškiniams padengti. Jei vieno iš sutuoktinių indėlis dengiant bendrąją skolą viršija jam / jai tenkančią šios skolos dalį, jis / ji gali pareikalauti iš kito sutuoktinio atlyginti šias išlaidas. Jei skolų, kurios įpareigoja tik vieną iš sutuoktinių, kreditoriai nori, kad šios skolos būtų padengtos naudojant bendrąją nuosavybę, pirma jie turi kreiptis į teismą, kad šis nustatytų skolą turinčio sutuoktinio bendrosios nuosavybės dalį, tada jie gali siekti, kad skola būtų padengta naudojant nustatytąją dalį, kuri priklauso skolą turinčiam sutuoktiniui.

Jei vykdymo procese leidžiama parduoti vienam iš sutuoktinių priklausančios bendrosios nuosavybės dalį, kitas sutuoktinis įgyja pirmenybės teisę nusipirkti tą dalį už remiantis vykdymą ir saugumą reglamentuojančiu teisės aktu nustatytą kainą. Vieno iš sutuoktinių bankroto atveju to sutuoktinio atžvilgiu atitinkamą procedūrą vykdantis teismas priimdamas sprendimą dėl teisių netaikyti tam tikrų nuostatų patikrinimo remiantis bankroto administratoriaus pasiūlymu nustato, kad bankrutuojančiam skolininkui priklauso pusė bendrosios nuosavybės, išskyrus atvejus, kai kitas sutuoktinis pateikia prašymą dėl teisės netaikyti. Jei bankroto administratorius apskaičiuoja, kad bankrutuojančiam skolininkui priklauso daugiau nei pusė bendrosios nuosavybės, jis kaip bankrutuojančio skolininko teisinis atstovas turi pareikalauti nustatyti bankrutuojančiam skolininkui priklausančios nuosavybės dalį. Vykstant vieno iš sutuoktinių asmens bankroto procedūrai kitas sutuoktinis gali pateikti prašymą dėl teisės netaikyti tam tikrų nuostatų norėdamas įrodyti, kad jam ar jai priklauso didesnė bendrosios nuosavybės dalis. Jei tas kitas sutuoktinis minėto prašymo nepateikia, laikoma, kad jis ar ji paprašė teisės netaikyti tam tikrų nuostatų pusei bendrosios nuosavybės vykstant asmens bankroto procedūrai.

3.1. Kokias nuostatas galima keisti sutartimi, o kokių ne? Kokius sutuoktinių turto režimus galima pasirinkti?

Naujas Slovėnijos Šeimos kodeksas reglamentuoja galimybę susitarti dėl nuosavybės valdymo ir teisinių santykių. Susitarimas dėl nuosavybės valdymo ir teisinių santykių yra įforminamas sutartimi, kurioje sutuoktiniai susitaria dėl jiems taikomo nuosavybės teisinio režimo turinio, kuris skiriasi nuo teisės aktais nustatyto nuosavybės teisinio režimo turinio. Be to, sutuoktiniai gali vieningai susitarti dėl visų kitų turtinių santykių, kurių bus laikomasi santuokos metu ir skyrybų atveju. Prieš sudarydami sutartį dėl nuosavybės valdymo ir teisinių santykių sutuoktiniai turi informuoti vienas kitą apie savo nuosavybės statusą; jei jie to nepadaro, sutartis dėl jų nuosavybės valdymo ir teisinių santykių gali būti ginčijama. Sutartyje dėl nuosavybės valdymo ir teisinių santykių gali būti susitariama ir dėl abipusės paramos bei dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo skyrybų atveju.

3.2. Kokie yra oficialūs reikalavimai ir su kuo turėčiau susisiekti?

Leistina sutartis tarp sutuoktinių ir visi jos pakeitimai privalo būti įforminti oficialiu notaro patvirtintu dokumentu.

Sutuoktinių sutartis dėl nuosavybės valdymo ir teisinių santykių turi būti įforminama tiesiogiai vykdomu notariniu aktu. Prieš pasirašant sutartį notaras privalo ją paaiškinti; sutartis registruojama sutarčių dėl nuosavybės valdymo ir teisinių santykių registre. Jei sutartis dėl nuosavybės valdymo ir teisinių santykių yra negaliojanti, sutuoktiniams taikomas teisės aktais nustatytas nuosavybės teisinis režimas. Jei sutartis dėl nuosavybės valdymo ir teisinių santykių nėra įregistruota sutarčių dėl nuosavybės valdymo ir teisinių santykių registre, su trečiaisiais asmenimis susijusiais atvejais daroma prielaida, kad sutuoktinių turtiniams santykiams taikomas teisės aktais nustatytas nuosavybės teisinis režimas.

3.3. Kada galima sudaryti sutartį ir kada ji įsigalioja?

Sutartys, kuriose nustatoma, kad atskirasis turtas priskiriamas bendrajai nuosavybei, gali būti sudaromos tik santuokos laikotarpiu.

Sudarant sutartį pasinaudojama pasirinkimo laisve: sutartyje nustatytas nuosavybės teisinis režimas sutuoktiniams pradedamas taikyti nuo sutarties dėl nuosavybės valdymo ir teisinių santykių sudarymo momento, nebent joje susitariama kitaip. Būsimų sutuoktinių sudaryta sutartis dėl nuosavybės valdymo ir teisinių santykių įsigalioja santuokos dieną arba pasirinktą dieną po jos (tai būsimi sutuoktiniai nurodo sutartyje dėl nuosavybės valdymo ir teisinių santykių).

3.4. Ar sutuoktiniai gali keisti sudarytą sutartį? Jei taip, kokiais atvejais?

Sudarant sutartį pasinaudojama pasirinkimo laisve: sutuoktiniai gali keisti jau sudarytą sutartį dėl nuosavybės valdymo ir teisinių santykių ir įforminti pakeitimą tiesiogiai vykdomu notariniu aktu; apie tokį pakeitimą pranešama sutarčių dėl nuosavybės valdymo ir teisinių santykių registrui.

3.5. Ar vedybų sutartyje galima nustatyti, jog ji galioja atgal, jei sutartis sudaroma santuokos metu?

Šeimos kodekso 85 straipsnyje nustatyta, kad sutartinis turto režimas sutuoktiniui taikomas nuo turtinių santykių reguliavimo sutarties sudarymo, jeigu joje nesusitarta kitaip. Būsimųjų sutuoktinių sudaryta turtinių santykių reguliavimo sutartis įsigalioja santuokos sudarymo dieną arba kitą dieną po santuokos sudarymo, kurią būsimieji sutuoktiniai nustato turtinių santykių reguliavimo sutartyje.

Todėl galima susitarti, kad sutartis įsigalios su tam tikru laiko vėlavimu, tuo tarpu susitarimas dėl turtinių santykių reguliavimo sutarties galiojimo atgaline data negalimas.

Sutartis dėl nuosavybės valdymo ir teisinių santykių registruojama sutarčių dėl nuosavybės valdymo ir teisinių santykių registre. Tai Slovėnijos notarų rūmų tvarkoma kompiuterinė duomenų bazė.

4.5.  Ar vedybų sutartis, sudaryta užsienio valstybėje pagal užsienio teisę, gali būti įregistruota Jūsų valstybėje? Jei taip, kokios sąlygos taikomos tokios sutarties įregistravimui?

Šeimos kodeksas aiškiai nenumato galimybės užsienio valstybėje pagal užsienio teisę sudarytą santuokos sutartį (turtinių santykių reguliavimo sutartį) įrašyti į turtinių santykių reguliavimo sutarčių registrą. 

Vis dėlto, daugumos nuomone, registracija būtų įmanoma, jei sutuoktiniai pateiktų notarui Slovėnijoje oficialią notarinio akto kopiją, patvirtintą dokumentą surašiusio notaro ir teismo vertėjo išverstą į slovėnų kalbą.

5.1. Kaip dalinamas (teisės in rem) turtas?

Abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti, kad teismas padalintų nuosavybę po santuokos nutraukimo (taip pat ir jos nutraukimo metu). Padalijimo taip pat gali pareikalauti vieno iš sutuoktinių kreditorius, dėl įpareigojimų, kurie kitam sutuoktiniui nėra privalomi. Pradiniame dalybų etape nustatoma bendroji nuosavybė ir sutuoktiniams priklausančios jos dalys. Dalinant bendrąją nuosavybę sutuoktiniams priklausančios dalys negali būti nustatomos kiekvieno atskiro vertingo dalyko atžvilgiu; nustatomos tik kiekvienam iš sutuoktinių priklausančios viso turto dalys. Lygių bendrosios nuosavybės dalių prezumpciją galima nuginčyti. Tokių ginčų atveju teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes (ypač į sutuoktinių pajamas, paramą, kurią vienas iš sutuoktinių teikia kitam, kuriam iš sutuoktinių skirta vaikų globa, sutuoktinių vykdomą namų ir šeimos priežiūrą, sutuoktinių išlaidas, patiriamas tvarkant bendrąją nuosavybę, ir bet kokio kito pobūdžio indėlį į bendrosios nuosavybės administravimą, priežiūrą ir didinimą).

Nustačius atitinkamas sutuoktinių dalis, prasideda antrasis etapas, kurio metu jie gali susitarti dėl turto padalijimo. Kad turtas būtu visiškai atskiras, jie gali pasirinkti arba fizinį, arba civilinį padalijimą, arba šių dviejų būdų derinį. Jei šiuo klausimu jie negali pasiekti susitarimo, teismas ne ginčų civilinio proceso metu privalo pirmiausia įvykdyti fizinį padalijimą, teikdamas pirmenybę šiam būdui, o ne civiliniam padalijimui, kurio metu turtas parduodamas, o įplaukos padalijamos. Fizinio padalijimo atveju kiekvienas iš sutuoktinių gauna, neviršijant jo / jos dalies, turtą, kurio atžvilgiu jis įrodo turįs teisėtesnį interesą. Sutuoktinis gauna turtą, kuris jam / jai reikalingas dėl profesijos ar kitos veiklos, ir kuriuo jis / ji gali užsidirbti pajamas, arba kuris išskirtinai reikalingas jo / jos asmeniniam naudojimui ir nėra jo / jos atskirasis turtas.

5.2. Kas atsakingas už skolas po skyrybų / separacijos?

Sutuoktiniai ir toliau solidariai atsako už bendrąsias skolas po santuokos nutraukimo iki bendrosios nuosavybės padalijimo, kada skolos taip pat turi būti padalintos. Jei jos nepadalijamos, sutuoktiniai ir toliau solidariai už jas atsako.

5.3. Ar vienas sutuoktinis gali reikalauti kompensacijos??

Jei vieno iš sutuoktinių atskirojo turto, kuris buvo panaudotas dengiant bendrąsias skolas, vertė viršija jam / jai tenkančią šios skolos dalį, jis / ji gali pareikalauti iš kito sutuoktinio atlyginti šias išlaidas.

Vieno iš sutuoktinių mirties atveju bendroji nuosavybė padalijama lygiai, ir mirusio sutuoktinio dalis tampa jo / jos turto dalimi. Pergyvenusio sutuoktinio įpėdiniai turi teisę prašyti, kad teismas nustatytų kitą dalių santykį. Atlikus padalijimą, pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal pirmąją ir antrąją paveldėjimo eilės tvarką. Pagal pirmąją paveldėjimo eilės tvarką pergyvenęs sutuoktinis paveldi kartu su palikėjo vaikais, o palikimas dalijamas į lygias dalis. Jei palikėjo vaikai nepergyveno jo, jo / jos sutuoktinis paveldi pagal antrąją paveldėjimo eilės tvarką kartu su palikėjo tėvais ir gauna pusę palikimo.

Ne.

Bendrasis gyvenimas apibrėžiamas kaip ilgalaikė partnerystė, panaši į santuokinį ryšį, tarp heteroseksualių partnerių, kurie susituoktų, jei norėtų. Tai reiškia, kad negali būti jokių teisinių kliūčių jų santuokai. Kartu gyvenantiems partneriams taikomas toks pat nuosavybės teisinis režimas, kaip ir sutuoktiniams taikomas nuosavybės teisinis režimas. Todėl bendroji nuosavybė sudaroma taip pat, kaip ir susituokusių porų atveju. Heteroseksualūs partneriai negali atlikti registracijos. Beveik neįmanoma nustatyti, kada ryšys tampa ilgalaikis, todėl visas turtas, įgytas partneriams pradėjus gyventi kartu, sudaro bendrąją nuosavybę tais atvejais, kai nėra kliūčių porai susituokti.

Homoseksualūs partneriai gali sudaryti registruotą partnerystę, kurios pasekmės partnerių turtinių santykių atžvilgiu yra tokios pat, kaip ir santuokos (Tos pačios lyties civilinės partnerystės registravimo įstatymas).

Pagal bendrąsias jurisdikcijos taisykles, Slovėnijos teismai turi tarptautinę jurisdikciją spręsti ginčus dėl sutuoktinių turto, jei atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Slovėnijos Respublikoje. Jei atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kurioje nors kitoje šalyje, jurisdikciją taip pat galima pagrįsti jo / jos laikinąja gyvenamąja vieta Slovėnijoje (Tarptautinės privatinės teisės ir proceso įstatymo 48 straipsnis). Jei ginčai dėl sutuoktinių turto yra susiję su nuosavybe, kuri yra Slovėnijos Respublikoje, Slovėnijos teismas turi jurisdikciją šiuo klausimu, net jei atsakovas neturi gyvenamosios vietos Slovėnijos Respublikoje. Jei didžioji nuosavybės dalis yra Slovėnijos Respublikoje, o likusioji dalis yra užsienyje, teismas gali priimti sprendimą dėl užsienyje esančios nuosavybės tik priėmęs sprendimą dėl Slovėnijos Respublikoje esančio turto ir tik atsakovui su tuo sutinkant (Tarptautinės privatinės teisės ir proceso įstatymo 67 straipsnis).