1.1. Kokia teisė reglamentuoja sutuoktinių turtą? Kokiais kriterijais ir (arba) taisyklėmis vadovaujamasi parenkant taikytiną teisę? Į kokias tarptautines konvencijas atsižvelgiama sprendžiant tam tikrose šalyse gyvenančių sutuoktinių turto klausimus?

Sutuoktinių nuosavybės santykius santuokos galiojimo laikotarpiu reglamentuoja bendrosios teisės nuostatos (įskaitant išlaikymo prievoles ir vedybų sutartis). Asmenims taikoma tos šalies, kurios piliečiais jie yra, teisė. Jei asmuo turi kelias pilietybes, iš kurių viena yra Vengrijos pilietybė, jam taikoma Vengrijos teisė. Jei asmuo turi kelių šalių pilietybes, išskyrus Vengrijos, arba jis neturi pilietybės, taikoma tos šalies, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta (nuolatinė gyvenamoji vieta yra vieta, kurioje asmuo nuolat gyvena, arba gyvena ketindamas įsikurti, teisė; 1979 m. Įstatyminio potvarkio Nr. 13 dėl privatinės tarptautinės teisės 12 straipsnio 1 dalis (toliau – PTTĮP). Jei asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vengrijoje, jam taikoma Vengrijos teisė. Jei asmuo turi nuolatines gyvenamąsias vietas tik įvairiose užsienio šalyse, jam taikoma tos šalies, su kuria jį sieja stipriausi ryšiai, teisė. Jei asmeniui taikomos teisės negalima nustatyti, remiantis pirmiau paminėtomis nuostatomis, ir tas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, jam taikoma teisė nustatoma pagal jo gyvenamąją vietą (įprasta gyvenamoji vieta, kur asmuo gyvena ilgesnį laiką be ketinimo įsikurti; PTTĮP 12 straipsnio 2 dalis). Jei asmuo turi kelias gyvenamąsias vietas, iš kurių viena yra Vengrijoje, jam taikoma Vengrijos teisė.

Jei sutuoktiniams taikomos skirtingos teisės, tai taikomos jų paskutinės bendrosios teisės normos. Jei tokios teisės nėra ar jos negalima nustatyti, taikoma tos šalies, kurioje yra paskutinė sutuoktinių bendra nuolatinė gyvenamoji vieta, teisė. Jei sutuoktiniai neturėjo bendros nuolatinės gyvenamosios vietos, tai turi būti taikoma bylą nagrinėjančio teismo ar kitos institucijos nacionalinė teisė. Sutuoktiniams taikomos teisės pasikeitimas neturi jokios įtakos tarp sutuoktinių jau egzistuojantiems nuosavybės santykiams (įskaitant išlaikymo prievoles ir vedybų sutartį).

(PTTĮP 11 straipsnis, 39 straipsnio 1–4 dalys)

Vengrija yra pasirašiusi teisinės pagalbos sutartis, kurios yra svarbios, nustatant taikomą teisę su šiomis šalimis: Albanija, Baltarusija, Bosnija-Hercegovina, Bulgarija, Kroatija, Kuba, Čekijos Respublika, Kosovu, Makedonija, Juodkalnija, Rusija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Lenkija, Rumunija ir Vietnamu.

1.2. Ar sutuoktiniai gali rinktis taikomą teisę? Jei taip, kaip reglamentuojamas toks pasirinkimas (pavyzdžiui, įstatymų pasirinkimas, oficialūs reikalavimai, įstatymų taikymas atgaline data)?

Vengrijos teisė sutuoktiniams neleidžia pasirinkti taikomos teisės.

2.1. Apibūdinkite bendruosius principus: Koks turtas laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe? Koks turtas laikomas atskira sutuoktinių nuosavybe?

Jei vedybų sutartyje nėra nustatyta kitaip, sudarę santuoką, sutuoktiniai bendro santuokinio gyvenimo laikotarpiu tampa bendrosios jungtinės nuosavybės režimo subjektais (įstatyminis sutuoktinių turto režimas). Po santuokos sudarymo įstatyminis sutuoktinių turto režimas įgis grįžtamąją galią laikotarpiui, kuriuo sutuoktiniai gyveno kaip partneriai iki santuokos sudarymo.

(2013 m. Įstatymo Nr. V dėl Civilinio kodekso (toliau - Civilinis kodeksas) 4:34 straipsnio 2 dalis ir 4:35 straipsnio 1 dalis)

Visas sutuoktinių bendrosios sutuoktinių  nuosavybės laikotarpiu bendrai ar individualiai įsigytas turtas sudaro nedalomą bendrą sutuoktinių nuosavybę, išskyrus turtą, priklausantį asmeninei sutuoktinių nuosavybei (žr. toliau). Gauta nauda iš asmeninės nuosavybės taip pat sudaro bendrosios nuosavybės dalį, jei ta nauda susikaupia bendro santuokinio gyvenimo laikotarpiu. Iš gautos naudos atskaitomos visos tokio turto administravimo ar priežiūros išlaidos ir rinkliavos.

(Civilinio kodekso 4:37 straipsnio 1 dalis ir 3-4 dalys)

Asmeninį sutuoktinių turtą sudaro:

• turtas, įgytas iki bendrosios sutuoktinių nuosavybės įsigaliojimo,
• paveldėtas arba dovanotas turtas bei turtas, kuris buvo neatlygintinai įgytas bendrosios sutuoktinių nuosavybės galiojimo metu,
• sutuoktinio kaip intelektinės nuosavybės  savininko teisės, išskyrus autorinius honorarus, kurie mokėtini bendrosios sutuoktinių nuosavybės galiojimo metu,
• už padarytą žalą asmeniui gauta kompensacija,
• įprastos vertės asmeniniais tikslais naudojamas turtas,
• turtas, pakeičiantis asmeninį turtą, ir tai, kas įgyta už tokį turtą.

Jei įprasto dydžio turtas, kuris buvo asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė ir buvo naudojamas sutuoktinių kasdienėms reikmėms, keičiamas į kitą turtą, tai tas naujas turtas tampa bendrąja nuosavybe, kai santuoka trunka ilgiau nei penkis metus.

(Civilinio kodekso 4:38 straipsnio 1-3 dalys)

2.2. Ar yra teisinių prielaidų dėl nuosavybės priskyrimo?

Bendrosios sutuoktinių nuosavybės galiojimo metu sutuoktiniams priklausantis turtas yra sutuoktinių bendrosios nuosavybės dalis, jei Civiliniame kodekse nenurodyta kitaip, arba nenustatyta, kad turtas priklauso vieno iš sutuoktinių asmeninei nuosavybei.

Be to, jei prievolė, susijusi su bendrąja nuosavybe arba su vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, vykdoma bendrosios sutuoktinių nuosavybės galiojimo metu, laikoma, kad ji buvo įvykdyta naudojantis bendrąja nuosavybe, jei nėra įrodyta kitaip. Jei galiojant bendrajai sutuoktinių nuosavybei buvo padidinta bendrosios arba asmeninės nuosavybės vertė, preziumuojama, kad pridėtinės vertės šaltinis (pvz., investicijos, atnaujinimas ar priežiūra) yra bendroji nuosavybė, jei nėra įrodyta kitaip.

(Civilinio kodekso 4:40 straipsnio 1-2 dalys)

2.3. Ar sutuoktiniai turi vesti turto apskaitą? Jei taip, kada ir kaip?

Pagal Vengrijos teisę sutuoktiniai neprivalo sudaryti turto aprašo.

2.4. Kas yra atsakingas už turto tvarkymą? Kas turi teisę disponuoti turtu? Ar vienas sutuoktinis gali pats disponuoti / tvarkyti turtą, ar tam būtinas antro sutuoktinio sutikimas (pavyzdžiui, sutuoktinių namo ar buto pardavimas)? Ar be antro sutuoktinio sutikimo sudarytas teisinis sandoris yra galiojantis? Ar sutikimo nedavęs sutuoktinis gali jį užginčyti?

Abu sutuoktiniai jiems bendrąja nuosavybe priklausantį turtą gali naudoti pagal jo paskirtį. Nė vienas sutuoktinis neturėtų naudotis šia teise pažeisdamas kito sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Abu sutuoktiniai turi teisę bendrai administruoti jų bendrosios nuosavybės turtą.

Kiekvienas iš sutuoktinių gali pareikalauti iš kito sutuoktinio leidimo, kuris reikalingas apsaugoti ir tvarkyti jų bendrąją nuosavybę. Bet kuris sutuoktinis gali skubiai imtis priemonių siekdamas apsaugoti turtą neturėdamas kito sutuoktinio sutikimo. Tačiau, apie tai kitam sutuoktiniui turėtų būti pranešta nedelsiant.

(Civilinio kodekso 4:42 straipsnio 1-2 dalys)

Specialios nuostatos taikomos turto, kuris yra priskiriamas bendrajai nuosavybei ir yra vieno iš sutuoktinių naudojamas profesinei veiklai ar užsiimant privačiu verslu, naudojimui ir administravimui. Vengrijos teisė nustato specialias normas, taikytinas naudojimuisi narystės ar akcininkų teisėmis, jei sutuoktinis yra vienam savininkui priklausančio verslo, kooperatyvo ar įmonės narys arba akcininkas.

(Civilinio kodekso 4:43 straipsnio 1-2 dalys)

Galiojant bendrajai sutuoktinių nuosavybei sutuoktiniai turi galimybę disponuoti savo bendrąja nuosavybe kartu arba turėdami kito sutuoktinio sutikimą. Jei galiojant bendrajai sutuoktinių nuosavybei vienas iš sutuoktinių sudaro sandorį, kito sutuoktinio sutikimui jokie formalūs reikalavimai netaikomi.

(Civilinio kodekso 4:45 straipsnis)

Jei Civiliniame kodekse nenustatyta kitaip, galiojant bendrajai sutuoktinių nuosavybei sutuoktinio sudarytas sandoris siekiant turtinės naudos laikomas sudarytu esant kito sutuoktinio sutikimui, nebent sandorį sudaranti trečioji šalis žinojo arba turėjo žinoti, kad kitas sutuoktinis nedavė savo išankstinio sutikimo dėl tokio sandorio sudarymo.

Jei sutuoktinis sudarė sandorį, skirtą kasdieniams poreikiams patenkinti arba užsiimdamas profesine veikla ar verslu, kitas sutuoktinis gali remtis sutikimo nebuvimu tik tuo atveju, jei jis ar ji savo prieštaravimą aiškiai išreiškė sandorį sudarančiai trečiajai šaliai prieš sandorio sudarymą.

(Civilinio kodekso 4:46 straipsnis)

Nė vienas iš sutuoktinių galiojant bendrajai sutuoktinių nuosavybei arba laikotarpiu nuo santuokos nutraukimo iki bendrosios nuosavybės padalijimo neturi teisės disponuoti nekilnojamuoju turtu, kuris yra abiems sutuoktiniams priklausantys šeimos namai, neturėdamas kito sutuoktinio sutikimo.  Šiuo atveju kito sutuoktinio sutikimas nėra preziumuojamas.

(Civilinio kodekso 4:48 straipsnis)

2.5. Ar vieno sutuoktinio sudarytas teisinis sandoris įpareigoja jo laikytis ir kitą sutuoktinį?

Jei sutuoktinis sudaro sandorį, kuris susijęs su bendrąja nuosavybe, jis ar ji padengia visus įsiskolinimus, atsiradusius dėl tokio sandorio ar susijusio su juo, iš savo asmeninės nuosavybės ir jam ar jai priklausančios bendrosios nuosavybės dalies.

Jei sutuoktinis nedalyvavo sudarant sandorį, kurį kitas sutuoktinis sudarė turėdamas jo ar jos sutikimą, sudarant sandorį nedalyvavęs sutuoktinis tampa atsakingu trečiųjų asmenų atžvilgiu tik jam ar jai priklausančia bendrosios nuosavybės dalimi. 

(Civilinio kodekso 4:49 straipsnis)

Jei sutuoktinis nedavė sutikimo dėl kito sutuoktinio sudaryto su bendrąja nuosavybe susijusio sandorio ir sutikimas negali būti preziumuojamas arba  prezumpcija buvo paneigta, sutuoktinis nelaikomas atsakingu už jokius įsipareigojimus, atsiradusius dėl tokio sandorio ar susijusius su juo. Neturint sutuoktinio sutikimo sudarytas sandoris neturi jam ar jai jokio poveikio, jei įsigyjanti šalis veikė nesąžiningai arba sudariusi sandorį nepagrįstai praturtėjo. Jei kitas sutuoktinis sudarė sandorį su savo giminaičiu, preziumuojamas nesąžiningumas ir nepagrįsto praturtėjimo siekimas.

(Civilinio kodekso 4:50 straipsnis)

2.6. Kas yra atsakingas už santuokos metu susidariusias skolas? Iš kokio sutuoktinių turto kreditoriai gali išieškoti savo pinigus?

Sutuoktinių bendroji nuosavybė apima su jų bendru turtu susijusias prievoles, jie bendrai atsakingi už skolas, atsiradusias dėl vieno iš sutuoktinių bendrosios sutuoktinių nuosavybės galiojimo metu prisiimtų įsipareigojimų ar su jais susijusias. Bendrajai nuosavybei nepriskiriamas tas turtas, prievolės ir skolos, kurios laikomos vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe.

(Civilinio kodekso 4:37 straipsnio 2 ir 4 dalys)

Išskyrus įstatymines išlaikymo prievoles, visos skolos, atsiradusios dėl prieš pradedant bendrą vedybinį gyvenimą atliktų veiksmų ar susijusios su jais, padengiamos asmenine nuosavybe. Asmeninė nuosavybė apima prievoles, atsiradusias dėl asmeninės nuosavybės dalį sudarančio turto, ir individualiajai atsakomybei priskiriamos skolos palūkanas.

Asmeninei nuosavybei priskiriama bendro santuokinio gyvenimo metu atsiradusi skola:

• susijusi su asmeninės nuosavybės įsigijimu ar priežiūra, išskyrus išlaidas, susijusias su pajamomis iš tokios asmeninės nuosavybės ir su abiejų sutuoktinių bendrai naudojamo ar panaudoto turto priežiūra,
• susijusi su sutuoktinio asmeninės nuosavybės disponavimu,
• kuri atsirado dėl vieno iš sutuoktinių, kuris neatsižvelgė į bendrąją nuosavybę ir neturėjo kito sutuoktinio sutikimo,
• atsiradusi dėl neteisėtų ir tyčinių veiksmų arba didelio sutuoktinio aplaidumo, jei skola didesnė nei kito sutuoktinio praturtėjimas.

Net jei skola priskiriama sutuoktinio asmeninei nuosavybei, kitas sutuoktinis taip pat yra atsakingas trečiųjų šalių atžvilgiu. 

(Civilinio kodekso 4:39 straipsnio 1-4 dalys)

Bendrajai nuosavybei priklausančio turto priežiūros ir administravimo išlaidos, bendro namų ūkio priežiūros išlaidos ir sutuoktinių  bendrų vaikų auginimo ir išlaikymo išlaidos visų pirma padengiamos iš bendrosios sutuoktinių nuosavybės. Jei bendrosios sutuoktinių nuosavybės nepakanka minėtoms išlaidoms padengti, jos padengiamos iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės vienodomis dalimis. Jei tik vienas iš sutuoktinių turi asmeninės nuosavybės, tas sutuoktinis pasirūpina lėšomis, kurios būtinos likusiai išlaidų daliai padengti.

(Civilinio kodekso 4:44 straipsnis)

3.1. Kokias nuostatas galima keisti sutartimi, o kokių ne? Kokius sutuoktinių turto režimus galima pasirinkti?

Šalys gali sudaryti vedybų sutartį dėl nuosavybės priskyrimo bendro santuokinio gyvenimo metu arba pasibaigus santuokai.

(Civilinio kodekso 4:34 straipsnio 1 dalis)

Vedybų sutarties paskirtis yra leisti (būsimiems) sutuoktiniams nustatyti turto režimą, kuris bus taikomas vietoj bendrosios sutuoktinių nuosavybės režimo, siekiant reguliuoti jų turtinius santykius santuokos metu nuo sutartyje nurodyto momento.  Vedybų sutartyje jos šalys gali nurodyti kelis skirtingus turto režimus, taikytinus konkrečiam turtui, be to, jiems leidžiama nukrypti nuo įstatyminį turto režimą ir pasirenkamą turto režimą reglamentuojančių normų, jei to nedraudžia Civilinio kodekso nuostatos. 

(Civilinio kodekso 4:63 straipsnis)

Civiliniame kodekse išsamiai reglamentuojami du pasirenkami turto režimai: atidėtasis bendrosios sutuoktinių nuosavybės režimas ir nuosavybės atskyrimo režimas. Tačiau, šalys neprivalo pasirinkti vieną kurį nors šių režimų.

(Civilinio kodekso 4:71-4:73 straipsniai)

(Būsimi) sutuoktiniai gali iš anksto susitarti dėl naudojimosi bendrais namais santraukos nutraukimo ar bendro santuokinio gyvenimo pasibaigimo atveju. Susitarimas laikomas galiojančiu, jei tai autentiškas dokumentas arba advokato parašu patvirtintas asmeninis dokumentas.

Šalys taip pat gali įtraukti nuostatas dėl naudojimosi bendrais namais į savo vedybų sutartį.

(Civilinio kodekso 4:78 1 ir 3 straipsniai)

Laikoma, kad sutartis prieštarauja gerai moralei ir dėl to yra niekinė, jei pagal jos nuostatas beveik visas asmeninis ir bendras turtas priskiriamas vienam sutuoktiniui neskiriant atitinkamos kompensacijos kitam sutuoktiniui.

3.2. Kokie yra oficialūs reikalavimai ir su kuo turėčiau susisiekti?

Vedybų sutartis galioja, jei tai notaro sudarytas autentiškas dokumentas, arba advokato parašu patvirtintas asmeninis dokumentas.

(Civilinio kodekso 4:65 straipsnio 1 dalis)

Vedybų sutarties galiojimui būtinas globėjo pritarimas, jei sutuoktiniui nėra sukakę aštuoniolika metų arba jei jo ar jos teisinis veiksnumas dėl turtinių santykių yra iš dalies ribotas.

(Civilinio kodekso 4:64 straipsnio 2 dalis)

3.3. Kada galima sudaryti sutartį ir kada ji įsigalioja?

Sutuoktiniai vedybų sutartį gali sudaryti iki santuokos sudarymo arba santuokos metu. Jei sutartis sudaryta iki santuokos, ji įsigalioja nuo sutuoktinių bendro santuokinio gyvenimo pradžios. Jei sutartis sudaroma santuokos metu, ji įsigalioja iš karto po jos pasirašymo. 

(Civilinio kodekso 4:34 straipsnio 1 dalis)

Vedybų sutartyje negali būti nė vienos atgaline tvarka galiojančios nuostatos, kuria iki vedybų sutarties sudarymo trečiosios šalies atžvilgiu sutuoktinio prisiimtas įsipareigojimas galėtų būti pakeistas trečiosios šalies nenaudai.

(Civilinio kodekso 4:67 straipsnio 1 dalis)

3.4. Ar sutuoktiniai gali keisti sudarytą sutartį? Jei taip, kokiais atvejais?

Vedybų sutartį galima bet kuriuo bendro šeimyninio gyvenimo metu pakeisti arba ją nutraukti.

Sutarties pakeitimams ir nutraukimui taikomi tie patys formalieji reikalavimai, kaip ir pačios sutarties sudarymui.

(Civilinio kodekso 4:66 straipsnis)

3.5. Ar vedybų sutartyje galima nustatyti, jog ji galioja atgal, jei sutartis sudaroma santuokos metu?

Taip, bet santuokos sutartyje neturi būti jokių atgaline data galiojančių išlygų, kurios trečiosios šalies nenaudai pakeistų bet kokias sutuoktinio pareigas santykiuose su trečiosiomis šalimis, atsiradusias iki santuokos sutarties sudarymo. 

(Civilinio kodekso 4:67 str. 1 d.)

4.1. Ar Jūsų šalyje yra sutuoktinių turto registrų? Kur?

Taip, nuo 2014 m. kovo 15 d. veikia Nacionalinis vedybų ir partnerystės sutarčių registras (toliau - Registras).

4.2. Kokie dokumentai registruojami? Kokia informacija registruojama?

Registre registruojami tokie duomenys:

• sutarties sudarymo faktas,
• susitariančiosios šalies vardas, pavardė (taip pat mergautinė pavardė), gimimo data ir vieta, motinos vardas, pavardė ir mergautinė pavardė,
• autentiško dokumento identifikacinis numeris ir data, arba advokato parašu patvirtinto asmeninio dokumento, kuriame yra sutartis, data,
• notaro vardas, pavardė, jo biuro adresas, registracijos identifikacinis numeris ir data,
• sutarties nutraukimo atveju – sutarties nutraukimo faktas, jį registravusio notaro vardas, pavardė ir biuro adresas, registracijos identifikacinis numeris ir data.

(2008 m. Įstatymo Nr. XLV dėl tam tikrų neteisminių notarinių procedūrų 36/K straipsnis)

4.3. Kas ir kaip gali gauti prieigą prie registre esančios informacijos?

Bet kuris teisėtą interesą turintis asmuo turi teisę prašyti informacijos apie sutarties sudarymo faktą ir susipažinti su susijusia informacija asmeniniais tikslais. Prašymą, kuris išpildomas už mokestį, galima pateikti bet kuriam Vengrijos notarui. Notaras gali prašančiajam suteikti informacijos apie sutarties sudarymo faktą, jei šis pateikė duomenis apie vieną iš susitariančiųjų šalių (žr. 4.2 punktą), ir jei tas asmuo nurodė jo ar jos teisėtą interesą.

Asmeniui prašant, notaras pateikia pažymėjimą, kuriuo patvirtinamas sutarties registravimo ar neregistravimo registre faktas.  Informacija apie sutarties turinį gali būti pateikta tik turint rašytinį vienos iš susitariančiųjų šalių leidimą. Toks prašymas gali būti teikiamas notarui, kuris registravo sutarties sudarymo faktą arba jos pakeitimus, panaikinimą ar nutraukimą. Paveldėjimo bylą tvarkyti kompetentingas notaras pateikia elektroninės formos užklausą Registrui norėdamas sužinoti, ar mirusysis buvo pasirašęs vedybų sutartį. Jei taip, notaras prašo persiųsti sutartį.

(2008 m. Įstatymo Nr. XLV dėl tam tikrų neteisminių notarinių procedūrų 36/K straipsnio 3-5 dalys ir 10 dalis)

4.4. Kokios yra registracijos teisinės pasekmės (teisėtumas, užginčijimas)?

Vedybų sutartis laikoma galiojančia trečiųjų asmenų atžvilgiu, jei sutartis registruota Registre arba jei sutuoktiniai gali įrodyti, kad tretysis asmuo žinojo arba turėjo žinoti apie tokios sutarties sudarymo faktą, taip pat ir jos turinį.

(Civilinio kodekso 4:65 straipsnio 2 dalis)

Jei neįrodoma kitaip, Registras autentiškai patvirtina, kad įregistruota sutartis egzistuoja.

(2008 m. Įstatymo Nr. XLV dėl tam tikrų neteisminių notarinių procedūrų 36/H straipsnio 4 dalis)

4.5.  Ar vedybų sutartis, sudaryta užsienio valstybėje pagal užsienio teisę, gali būti įregistruota Jūsų valstybėje? Jei taip, kokios sąlygos taikomos tokios sutarties įregistravimui?

Vedybų sutartis, sudaryta užsienio valstybėje pagal užsienio teisę negali būti registruojama Vedybų ir partnerystės sutarčių registre. Pagal 2008 m. įstatymą XLV dėl Notarinių Neginčytinų Procedūrų gali būti registruojamos tik tos santuokos sutartys, kurios buvo sudarytos pagal Vengrijos civilinį kodeksą.
(2008 m. Įstatymo XLV dėl ne ginčo tvarka atliekamų notarinių veiksmų 36/H straipsnio 1 dalis)

5.1. Kaip dalinamas (teisės in rem) turtas?

Sutuoktiniui priklausanti bendrosios sutuoktinių nuosavybės dalis nustatoma remiantis tokios nuosavybės būkle ir verte bendrosios sutuoktinių nuosavybės galiojimo pasibaigimo metu.  Atsižvelgiama į bet kokius vertės pasikeitimus nuo bendrosios sutuoktinių nuosavybės galiojimo pasibaigimo dienos iki bendrosios sutuoktinių nuosavybės padalijimo dienos, išskyrus atvejus, kai tie pasikeitimai įvyko dėl vieno iš sutuoktinių veiksmų. Ypatingų bendrajai sutuoktinių nuosavybei priskiriamų objektų padalijimą reglamentuoja bendrosios jungtinės nuosavybės galiojimo pasibaigimo nuostatos taikant išlygą, kad nuosavybės padalijimas natūra draudžiamas, jei tam pagrįstai prieštarauja vienas iš sutuoktinių. Šios nuostatos taip pat taikomos bendrajai sutuoktinių nuosavybei priskiriamų teisių ir reikalavimo teisių padalijimui.

(Civilinio kodekso 4:60 straipsnis)

Dalydamas turtą teismas atsižvelgia į sutuoktinių susitarimą. Turtas, kuris reikalingas vienam iš sutuoktinių profesinei veiklai ar privačiam verslui, atitenka tam sutuoktiniui.

(Civilinio kodekso 4:61 straipsnio 1-2 dalys)

Bendrosios sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo metu esanti asmeninė nuosavybė paskirstoma natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl to, kad nuosavybė susimaišė, arba jei padalijus ypač sumažės bendrosios nuosavybės ar asmeninės nuosavybės vertė.

(Civilinio kodekso 4:62 straipsnis)

Santuokos ar bendro santuokinio gyvenimo pabaiga savaime nepanaikina sutuoktinio, kuris gyvena teisėtai kitam sutuoktiniui priklausančiuose namuose (pvz. namuose, kurie priklauso tik kitam sutuoktiniui), nuomos teisės.

(Civilinio kodekso 4:77 straipsnio 2 dalis)

5.2. Kas atsakingas už skolas po skyrybų / separacijos?

Pasibaigus bendrosios jungtinės nuosavybės turto režimui, sutuoktiniai už bendrus įsiskolinimus atsako atitinkamomis savo jungtinės nuosavybės dalimis, t.y. remiantis kiekvienam tenkančiu 50 % principu.

Jei konkretus turtas susijęs su skola, ją padengia sutuoktinis, kuris tapo to turto savininku po padalijimo.

(Civilinio kodekso 4:61 straipsnio 4 dalis)

5.3. Ar vienas sutuoktinis gali reikalauti kompensacijos??

5.3.1. Esant bendrojo sutuoktinių turto perviršio režimui:

• Ar patenkinus ieškinį turi būti sumokėta pinigais ar natūra?
• Kaip įvertinamas ieškinys?
• Kokio dydžio kompensacija mokama?
• Kada ieškiniui sueina senaties terminas?

5.3.2. Kitais atvejais (ne turto perviršio atveju)?
Dalijant bendrąją sutuoktinų nuosavybę sutuoktiniai gali reikalauti kompensuoti išlaidas, kurios atsirado bendrosios nuosavybės lėšas skiriant asmeninei nuosavybei, asmeninės nuosavybės lėšas skiriant bendrajai nuosavybei ir vieno iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės lėšas skiriant kito sutuoktinio asmeninei nuosavybei, taip pat padengiant skolas, kurios susijusios su kitam sutuoktiniui priklausančia nuosavybe. Reikalavimai kompensuoti tenkinami vadovaujantis nuostatomis, kuriomis reglamentuojamas sutuoktiniams priskiriamų nuosavybės dalių vertės nustatymas (žr. 5.1 punktą).

Reikalauti kompensuoti išlaidas, kurios atsirado asmeninės nuosavybės lėšomis padengus bendras išlaidas, galima tik esant išskirtinėms aplinkybėms.

Teisės į kompensaciją nėra, jei sutuoktinis jos atsisako. Teisės atsisakymui nekeliami jokie formalūs reikalavimai, tačiau jį įrodyti turi sutuoktinis, kuris tokiu teisės atsisakymu remiasi.

Jei dėl išlaidų itin išauga nekilnojamojo turto vertė, teisę į kompensaciją turintis sutuoktinis taip pat gali pareikalauti  nuosavybės dalies, atitinkančios to turto vertės padidėjimą.

Teisės į kompensaciją nėra, jei bendrosios sutuoktinių nuosavybės galiojimo pasibaigimo metu nėra jokios bendrosios nuosavybės, o kompensuoti privalantis sutuoktinis neturi ir asmeninės nuosavybės.

(Civilinio kodekso 4:59 straipsnis).

Vieno iš sutuoktinių mirties atveju baigiasi sutuoktinių nuosavybės turto režimas ir bendroji nuosavybė paskirstoma laikantis 5.1 punkte bei vedybų sutartyje nustatytų principų. Palikėją pergyvenusiam sutuoktiniui tenka jo dalis, o kita bendrosios nuosavybės dalis tampa mirusiojo turto dalimi, kuri yra paskirstoma, laikantis Paveldėjimo įstatymo.

Jei miręs sutuoktinis turi palikuonių, palikėją pergyvenęs sutuoktinis visam gyvenimui įgyja uzufrukto teisę šeimos namų, kuriuose gyveno kartu su mirusiu sutuoktiniu, įskaitant baldus  ir įrangą, atžvilgiu, ir teisę į tokią pat likusio turto dalį, kokia priskiriama vaikui.

(Civilinio kodekso 7:58 straipsnio 1 dalis).

Jei palikuonių nėra arba jei iš palikuonio yra atimta teisė paveldėti, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi šeimos namus, kuriuose gyveno kartu su mirusiu sutuoktiniu,  įskaitant baldus  ir įrangą. Pusę likusio turto paveldi palikėją pergyvenęs sutuoktinis, o kitą pusę - testatoriaus tėvai. Jei vienas iš tėvų yra netekęs teisės į paveldėjimą, tokią teisę turinčiam vienam iš tėvų ir palikėją pergyvenusiam sutuoktiniui  turtas dalinamas lygiomis dalimis.

(Civilinio kodekso 7:60 straipsnis)

Jei palikuonių ar tėvų nėra arba jei iš jų atimta teisė paveldėti, palikėją pergyvenęs sutuoktinis gauna visą palikimą.

(Civilinio kodekso 7:61 straipsnis)

Vengrijos teisė nenustato jokio specialaus sutuoktinių turto režimo skirtingą pilietybę turinčioms poroms.

Sutuoktinių turtinius santykius reglamentuojančios nuostatos pagal analogiją gali būti taikomos įregistruotoms partnerystėms (kurios galimos tik tarp tos pačios lyties asmenų) (2009 m. Įstatymo Nr. XXIX dėl įregistruotos partnerystės ir su ja susijusių teisės aktų ir dėl bendro gyvenimo faktinių santykių įrodymo palengvinimą reglamentuojančių teisės aktų  pakeitimo 3 straipsnio 1 dalies a-c punktai).

Nuo 2010 m. sausio 1 d. tos pačios lyties ir skirtingų lyčių poros turi vienodą teisę notarine forma įregistruoti savo partnerystę. Ši registracija skiriasi nuo pirmoje pastraipoje aprašytos registracijos. Ji nesukuria jokių naujų teisių ar prievolių, tik palengvina partnerystės egzistavimo įrodymą (2008 m. Įstatymo Nr. XLV dėl tam tikrų neteisminių notarinių procedūrų 36/E-36/G straipsniai).

Nuo 2014 m. kovo 15 d. partneriai gali savo turtinius santykius reguliuoti sutartimi, kuri galiotų tiek, kiek truktų jų partnerystė. Tokia sutartis laikoma galiojančia, jei sudaryta kaip autentiškas dokumentas arba advokato parašu patvirtintas asmeninis dokumentas. Partnerystės sutartyje gali būti bet kokia su teisėmis į turtą susijusi nuostata, kuri taip pat galėtų būti taikoma susituokusioms poroms pagal vedybų sutartį arba pagal Civilinį kodeksą.

Partnerystės sutartis laikoma galiojančia trečiųjų asmenų atžvilgiu, jei sutartis registruota Nacionaliniame partnerystės sutarčių registre, arba jei partneriai gali įrodyti, kad tretysis asmuo žinojo arba turėjo žinoti apie tokios sutarties sudarymo faktą, taip pat ir jos turinį. Vedybų sutarčių registrui taikomos nuostatos mutatis mutandis taikomos partnerysčių sutarčių registrui.

(Civilinio kodekso 6:515 straipsnis)

Jei partnerystės sutartyje nenustatyta kitaip, partneriai laikomi turintys teisę nevaržomi įsigyti nuosavybės bendro gyvenimo metu.  Jei bendras gyvenimas baigiasi, bet kuris partneris gali prašyti padalinti nuosavybę, kuri buvo bendrai įgyta tokio bendro gyvenimo metu. Nuosavybė, kuri santuokos atveju būtų laikoma asmenine nuosavybe, bendrai įgyta nuosavybe nelaikoma.

Partneriai turi teisę į dalį bendrai įgytos nuosavybės natūra proporcingai jų indėliui įgyjant ją. Darbas namų ūkyje, auginant vaikus ir kito parnerio įmonėje vertinamas kaip toks indėlis. Jei indėlio dydžio nustatyti neįmanoma, laikoma, kad abiejų partnerių  indėlis yra vienodas, nebent dėl to vienas iš partnerių patirtų neproporcingą finansinę žalą.

Jei Civiliniame kodekse nenustatyta kitaip, atidėtąjį bendrosios sutuoktinių nuosavybės režimą reglamentuojančios nuostatos mutatis mutandis taikomos partneriui priklausančiai bendrai įgytos nuosavybės  dalies apsaugai ir bendrai įgytos nuosavybės padalijimui partneriams.

(Civilinio kodekso 6:516 straipsnis)

Partneriai prieš sudarydami civilinę partnerystę arba jai esant gali sudaryti susitarimą dėl tolesnio naudojimosi bendrais namais partnerystės pabaigos atveju. Toks susitarimas laikomas galiojančiu, jei sudarytas kaip autentiškas dokumentas arba advokato parašu patvirtintas asmeninis dokumentas.

(Civilinio kodekso 6:517 straipsnis)

Sutuoktinių nuosavybės padalijimo skyrybų procese atveju nuosavybės padalijimas taip pat yra Vengrijos teismų kompetencijoje, jei skyrybų byla yra jų jurisdikcijoje. Skyrybų bylų jurisdikcija –priklausomai nuo bylos – nustatoma pagal sutuoktinių pilietybę arba nuolatinę gyvenamąją / gyvenamąją vietą. Jei tai nesusiję su skyrybų bylomis, Vengrijos teismų jurisdikcijai priskiriamos bylos dėl sutuoktinių nuosavybės, o taip pat dėl įregistruotų partnerių nuosavybės, su sąlyga, kad kiekvieno iš sutuoktinių ar įregistruotų partnerių nuolatinė gyvenamoji vieta ar gyvenamoji vieta yra Vengrijoje. (PTTĮP 59 straipsnio 2–3 dalys; 62/B straipsnio a punktas; 62 D straipsnio 2 dalis)