1.1. Kokia teisė reglamentuoja sutuoktinių turtą? Kokiais kriterijais ir (arba) taisyklėmis vadovaujamasi parenkant taikytiną teisę? Į kokias tarptautines konvencijas atsižvelgiama sprendžiant tam tikrose šalyse gyvenančių sutuoktinių turto klausimus?

Santuokoje įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji nuosavybė, net jeigu vienas iš jų neturėjo savo pajamų dėl studijų, namų ūkio ar vaikų priežiūros ir pan., jeigu jų sutartimi ar įstatymu nenustatyta kitaip.

Laikoma, kad santuokoje įgytas turtas, išskyrus asmeninio naudojimo daiktus ir išimtis, numatytas Ukrainos šeimos kodekso 57 straipsnyje, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Tokią prezumpciją nustato Ukrainos civilinio kodekso 368 straipsnis ir Ukrainos šeimos kodekso 60 straipsnis. Galiojantys Ukrainos teisės aktai vadovaujasi „vieno santuokos pasekmių statuso“ koncepcija, pagal kurią visiems sutuoktinių teisiniams santykiams (asmeniniams ir santuokiniams) taikomas bendrųjų santuokos padarinių statusas. Ši nuostata visų pirma įtvirtinta 1981 m. ES Ministrų Komiteto rekomendacijose „Dėl sutuoktinių teisių į namų ūkio išlaikymą ir naudojimąsi šeimos būstu“.

Ukraina ratifikavo Konvenciją dėl teisinės pagalbos ir teisminių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, sudarytą 1993 metais Minske (http://zakon3.rada.gov.ua/laws/show/997_009).

Ukraina taip pat pasirašė sutartis dėl teisinės pagalbos šeimos bylose su tokiomis šalimis kaip

• Lietuva (http://zakon3.rada.gov.ua/laws/show/440_002),
• Uzbekistanas (http://zakon3.rada.gov.ua/laws/show/860_013), 
• Suomija (http://zakon2.rada.gov.ua/laws/show/246_008), 
• Albanija (http://zakon2.rada.gov.ua/laws/show/246_008), kuriose reglamentuojami sutuoktinių nuosavybės klausimai.

Pabrėžtina, kad sutuoktiniai turi teisę atsisakyti bendro sutuoktinių turto režimo reguliavimo, sudarydami vedybų sutartį.

1.2. Ar sutuoktiniai gali rinktis taikomą teisę? Jei taip, kaip reglamentuojamas toks pasirinkimas (pavyzdžiui, įstatymų pasirinkimas, oficialūs reikalavimai, įstatymų taikymas atgaline data)?

Ukrainos šeimos kodekso 63 straipsnis numato, kad sutuoktiniai turi lygias teises valdyti, naudoti jiems priklausantį turtą ir juo disponuoti, kadangi turtas yra bendras, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.

Pagal Ukrainos įstatymo „Dėl tarptautinės privatinės teisės“ 59 str., 61 str. nuostatas, sutuoktiniai, norėdami reguliuoti sutuoktinių turto režimo pasekmes, gali pasirinkti, kad būtų taikoma valstybės, kurioje vienas iš sutuoktinių turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teisė, arba, jeigu sutuoktiniai turi nekilnojamo turto, valstybės, kurioje yra nekilnojamas turtas, teisė.

2.1. Apibūdinkite bendruosius principus: Koks turtas laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe? Koks turtas laikomas atskira sutuoktinių nuosavybe?

Sutuoktinių turto režimą nustato Ukrainos šeimos kodeksas. 

Nacionalinė teisinė praktika taip pat atitinka Konvencijos dėl teisinės pagalbos ir teisminių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose nuostatas (http://zakon3.rada.gov.ua/laws/show/997_009), ir tarptautines sutartis dėl teisinės pagalbos šeimos bylose, pasirašytas

• su Lietuva (http://zakon3.rada.gov.ua/laws/show/440_002),
• Uzbekistanu (http://zakon3.rada.gov.ua/laws/show/860_013), 
• Suomija (http://zakon2.rada.gov.ua/laws/show/246_008)
• ir Albanija (http://zakon2.rada.gov.ua/laws/show/246_008).

Ukrainos šeimos kodekso 61 straipsnis nustato, kad visas turtas, išskyrus į civilinę apyvartą neįtrauktą turtą, gali būti bendrosios sutuoktinių nuosavybės teisės objektas.

Sutuoktinių bendros nuosavybės teisės objektu yra vieno iš jų gaunamas darbo užmokestis, pensija, stipendija, kitos pajamos.

Jeigu vienas iš sutuoktinių sudaro sutartį šeimos naudai, pinigai, kitas turtas, įskaitant honorarus ir pelną, gauti pagal šią sutartį, yra jų bendra nuosavybė.

Vieno iš sutuoktinių santuokoje įgyti profesinei veiklai skirti daiktai (muzikos instrumentai, biuro įranga, medicininė įranga ir kt.) yra jų bendra nuosavybė.

Šio kodekso 57 straipsnyje apibrėžiamas turtas, kuris yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė, visų pirma:

• 1) vieno iš sutuoktinių turtas, įgytas iki santuokos;
• 2) santuokoje dovanojimo sutartimi ar paveldėjimo būdu vieno iš sutuoktinių įgytas turtas;
• 3) vieno iš sutuoktinių santuokoje už asmenines lėšas įgytas turtas;
• 4) būstas, kurį vienas iš sutuoktinių įgijo santuokoje jį privatizavęs pagal Ukrainos įstatymą „Dėl Valstybinio būsto fondo privatizavimo“;
• 5) žemės sklypas, kurį vienas iš sutuoktinių valdė ir įgijo santuokoje, jį privatizuojant arba gavo privatizavus valstybinę žemę, komunalines žemės ūkio įmones, įstaigas ir organizacijas, arba gavo iš valstybės ir komunalinės žemės pagal laisvo privatizavimo normas, nustatytas Ukrainos žemės kodekse.

Nuosavas turtas taip pat yra:

• asmeninio naudojimo daiktai, įskaitant juvelyrinius dirbinius, net jeigu jie įsigyti už bendrus sutuoktinių pinigus;
• prizai ar atlygiai, gauti už asmeninius nuopelnus (teismas gali pripažinti kito sutuoktinio teisę į šio prizo ar atlygio dalį, jei nustatoma, kad jo veiksmai (namų ūkio išlaikymas, vaikų auklėjimas ir kt.) prisidėjo prie jo gavimo) ;
• pinigai, gauti kaip kompensacija už vienam iš sutuoktinių priklausančio turto praradimą (sugadinimą), taip pat moralinės žalos atlyginimą;
• draudimo išmokos, gautos už asmens privalomąjį draudimą ir savanoriškąjį asmens draudimą, jeigu draudimo įmokos buvo mokamos iš kiekvieno iš sutuoktinių asmeninių lėšų.

Nutrūkus faktiniams santuokiniams santykiams, kiekvieno iš sutuoktinių gyvenimo skyrium metu įgytą turtą teismas gali pripažinti bendru turtu.

Jeigu kartu su bendromis lėšomis į įsigyjamą turtą buvo investuotos vienam iš sutuoktinių priklausančios lėšos, įnašo dydį atitinkanti įsigyto turto dalis yra jo nuosavo turto dalis.

2.2. Ar yra teisinių prielaidų dėl nuosavybės priskyrimo?

Ukrainos šeimos kodekso 70 straipsnyje numatyta, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis sutuoktinių turtas dalijamas lygiomis dalimis, jeigu jų susitarime ar vedybų sutartyje nenumatyta kitaip.

Kilus ginčui dėl turto paskirstymo, teismas gali nesilaikyti lygių dalių principo esant esminėms aplinkybėms, ypač jeigu vienas iš sutuoktinių nesirūpino šeimos finansiniu išlaikymu, jeigu jis nuslėpė, sunaikino, sugadino ar išleido bendrą turtą, dėl ko nukentėjo jo šeima.

Vieno iš sutuoktinių turto dalis teismo sprendimu gali būti padidinta, jeigu jis gyvena su vaikais ar neįgaliais pilnamečiais vaikais, jeigu jų gaunamos paramos nepakanka jų fiziniam ir dvasiniam vystymuisi bei gydymui.

Bendras sutuoktinių turtas gali būti padalijamas šalių susitarimu, sudarant sutartį dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo, arba teisme. Ukrainoje per pastaruosius 10 metų gerokai padidėjo bendro sutuoktinių turto padalijimo pagal sutartį be teisminio proceso skaičius, o tai padeda išspręsti konfliktus ir maksimaliai atsižvelgti į kiekvieno sutuoktinio interesus.

Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimas galimas registruotos santuokos metu ar ją nutraukus. Sutuoktinių (buvusių sutuoktinių) bendro turto padalijimo sutartį privalo patvirtinti notaras.

Be to, nustatydamas palikimą notaras, kuris išduoda paveldėjimo teisės liudijimą kaip paveldėto turto nuosavybės teisės aktą, turi išsiaiškinti klausimą, ar šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių (buvusių sutuoktinių) nuosavybė. Jeigu turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių (buvusio sutuoktinio), iš kurių vienas yra miręs, nuosavybė, notaras pergyvenusiam sutuoktiniui išduoda nuosavybės teisės liudijimą į šio turto dalį.

2.3. Ar sutuoktiniai turi vesti turto apskaitą? Jei taip, kada ir kaip?

Tokia procedūra neprivaloma. Turto apyrašas ir vertinimas privalomas tik tuo atveju, kai sutuoktiniai dalijasi turtą arba teismo prašymu, siekiant išspręsti ginčą dėl bendro turto.

2.4. Kas yra atsakingas už turto tvarkymą? Kas turi teisę disponuoti turtu? Ar vienas sutuoktinis gali pats disponuoti / tvarkyti turtą, ar tam būtinas antro sutuoktinio sutikimas (pavyzdžiui, sutuoktinių namo ar buto pardavimas)? Ar be antro sutuoktinio sutikimo sudarytas teisinis sandoris yra galiojantis? Ar sutikimo nedavęs sutuoktinis gali jį užginčyti?

Ukrainos šeimos kodekso 65 ir 67 straipsniai nustato, kad turtu, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai disponuoja bendru sutarimu.

Kai vienas iš sutuoktinių sudaro sutartį, laikoma, kad jis veikia su kito sutuoktinio sutikimu. Sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pripažinti kito sutuoktinio be jo sutikimo sudarytą sutartį negaliojančia, jeigu ši sutartis peržengia smulkaus buitinio pobūdžio sutarties ribas. Jeigu vienas iš sutuoktinių pageidauja sudaryti sutartį, kurią turi patvirtinti notaras ir/ar ji turi būti įregistruota valstybiniame registre, ar sutartį dėl vertingo turto, kito sutuoktinio sutikimas turi būti pateiktas raštu.

Jeigu sutikimas duodamas sudaryti sutartį, kurią turi patvirtinti notaras ir/ar ji turi būti įregistruota valstybiniame registre, jis turi būti patvirtintas notaro. Toks sutikimas surašomas prašymo forma, kuriame vieno iš sutuoktinių parašo tikrumas paliudijamas notaro.

Sutartis, kurią vienas sutuoktinis sudaro šeimos naudai, sukuria prievoles kitam sutuoktiniui, jeigu pagal sutartį gautas turtas naudojamas šeimos interesams. Sutuoktinis turi teisę sudaryti jam priklausančios dalies bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje pirkimo-pardavimo, mainų, dovanojimo, išlaikymo (rūpybos), įkeitimo sutartį su trečiuoju asmeniu tik po to, kai nustatomas sutuoktiniui priklausančio turto dalies dydis natūra ar turto naudojimosi tvarka.

Sutuoktiniai turi teisę patikrinti savo dalį bendrojoje nuosavybėje prieš nustatant jos dydį ir pobūdį.

Pagal Ukrainos civilinio kodekso 369 straipsnio antrą dalį ir Ukrainos šeimos kodekso 65 straipsnio antrą dalį, kai vienas iš sutuoktinių sudaro sutartį dėl disponavimo bendru turtu, laikoma, kad jis veikia su kito sutuoktinio sutikimu.

Tačiau vieno iš sutuoktinių sutarties dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe sudarymas be kito sutuoktinio sutikimo negali būti pagrindas tokią sutartį pripažinti negaliojančia, nebent teismas nustatytų, kad sutuoktinis, sudaręs sutartį dėl disponavimas bendru turtu ir trečiasis asmuo (kita sutarties šalis) veikė nesąžiningai, tai yra trečiasis asmuo žinojo arba iš bylos aplinkybių negalėjo nežinoti, kad turtas priklauso sutuoktiniams bendros nuosavybės teise, o sutartį sudarantis sutuoktinis negavo kito sutuoktinio sutikimo.

Ukrainos Aukščiausiasis Teismas mano, kad vieno iš sutuoktinių sutikimo dėl bendro turto perleidimo nebuvimas pats savaime negali būti priežastis pripažinti sutartį negaliojančia – tokiu atveju kitas sutuoktinis turi teisę gauti jam priklausančios turto dalies dydžio kompensaciją.

2.5. Ar vieno sutuoktinio sudarytas teisinis sandoris įpareigoja jo laikytis ir kitą sutuoktinį? 

Kai vienas iš sutuoktinių sudaro sutartis, laikoma, kad jis veikia su kito sutuoktinio sutikimu. Sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pripažinti kito sutuoktinio be jo sutikimo sudarytą sutartį negaliojančia, jeigu ši sutartis peržengia smulkaus buitinio pobūdžio sutarties ribas.

2.6. Kas yra atsakingas už santuokos metu susidariusias skolas? Iš kokio sutuoktinių turto kreditoriai gali išieškoti savo pinigus?

Kiekvienas iš sutuoktinių asmeniškai atsako už savo skolas, jeigu laidavimo ar vedybų sutartyje nenumatyta kitaip.

Pagal Ukrainos civilinio kodekso 1054 straipsnio 1 dalį paskolos sutartis yra sandoris, kuriuo siekiama įgyti nuosavybės teisę į lėšas ir kuris nesukuria įsipareigojimų kitam sutuoktiniui, o tik paskolos gavėjui, kaip sutarties šaliai.

Vieno iš sutuoktinių pasirašyta paskolos sutartis neturėtų užtraukti kito sutuoktinio atsakomybės, nebent jis yra pasirašęs laidavimo sutartį.

Ukrainoje galiojanti vieno iš sutuoktinių paskolos sutarties sudarymo teisinė praktika numato paralelų laidavimo sutarties sudarymą su kitu sutuoktiniu.

Pagal Ukrainos civilinio kodekso 553 straipsnį laiduotojas garantuoja skolininko kreditoriui jo prievolių įvykdymą. Laiduotojas atsako kreditoriui už skolininko įsipareigojimų nevykdymą. Kitaip sakant, laidavimas yra prievolių (dažniausiai piniginių) įvykdymo užtikrinimo priemonė, o ne sandoris, kuriuo siekiama disponuoti laiduotojui priklausančiu turtu. Laidavimo sutartis nesukuria prievolių jokiam kitam asmeniui, išskyrus sutarties šalis.

Svarbu atkreipti dėmesį į Civilinio kodekso 578 straipsnio nuostatas, pagal kurias bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti įkeisti tik sutikus visiems bendraturčiams. Vieno iš sutuoktinių pasirašyta paskolos sutartis neturėtų užtraukti kito sutuoktinio atsakomybės, nebent jis yra pasirašęs laidavimo sutartį.

Laiduoti leidžiama tik iš civilinės apyvartos neišimtu turtu ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausančiu bei įkeistu turtu, sutikus visiems bendraturčiams.

Išieškoti skolas už vieno iš sutuoktinių prievoles galima tik iš jam priklausančio turto ir jo dalies jungtinėje nuosavybėje, kuri jam priskirta natūra.

Skola gali būti išieškoma iš santuokoje vieno iš sutuoktinių įsigyto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jeigu teismas nusprendžia, kad vienas iš sutuoktinių sutartį sudarė šeimos naudai ir viskas, kas buvo gauta pagal sutartį, buvo panaudota šeimai.

Jeigu reikia atlyginti vieno iš sutuoktinių nusikalstama veika padarytą žalą,  bausmė gali būti nukreipta į santuokoje įgytą bendrą turtą, jeigu teismas konstatuoja, kad toks turtas buvo įgytas už lėšas, gautas iš nusikalstamos veikos.

3.1. Kokias nuostatas galima keisti sutartimi, o kokių ne? Kokius sutuoktinių turto režimus galima pasirinkti?

Ukrainos šeimos kodekso 93 str. ir 97 str. numato, kad sutuoktiniai arba asmenys, ketinantys tuoktis, gali sudaryti vedybų sutartį, reglamentuojančią jų tarpusavio turtinius santykius, nustatančią jų turto režimą santuokoje ir pareigas. Pagal vedybų sutartį nekilnojamas turtas ir kitas turtas, kurio  nuosavybės teisė turi būti registruojama valstybiniame registre, negali būti perduotas vieno iš sutuoktinių nuosavybėn.

Vedybų sutartyje taip pat gali būti apibrėžtos sutuoktinių, kaip tėvų, turtinės teisės ir pareigos.

Vedybų sutartyje gali būti nurodytas turtas, kurį sutuoktinis perduoda bendriems šeimos poreikiams, taip pat nustatytas turto, kuris buvo padovanotas vestuvių proga, teisinis režimas.

Šalys gali susitarti, kad santuokoje įgytas turtas bus laikomas jų daline bendra nuosavybe arba asmenine nuosavybe. Šalys taip pat gali susitarti dėl galimos turto padalijimo tvarkos, taip pat ir santuokos nutraukimo atveju. Šalys turi teisę į vedybų sutartį įtraukti bet kokias kitas nuostatas dėl turto režimo, jeigu tai neprieštarauja visuomenės moralės principams.

3.2. Kokie yra oficialūs reikalavimai ir su kuo turėčiau susisiekti?

Vedybų sutartį turi patvirtinti notaras. Sutartis pripažįstama negaliojančia, jeigu nesilaikoma įstatyme numatyto reikalavimo dėl notarinio patvirtinimo. 

Sutuoktiniai privalo kompetentingas institucijas informuoti apie sudarytą vedybų sutartį, į kurią turi būti atsižvelgiama naudojantis sutuoktinių teisėmis. Ukrainoje dar nėra sukurtas vieningas elektroninis vedybų sutarčių registras. 

3.3. Kada galima sudaryti sutartį ir kada ji įsigalioja?

Iki santuokos sudaryta vedybų sutartis įsigalioja santuokos įregistravimo dieną, o povedybinė sutartis įsigalioja jos notarinio patvirtinimo dieną, apie tai nurodant sutarties tekste.

3.4. Ar sutuoktiniai gali keisti sudarytą sutartį? Jei taip, kokiais atvejais?

Į vedybų sutartį gali būti įtrauktos nuostatos, susijusios su sutarties sąlygų keitimu. Vienašališkai keisti sutarties sąlygas ar vienašališkai nutraukti sutartį nėra galimybės. Keisti sutarties sąlygas sutuoktiniai gali tik sudarę atitinkamą susitarimą, kurį turi patvirtinti notaras. 

3.5. Ar vedybų sutartyje galima nustatyti, jog ji galioja atgal, jei sutartis sudaroma santuokos metu?

Ukrainos teisės aktuose šiuo klausimu nėra jokių draudimų ar tiesioginių nurodymų. Pagal Ukrainos šeimos kodekso 100 straipsnį vedybų sutartį gali pakeisti sutuoktiniai. Susitarimą dėl vedybų sutarties pakeitimo turi patvirtinti notaras.

Ukrainos teisingumo ministerijos įsakyme „Dėl Ukrainos notarų notarinių veiksmų atlikimo (vykdymo) tvarkos patvirtinimo“ nustatyta, kad į vedybų sutartį gali būti įtrauktos nuostatos dėl jos sąlygų keitimo tvarkos. Vienašališkai keisti vedybų sutarties sąlygas ir vienašališkai nutraukti vedybų sutartį neleidžiama. Sutuoktiniai gali keisti vedybų sutartį, sudarydami atitinkamą susitarimą, kurį privalo patvirtinti notaras (5 skyriaus 2.6 str.).

Iš to, kas išdėstyta, santuokoje sudaryta vedybų sutartis bendru sutuoktinių susitarimu gali būti taikoma ir ankstesniems santykiams (nuo santuokos įregistravimo momento arba praėjus tam tikram laikui), tačiau tokį susitarimą privalo patvirtinti notaras.

Ukrainoje vedybų sutartį privalo patvirtinti notaras, tačiau ji neprivalo būti įregistruota valstybiniame registre.

Sutuoktinių turto teisinis režimas atskirai neregistruojamas. Pagal Ukrainos civilinio kodekso 182 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teisė ir kitos nekilnojamo daikto turtinės teisės, jų kilmė, perdavimas ir sutarčių nutraukimas turi būti registruojami valstybiniame registre. Nekilnojamo turto mokesčių registravimas valstybiniame registre yra viešas, registruojama elektroniniame valstybinių mokesčių registre.

Ukrainos notarai gali registruoti valstybiniuose registruose ir turi teisę įregistruoti turto nuosavybės teises. Todėl, valstybiniame registre registruojant nekilnojamo turto, jeigu jis yra bendras, nuosavybės teisę, nurodoma nuosavybės rūšis.  

Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės ar vieno iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teisinis režimas nustatomas atlikus visapusišką patikrinimą, atsižvelgiant į nuosavybės teisių įgijimo teisinį pagrindą ir tokių teisių įregistravimą valstybiniame registre, įstatymą ir vedybų sutarties egzistavimą/neegzistavimą.

4.1. Ar Jūsų šalyje yra sutuoktinių turto registrų? Kur?

Sutuoktiniai privalo kompetentingas institucijas informuoti apie sudarytą vedybų sutartį, į kurią turi būti atsižvelgiama naudojantis sutuoktinių teisėmis. Ukrainoje dar nėra sukurtas vieningas elektroninis vedybų sutarčių registras.

4.2. Kokie dokumentai registruojami? Kokia informacija registruojama?

4.3. Kas ir kaip gali gauti prieigą prie registre esančios informacijos?

4.4. Kokios yra registracijos teisinės pasekmės (teisėtumas, užginčijimas)?

4.5. Ar vedybų sutartis, sudaryta užsienio valstybėje pagal užsienio teisę, gali būti įregistruota Jūsų valstybėje? Jei taip, kokios sąlygos taikomos tokios sutarties įregistravimui?

5.1. Kaip dalinamas (teisės in rem) turtas?

Pagal Ukrainos šeimos kodekso 68 straipsnį santuokos nutraukimas nepanaikina teisės į santuokoje įgytą bendrą turtą. 

Po santuokos nutraukimo turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, disponuojama tik bendru sutuoktinių susitarimu. 

Sutuoktiniai turi teisę pasidalinti turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė,  nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo. 

Sutuoktiniai turi teisę pasidalinti turtą bendru susitarimu. 

Sutartį dėl nekilnojamo turto, kuriame yra sutuoktinių gyvenamoji vieta, buto, kito nekilnojamo turto ir dėl nekilnojamo turto priskyrimo turi patvirtinti notaras.  

5.2. Kas atsakingas už skolas po skyrybų / separacijos?

Atsakomybė už skolas, atsiradusias po santuokos nutraukimo/separacijos, tenka sutuoktiniui, kuris buvo skolininkas iki santuokos nutraukimo, jeigu laidavimo sutartis nebuvo sudaryta arba vedybų sutartyje nenumatyta priešingai.

Pagal vieno iš sutuoktinių prievoles teismo sprendimu paskirta bausmė gali būti nukreipta tik į jo asmeninį turtą ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį, kuri jam priskirta natūra.

Mokestis gali būti imamas už turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė sutuoktinių, jeigu teismas konstatuoja, kad sutartį vienas iš sutuoktinių sudarė šeimos naudai, o tai, kas buvo gauta pagal sutartį, buvo panaudota šeimos poreikiams.

Jeigu reikia atlyginti vieno iš sutuoktinių nusikalstama veika padarytą žalą,  bausmė gali būti nukreipta į santuokoje įgytą bendrą turtą, jeigu teismas konstatuoja, kad toks turtas buvo įgytas už lėšas, gautas iš nusikalstamos veikos.

5.3. Ar vienas sutuoktinis gali reikalauti kompensacijos??

5.3.1. Esant bendrojo sutuoktinių turto perviršio režimui:
Ar patenkinus ieškinį turi būti sumokėta pinigais ar natūra?
Kaip įvertinamas ieškinys?
Kokio dydžio kompensacija mokama?
Kada ieškiniui sueina senaties terminas?

5.3.2. Kitais atvejais (ne turto perviršio atveju)?
Pagal Ukrainos šeimos kodekso 71 straipsnį turtas, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniams padalijamas natūra.

Jeigu sutuoktiniai nesusitaria dėl turto pasidalijimo, ginčas sprendžiamas teisme. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į abiejų sutuoktinių, vaikų interesus ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Nedalomi daiktai paskiriami vienam iš sutuoktinių, jeigu jų sutartyje nenumatyta priešingai.

Profesinei veiklai skirti daiktai paskiriami sutuoktiniui, kuris jais naudojasi. Į šių daiktų vertę atsižvelgiama kitam sutuoktiniui priskiriant kitą turtą.

Piniginės kompensacijos skyrimas vienam iš sutuoktinių vietoje jo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, įskaitant gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą, leidžiamas tik jam sutikus.

Skirti piniginę kompensaciją vienam iš sutuoktinių galima, jeigu kitas sutuoktinis iš anksto sumoka atitinkamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą.

Jeigu nėra pakankamai kito areštuotino turto, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nedalomo turto bendraturčio kreditorius gali kreiptis į teismą su prašymu priskirti natūra jam priklausančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, kuri gali būti areštuota, išskyrus įstatymu numatytus atvejus. 

Naikinamoji senatis netaikoma prašymams dėl turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, jeigu santuoka tarp jų nėra nutraukta.

Prašymui dėl turto padalijimo, kuris pateikiamas po santuokos nutraukimo, taikomas trejų metų naikinamasis ieškinio senaties terminas.

Senaties terminas skaičiuojamas nuo dienos, kai vienas iš sutuoktinių sužinojo arba galėjo sužinoti apie jo nuosavybės teisių pažeidimą.

Įprastai visas sutuoktinių turtas yra bendras, mirus vienam sutuoktiniui, pusė turto atitenka jį pergyvenusiam sutuoktiniui, o kita pusė yra paveldima.

Įpėdinių prašymu notaras gali pradėti paveldėjimo bylą.

Kitą turto pusę gali paveldėti testamente nurodyti asmenys arba įpėdiniai pagal įstatymą. Pergyvenęs sutuoktinis, gyvenantis su vaikais, ar mirusio sutuoktinio tėvai yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Visas paveldimas turtas įpėdiniams padalijamas lygiomis dalimis.

Jeigu sutuoktiniai yra sudarę bendrą sutuoktinių testamentą, visas jų bendras turtas lieka pergyvenusiam sutuoktiniui. Nuosavybės teisę į šį turtą bendrame testamente nurodyti įpėdiniai gauna tik mirus pergyvenusiam sutuoktiniui.

Ukrainoje nenumatytas specialus porų, kurias sudaro skirtingų šalių piliečiai, turto režimas. 

Tačiau įstatymu gali būti numatyti bendro pobūdžio ribojimai tam tikros kategorijos turtui. Pavyzdžiui, užsieniečiui nuosavybės teise negali priklausyti žemės ūkio paskirties žemė. Jeigu tokia žemė buvo paveldėta, pagal Ukrainos Žemės kodekso 80 straipsnį ji turi būti perleista per vienerius metus.   

Sutuoktiniai, kurie nėra Ukrainos piliečiai, neturi teisės nuosavybės teise turėti žemės ūkio paskirties žemės.

Pagal galiojančius Ukrainos teisės aktus nėra teisinės registruotos ir neregistruotos partnerystės sąvokos.

Su santuoka susijusias bylas nagrinėja teismai (Civilinio proceso kodekso 15 straipsnis).

Esant neginčijamai jurisdikcijai, ypač pagal notaro patvirtintą sutartį, išieškojimas galimas vadovaujantis notaro vykdomaisiais dokumentais.

Jei sutuoktiniai yra Ukrainos piliečiai, gyvenantys Ukrainoje, bylas nagrinėja išimtinai Ukrainos teismai.

Jei vienas iš sutuoktinių yra užsienietis, ginčus dėl Ukrainoje esančio nekilnojamo turto padalijimo sprendžia tik Ukrainos teismai; tik Ukrainos teismai taip pat nagrinėja paveldėjimo bylas, jeigu testatorius yra Ukrainos pilietis ir gyvena Ukrainoje.